Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2015 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2014 m. liepos 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo, 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo, 2013 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2013 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2014 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradėta skaičiuoti nuo 2016 m. kovo 29 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, E. B. išbūtas atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo, 2013 m. gegužės 10 Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2013 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2014 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius. Į bausmės laiką įskaitytas taip pat suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2013 m. sausio 13 ir nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti, o būtent už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės pataisos namuose, turėdamas vieningą tyčią savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. lapkričio 14 d., tikslesnis laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, pokalbių mobiliuoju telefonu metu su I. D. sužinojo E. D. AB ,,DNB“ banke esančios sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2014 m. lapkričio 14 d. 17.53 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. Š. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėju ir pranešė, kad su jos padirbtu asmens pasu ir asmens tapatybės kortele sukčiai atidarė sąskaitas ,,SEB“, ,,Šiaulių“, ,,DNB“ bei ,,Swedbank“ bankuose, per kurias korumpuoti banko darbuotojai „plovė“ pinigus iš neįgaliųjų vaikų fondo, taip pat telefonu V. Š. sujungė neva su Centrinio banko darbuotoja, kuri pasakė, kad bus atliekama pinigų įšaldymo operacija, kuriai atlikti ji turi padiktuoti prisijungimo prie jai priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės duomenis, slaptažodžius bei generatoriaus parodymus, asmeninės ir sutuoktinio L. Š. sąskaitų prisijungimo duomenis ir V. Š. šiuos duomenis padiktavus, taip neteisėtai įgijo V. Š. atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinio L. Š. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimų priemonių tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti - identifikavimo kodus, prisijungimo prie AB „Swedbank“ ir AB „DNB“ bankų elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Po ko 2014 m. lapkričio 14 d. 19.07 val., ir 19.25 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. Š., AB ,,DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (E. B.) jiems suteiktos E. D., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, ,,DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai per 2 kartus pervedus 2 896,20 6 (10 000 Lt), jis (E. B.) 2014 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu nuo 18.50 val. iki 2014 m. lapkričio 15 d. 02.36 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas ir 2014 m. lapkričio 14 d,, laikotarpiu nuo 18.54 val. iki 2014 m. lapkričio 15 d. 02.42 val. rašydamas SMS pranešimus I. D. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu nuo 21.29 val. iki 2014 m. lapkričio 15 d. 02.30 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas ir 2014 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu nuo 21.38 val. iki 2015 m. lapkričio 15 d. 04.17 val. rašydamas SMS pranešimus E. D. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė joms nueiti į bankomatą ir nuo E. D. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 2 896,20 € (10 000 Lt). I. D. 2014 m. lapkričio 15 d. apie 15.30 val. nepavykus to atlikti, nes sąskaita buvo užblokuota, jis (E. B.) 2014 m. lapkričio 15 d. telefoninio pokalbio metu laikotarpiu nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos valandos iki 18.00 val. nurodė I. D. vykti į Kaune esantį banką atblokuoti sąskaitą. Taip bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančius 2 896,20 € (10 000 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 lapkričio 15 d. ,,DNB“ bankas užblokavo E. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus grąžino atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).Nuteistasis E. B. nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, todėl jį skundžia tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra gerokai per griežta. Skunde nurodo, kad teismas jam skyrė protu nesuvokiamą bausmę, kadangi nuo 2014 m. jau atlikinėja bausmę Marijampolės PN, kuri nėra įskaityta į bausmės laiką, o bausmės laikas pradėtas skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo. Pažymi, kad nusikalstamos veikos nebaigė, todėl prašo sumažinti paskirtą bausmę. Taip pat prašo bausmę subendrinti, o ne visiškai sudėti ir įskaityti visą laiką, išbūtą Marijampolės PN iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo švelninti jam paskirtą bausmę o į subendrintą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja neišeidama iš apeliacinio skundo ribų.

Dėl už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę – bausmę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato galimas alternatyvias bausmes, t.y. asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta (BK 57 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrė bausmę sankcijos ribose.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu už pasikėsinimą įvykdyti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką E. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su byloje nenustatytais asmenimis, kas laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kaltės rūšį ir formą. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad E. B. teisiamas jau tryliktą kartą, anksčiau teistas už tyčines veikas, taip pat ir už analogiškas veikas (sukčiavimą), nagrinėjamą nusikaltimą pasikėsino padaryti atlikdamas bausmę pataisos namuose, kas rodo jo asmenybės pavojingumą, nenorą taisytis ir išvadų dėl nusikalstamų veikų nedarymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad po šioje byloje priimto nuosprendžio, E. B. atžvilgiu buvo priimta ir kitų nuosprendžių, kuriuose jis buvo teisiamas už analogiškas veikas (nuosprendžiai neįsiteisėję). Savo skunde nuteistasis jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jam sušvelninti paskirtą bausmę – nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už nusikalstamą veiką E. B. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bausmių bendrinimo į įskaitymo į bausmės laiką

Nuteistasis ginčija bausmių bendrinimą. Mano, kad galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, yra per griežta, netinkamai sudėta, neįskaitytas kitais nuosprendžiais paskirtų ir jau atliktų bausmių laikas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas bausmę E. B. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tačiau netinkamai parinko baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisyklę, dėl ko bendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesnėmis subendrintomis bausmėmis, neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyt, kad apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę bendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, ją visiškai sudedant su 2015 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. Minėta nutartimi 2014 m. liepos 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta bausmė buvo subendrinta su 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo, 2013 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2013 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2014 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas dalinai sudedant. Į galutinės subendrintos 9 metų laisvės atėmimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo, 2013 m. gegužės 10 d. ir 2013 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2014 m. sausio 8 d. Alytus rajono apylinkės teismo nuosprendžius. Taip pat įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2013 m. sausio 13 d. ir nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. liepos 4 d.Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. šią nusikalstamą veiką (pasikėsinimą sukčiauti) įvykdė 2014 m. rugsėjo-lapkričio mėn., t.y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose už ankstesnius nusikaltimus. Akivaizdu, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje E. B. padarė neatlikęs ankstesnės bausmės. Bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiu paskirta bausmė (2 m. laisvės atėmimo) turėjo būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis ir paskirta bausmė iš dalies ar visiškai sudedama su likusia E. B. neatlikta laisvės atėmimo bausme. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė skaičiuotina nuosprendžio priėmimo dienai. Pagal Marijampolės pataisos namų raštą matyti, kad E. B. neatlikta bausmės dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienai (2016 m. kovo 29 d.) buvo 3 metai 16 dienų (t. 4, b. l. 64). Atsižvelgiant, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė nei paskirta bausmė, prie likusios neatliktos bausmės pridedama dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis). Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo keičiamo nuosprendžio priėmimo dienos (2016 m. kovo 29 d.).Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. NTP-7-8862 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatė Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą E. B.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 60,80 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai (t. 3, b. l. 60). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, E. B. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendį ir jo rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo išdėstyti taip: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis pridedama prie 2015 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo paskirtos subendrintos ir neatliktos 3 metų 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatant E. B. galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo 2016 m. kovo 29 d.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucijos dalį, kuria į bausmės laiką įskaityti laikai E. B. išbūti atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2012 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo, 2013 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo, 2013 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2014 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2013 m. sausio 13 d. ir nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.