Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. e2A-677-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
e2A-677-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13740-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
AB BnP Finance
Atsakovas
S. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-677-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13740-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB BnP Finance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos už negrąžintą kreditą, delspinigių bei baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „BnP Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. L. 144,52 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 40,26 Eur kredito mokesčio, 665,21 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės S. L. ieškovės AB „BnP Finance“ naudai 144,52 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 40,26 Eur kredito mokesčio, 28,96 Eur baudą, iš viso – 213,74 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (213,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad ieškovė siuntė atsakovei registruotu paštu pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Darytina išvada, kad 2009 m. vasario 9 d. vartojimo kredito išdavimo sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė savo pareigos grąžinti paimto kredito dalį ir mokėti kredito mokesčio tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 144,52 Eur skola už negrąžintą kreditą ir 40,26 Eur kredito mokesčio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 665,21 EUR dydžio delspinigius, kurie yra paskaičiuoti taikant sutartyje numatytą 2 proc. dydžio delspinigių metinę normą už 180 dienų laikotarpį. Atsakovė yra vartotoja, ji sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, minėtą sutartį sudarė prisijungimo būdu. Nagrinėjamu atveju atsakovė laikytinas vartotoja, kurios interesus gina Valstybė. Teismo vertinimu, ieškovės prašomi priteisti 665,21 Eur dydžio delspinigiai, kurių norma sudaro 2 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pagrindinės prievolės sumą, siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl mažintini iki 0,05 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 13 Eur (144,52 Eur x 0,05 proc./100 x 180 dienų). Ši suma laikytina pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą.Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju ieškovui priteisiama 28,96 Eur bauda, kuri apima 13 Eur delspinigių sumą.CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (213,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 121 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 20 Eur žyminio mokesčio. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 24 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 33,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB BnP Finance prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, t.y. priteisti apeliantei iš atsakovės S. L. 665,21 Eur delspinigių ir 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, prašė priteisti apeliantei iš atsakovės 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėta už apeliacinį skundą.Nurodė, kad teismas netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl juos sumažino nuo prašomų priteisti 665,21 Eur iki 13,00 Eur ir ir šią sumą įskaitė į sprendimu už akių priteisiamą baudą. Su šia teismo sprendimo dalimi apeliantė nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 665,21 Eur iki 13,00 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas beveik penkiasdešimt du kartus, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė pati daugiau nei septynis metus vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes jo 41 straipsnyje nurodyta, kad Šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo be to šiuo įstatymu tiesiogiai negalima remtis, kadangi įstatymas į praeiti negalioja. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia ir preziumuoja, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju buvo silpnesnioji sutarties šalis, kuri, sudarydama sutartį, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, pradinė kreditorė UAB Finverta, atsižvelgdama į atsakovės nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pateikė atsakovei visą reikalingą informaciją tam, kad ši galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus ir galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Atsakovei buvo suteikta galimybė prieš pasirašant sandorį susipažinti su specialiomis sąlygomis, o joms netikus, atsakovė turėjo galimybę sandorio nesudaryti. Tokiu būdų pirmos instancijos teismo teiginiai, kad atsakovė buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, yra nepagrįsti. Apibendrinant pasakytina, jog apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčio nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės priteistų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, nuolat atidėliojo jos įvykdymą, tai didino delspinigių dydį, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Kadangi atsakovė laisva valia įsipareigojo paskolą grąžinti nurodytu terminu, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Apeliantė turėjo teisinį pagrindą už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną skaičiuoti 2 proc. delspinigius.Teismas netinkamai vertino ir apeliantės prašomų priteisti delspinigių ir baudos, kaip dviejų netesybų formų, tarpusavio santykį. Apeliantės apskaičiuotos baudos ir delspinigių dydis yra protingas ir teisingas, nelaikomas neprotingai dideliu, atitinka ieškovės iš anksto numatytus minimalius nuostolius, todėl negali būti vienas į kitą įskaitomas. Dėl dviejų netesybų rūšių šalys susitarė pačios sutartimi, todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes bei atsakovei neginčijant dėl šių netesybų dydžio, iš atsakovės apeliantės naudai turi būti priteistina 28,96 Eur baudos ir 665,21 Eur delspinigių numatytų sutarties 6.1., 6.2. ir 6.3. punktuose.Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomas priteisti bylinėjimo išlaidas nuo 141,00 Eur iki 33,84 Eur. Apeliantės nuomone, toks teismo sprendimas nepagrįstas, nes šalis turi teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo turėtų būti pakeista ir priteisiamos visos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatytą, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2009 m. vasario 9 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovei suteikė 144,52 Eur vartojimo kreditą 28 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti ieškovei jo suteiktą kreditą ir sumokėti 40,26 Eur kredito mokestį. Pagal šią sutartį šalys susitarė, jog kredito gavėjas (atsakovė), neįvykdžius prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kreditoriui (ieškovei) 2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 6.1. punktas). Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po kredito grąžinimo dienos ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į kreditoriaus banko sąskaitą (sutarties 6.2. punktas). Jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100,00 Lt (28,96 Eur) dydžio baudą (sutarties 6.3 punktas).2017 m. vasario 13 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir ieškovė AB „BnP Finance“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius (žalą), palūkanas ir kitus mokėjimus iš atsakovės, o ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės 144,52 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 40,26 Eur kredito mokesčio, 665,21 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei nepateikus atsiliepimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovės AB „BnP Finance“ naudai 144,52 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 40,26 Eur kredito mokesčio, 28,96 Eur baudą, iš viso – 213,74 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (213,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta iš atsakovės ieškovei priteistina delspinigių suma ir ji įskaityta į baudą. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atsisakyta iš atsakovės ieškovės naudai priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutartinių netesybų delspinigių forma mažinimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė ir ieškovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.). Taip pat, numatė, kad daugiau negrąžinus kredito daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100,00 Lt (28,96 Eur) dydžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, kredito sutartimis atsakovės ir ieškovės sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu 665,21 Eur delspinigius sumažino iki 13 Eur, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra vartotoja, kurios interesus gina valstybė, o prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė. Mažindamas netesybas delspinigių forma apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės mažinti šalių susitartą delspinigių dydį remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, nes kaip teisingai pažymėjo apeliantė, šio įstatymo normos netaikomos vartojimo sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2011 m. balandžio 1 d (VKĮ 41 str.). Tuo tarpu kredito sutartis buvo sudaryta 2009 m. vasario 9 d., t.y. dar iki 2011 m. balandžio 1 d.Kitą vertus, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 str.).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra neprotingai dideli, todėl apeliantės prašomus delspinigius sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, tačiau darytina išvada, kad netesybas (delspinigius) sumažino pagrįstai ir teisėtai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra vartotoja, kurios teises gina valstybė, o nustatyta delspinigių suma yra akivaizdžiai per didėlė. Pažymėtina, kad kredito sutartis yra pasirašyta su fiziniu asmeniu (atsakove), kuri galimai neturi jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčios padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 184,78 Eur (144,52 Eur skola už negrąžintą kreditą ir 40,26 Eur kredito mokestis), tačiau prašoma priteisti delspinigių suma net 3,6 karto viršija skolos dydį, o per vienerius metus delspinigiai sudarytų net 73 proc. skaičiuojamus nuo paskolos sumos (0,2 delspinigiai už dieną *365 dienos metuose=73 proc. per metus). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio ieškovei būtų sudaroma galimybė pranašesne padėtimi ir nepagrįstai pelnytis atsakovės sąskaita. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį.

Dėl netesybų delspinigių forma įskaitymo į netesybas baudos forma

Ieškovė nesutinka su sumažintų delspinigių (13,00 Eur) įskaitymu į priteistos 28,96 Eur baudos sumą. Teigia, kad įstatymai nenumato draudimo kartu reikalauti iš skolininko netesybų ir delspinigių, ir baudos forma kartu. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Analizuojant Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 6.3 papunkčius matyti, jog ieškovė už prievolės grąžinti kredito sumą per sulygtą terminą nevykdymą nustatė abiejų formų netesybas: tiek 2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą termino dieną nuo neapmokėtos kredito sumos, tiek 28,96 Eur baudą pavėlavus 30 dienų grąžinti kreditą ar jo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties 6.1 ir 6.3 papunkčiai nustato atsakomybę už tos pačios prievolės (kredito grąžinimo) termino pažeidimą, todėl pripažintini nustatantys baudinę atsakomybę ir jų taikymas kartu negalimas. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir šiuo atveju. Ieškovei už praleistą tos pačios prievolės įvykdymo terminą nustačius dvigubas netesybas delspinigių ir baudos forma, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įskaitė netesybas. Kiti apeliantės teiginiai, susiję su netesybų priteisimu, nereikšmingi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovei patirtos išlaidos apeliacinio proceso metu neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė