Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-552-435/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
e2-552-435/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16526-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Lietuvos respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-552-435/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16526-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Lietuvos respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas

dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu ( b.l.27-30) prašė atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus atsakovei; priteisti iš atsakovės 200,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015-04-22 ir 2015-04-29 vandeniu užpiltas ir sugadintas butas, esantis adresu Pramonės pr. 47-92, Kaune. Įvykio metu butas Nr. 92 buvo ieškovės apdraustas Būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11).

Dėl vandens pratekėjimo 2015-04-22 įvykio metu, ieškovės draudėjai atsiradusią žalą ieškovė apskaičiavo sudarydama 2015-05-22 lokalinę sąmatą. Kompensuodama per užpylimą atsiradusią žalą ieškovė išmokėjo 151,46 Eur draudimo išmoką. 2015-04-29 įvykio metu atsiradusią žalą ieškovė draudėjai kompensavo išmokėdama 52,50 Eur draudimo išmoką. Viso apskaičiuota ir draudėjai išmokėta 203,96 Eur draudimo išmoka. Ieškovės atstovas žalų ekspertas T. Š. išsiaiškino, kad užpylimo židinys buvo bute, esančiame adresu Pramonės pr. 47-95, Kaune. Ieškovė išsiaiškino, kad vandens užpylimai vyko periodiškai iš viršuje esančio buto Nr. 95.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas, adresu Pramonės pr. 47-95, Kaune, nuo 1992-02-03 asmeninės nuosavybės teise priklausė J. U., kurią 2015-05-20 ir 2015-06-17 pretenzijomis ieškovė ragino atlyginti žalą. Kadangi žala nebuvo atlyginta, ieškovė 2016-02-24 pareiškė ieškinį J. U. dėl žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2016-02-29 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kadangi J. U. 2015-10-18 mirė. Ieškovė per atstovą 2016-03-15 kreipėsi į Kauno miesto 17-ojo notarų biurą prašydama suteikti duomenis apie paveldėtojus. Notarų biuras 2016-04-15 pranešė, kad paveldėjimo byla dėl J. U. palikimo priėmimo neužvesta.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (LR CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634. LR Vyriausybės 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) 43 p., kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 p. nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. 2014-10-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 str. nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas.

LR CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Apie J. U. mirtį ieškovė sužinojo jau suėjus LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Pagal LR CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Ieškovės veiksmai (pretenzijų mirusiajai siuntimas, ieškinio pareiškimas teisme, paklausimo notarui pateikimas) tvirtina aplinkybę, kad ieškovė veikė kaip rūpestingas kreditorius, siekiantis atgauti skolą ekonomiškiausiu būdu. Tai sudaro teisėtą pagrindą atnaujinti LR CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 200,67 Eur žalą. Ieškiniu reikalaujama priteisti žala 200,67 Eur apskaičiuota įvertinus 3,29 Eur nusidėvėjimą.

Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų — neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Taip pat ieškovas, remdamasis CK 6.37 straipsniu ir 6.201 straipsniu prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškovo reikalavimus ir prašė ieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad pretenzijos nebuvo įteiktos J. U., su jomis dirba ieškovo teisininkai, pusės metų terminas tokio dudžio kompanijai nėra didelis, kadangi tokių skolininkų yra labai daug. Po sužinojimo, kad skolininkė mirė, tik po 4 mėnesių kreipėsi į teismą dėl to, kad buvo vasaros laikas, teisininkai atostogavo, buvo derinama su ieškovu ar kreiptis į teismą ir patraukti atsakovu Lietuvos Respubliką.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l.34-36) į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradirno dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos Individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui mirusios J. U. įpėdiniams pareikšti. Pretenziją dėl skolos išieškojimo J. U. ieškovė pareiškė 2015-05-28, ieškinį - tik 2016-02-24, nors pretenzijoje nurodytas 15dienų skolos sumokėjimo terminas. J. U. mirė (duomenys neskelbtini), ieškinys VĮ Turto bankui pareikštas tik 2016-12-09. Toks ieškovės elgesys rodo, kad ji elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, ilgą laiką nesidomėjo skolos išieškojimu, netinkamai organizavo savo darbą, dėl ko laiku nesužinojo apie skolininkės mirtį. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad ieškovo reikalavimas yra atmestinas.

Tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ieškovas kreditorinio reikalavimo mirusiojo įpėdiniams pareiškimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir reikalavimą už šį laikotarpį tenkintų, ieškinio suma bei bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos tik neviršijant valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Nagrinėjamoje byloje mirusiosios teisių perėmimas įvyko dar iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą. Valstybė, paveldėjusi J. U. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes palikėjos mirties momentu tokia prievolė J. U. neegzistavo. Tuo atveju, jei palikėjos pareiga mokėti procesines palūkanas būtų atsiradusi dar iki jos mirties, ji būtų paveldima tokia pačia tvarka, kaip ir kitas palikėjo turtas ar pareigos (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) (Kauno apygardos teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2012-260/2013), Darytina išvada, jog ieškovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl J. U. mirties momentu buvusios prievolės ieškovui apimties ir nepagrįstai mano, jog turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teisino sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat nurodė, kad Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti Ieškovės interesus. Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (ty. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), todėl mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestas (CPK 93 str. 4 d.).

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apdrausto buto apliejimo ir jo sugadinimo fakto, dėl šio įvykio pripažinimo draudžiamuoju, dėl ieškovo apskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko dėl to, jog ieškovas pažeidė CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą reikalavimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradirno dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas šis terminas.

CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradirno dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje . Taigi, iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje 3K-7-190/2009; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje 3K-7-18/2014 ir kt. ).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Dėl to sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas, darytina išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, dėl kalto draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje 3K-7-190/2009).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, šalys šios aplinkybės neginčijo.

Nustatyta, kad šiuo atveju, draudžiamieji įvykiai įvyko 2015-04-22 ir 2015-04-29, draudimo išmokos draudėjai buvo išmokėtos atitinkamai 2015-05-25 ir 2015-06-09. Nustačius, kad buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas Nr 95, kurio savininkė J. U., jai 2015-05-28 ir 2015-06-17 buvo pareikštos Pretenzijos, iš kurių matyti, kad J. U. nustatytas 15 dienų terminas žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismas 2016-02-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7506-924/2016 atsisakė priimti ieškinį, kadangi J. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-10-18 mirė, kas reiškia, kad ieškovas, gavęs šią nutartį (t.y. 2016-02-29) sužinojo apie tai, jog skolininkė mirė ir kad jau tuo metu jis yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. 2016-03-15 ieškovo atstovas kreipėsi į notarą dėl duomenų apie paveldėtojus pateikimo ir 2016-04-15 gavęs pranešimą, jog paveldėjimo byla dėl J. U. palikimo priėmimo neužvesta, tik 2016-08-11, t.y. praėjus dar beveik keturiems mėnesiams kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kai nuo 2015-03-20 valstybę paveldėjimo santykiuose, kai paveldimas nekilnojamasis turtas atstovauja Valstybės įmonė Turto bankas. Tokiu būdu ieškinys VĮ Turto bankas buvo pareikštas tik 2016-12-09, t.y. praėjus daugiau nei metams laiko po skolininkės mirties, kai apie jos mirtį buvo sužinota dar 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, o apie tai, kad paveldėjimo byla praėjus 5 mėnesiams po skolininkės mirties nėra užvesta – 2016 metų balandžio mėnesį. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad draudikas, kaip palikėjo kreditorius, netinkamai pasinaudojo teise informuoti atsakovę, kaip palikėjo įpėdinę, apie pretenzijas į paveldimą turtą, nes praleido trijų mėnesių terminą tokiems reikalavimams pareikšti.

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje 3K-7-190/2009).

Pažymėtina, kad, esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių – draudikas yra specifinis civilinių santykių subjektas. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš draudimo sutarties šalių (draudiko) ekonominę padėtį. Dėl to jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šis svarbus ekonominis ir teisinis požymis yra esminis draudimo teisiniuose santykiuose. Vienos svarbiausių draudiko pareigų yra pareiga operatyviai ištirti su draudiminiu (draudžiamuoju) įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos (draudimo išmokos dydį) ir operatyviai išmokėti draudimo išmoką ( Draudimo įstatymo 98 straipsnis). Tik tinkamai įvykdžius nurodytas pareigas būtų įgyvendintas draudimo sutarties tikslas – laikantis konkrečios draudimo sutarties sąlygų užtikrinti teisėtą draudimo interesą, kuriam buvo suteikta draudimo apsauga (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų įvertintos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežastys, svarbu nustatyti, ar draudikas tinkamai įvykdė pareigą ištirti draudiminį įvykį.

Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikė draudikui teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalomai pateiktų turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 4 dalis).

Kaip nustatyta, ieškovas išsiuntęs skolininkei J. U., kuriai tuo metu buvo 87 metai, pretenzijas ir negavęs iš jos jokio atsakymo tik po aštuonių mėnesių kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo, o sužinojęs, kad pastaroji mirė, nevertindamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kreditorių reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams, tik po keturių mėnesių kreipėsi į teismą nurodydamas netinkamą atsakovą, kas reiškia, jog ne dėl svarbių ar objektyvių priežasčių, o dėl savo paties aplaidumo ir neatsakingumo ne tik iš karto nepareiškė pretenzijų atsakovui, bet ir praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui pareiškė ieškinį (nes buvo vasaros metas, teisininkai atostogavo, ilgai tarėsi dėl kreipimosi į teismą tikslingumo), kas reiškia, per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiekė apginti savo teisių.

Ieškovas, būdamas draudimo bendrovė, juridinis asmuo, save pristatantis kaip didžiausia ir ilgiausią patirtį sukaupusi draudikė, draudimo rinkos lyderė Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrovė Baltijos šalyse (http://www.ld.lt/), turintis darbuotojų–teisininkų, didžiulės patirties teisminėse procedūrose, teismo nuomone, negali gintis įstatymų nežinojimu, negalėjimu ar nesugebėjimu surasti palikėjo įpėdinių kaip priežastimi, užkertančia kelią tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas bei įstatymuose nustatytas pareigas. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai protingai tikėtis, kad asmuo neatsisako reikalavimų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl šis prašymas atmestinas. Nustačius, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki informacijos pateikimo įpėdiniui praėjo 13,5 mėnesio laikytina, kad ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdiniams, todėl ieškinys atmestinas.

Netenkinus reikalavimo dėl žalos priteisimo, atmestini ir kiti ieškovės reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė