Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-55-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
2A-55-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01269-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. D., S. D.
Ieškovas
N. G.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Civilinė byla Nr. 2A-55-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01269-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.4.; 45.6.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. bei S. D. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovams A. D., S. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir administracinių aktų panaikinimo, trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

pripažinti 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jai nuosavybės teisę į 26,37 kv. m ploto dalį, t. y. į 1928/10000 namo dalį vieno aukšto mediniame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); pripažinti 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio A. D., 2011-04-07 pirkimo–pardavimo sutartį bei 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio S. D., 2009-07-14 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiomis; pripažinti negaliojančia ir panaikinti A. D. vardu atliktą teisinę registraciją į 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia ir panaikinti S. D., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu atliktą teisinę registraciją į 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 3/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1578, Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymą Nr. 2-3-14396-(79), Onuškio seniūnijos 2005-03-29 pažymą Nr. GP-102 bei 2009-10-15 pažymą Nr. GP-346.

Šalies argumentai

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)testamentu M. D., mirusi (duomenys neskelbtini), paliko ½ dalį namo (32,44 kv. m ploto), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), tuo metu nepilnametei ieškovei N. M. (G.). Ieškovės globėja buvo motina M. M.. 1968-08-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 304 ir Vilniaus tarpmiestinio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byloje ½ dalies gyvenamojo namo savininke nurodyta M. M., pagal gyvenamojo namo eksplikaciją valdanti 32,44 kv. m plotą. Kitu gyvenamojo namo bendraturčiu nurodytas L. D., valdantis 33,69 kv. m plotą. Onuškio seniūnas J. O. 2003-05-16 išdavė pažymą Nr. 5-260, kad namų ūkio knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71, yra įrašyta M. M. kaip ½ gyvenamojo namo valdytoja. Suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 10726, reg. Nr. 44/42466. Nurodė, kad 2010-04-21 gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie gyvenamąjį namą paaiškėjo, jog suformuota dar viena gyvenamojo namo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 44/1256372, kur to paties gyvenamojo namo savininkais nurodyti tik A. D. ir S. D.. Šių duomenų įregistravimo pagrindu nurodyta Onuškio seniūno J. O. išduota 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, kur pažymima, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 70, įrašyti A. D. ½ dalies gyvenamojo namo ir kito turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys. Nurodė, kad buvo kreiptasi į Onuškio seniūną, nurodant, jog išduota 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346 yra neteisėta ir pažeidžianti ieškovės nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį. Onuškio seniūnas 2010-06-30 išdavė pažymą Nr. GP-96, kurioje nurodyta, kad ūkio knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71, yra įrašyti M. M. ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-22 įsakymu Nr. P2-1007 panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos pažyma Nr. GP-346. Šios pažymos bei 2009-11-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.73-263 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovo A. D. nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo. Nurodė, kad atsakovui A. D. nuosavybės teise nepriklauso ½ dalis gyvenamojo namo, todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie gyvenamąjį namą yra neteisingi, klaidinantys ir pažeidžiantys ieškovės nuosavybės teises. Ieškovė kreipėsi į teritorinį registratorių ir pateikė 2010-11-22 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. P2-1007, kuriuo panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, nepagrįstai suteikusi pagrindą įregistruoti A. D. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011-03-23 sprendimu Nr. 82 atsisakyta įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, nurodant, kad siekiant atlikti ieškovės dalies teisinę registraciją, ji turi pateikti pažymą apie paveldėjimo liudijimo įregistravimo faktą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose bei bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, jog nurodytos pažymos ieškovė negali pateikti, nes tokios neturi, o susitarimo su bendraturte negali pateikti, nes ji atsisako susitarti su ieškove. 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijime Nr. 304 nurodoma, kad gyvenamojo namo plotas yra 66,13 kv. m, o 2009-11-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.73-263 įteisintas plotas yra 136,80 kv. m. Paaiškino, kad taip įvyko todėl, jog gyvenamojo namo bendraturčiai (atsakovai) padidino gyvenamąjį namą, neturėdami ieškovės sutikimo, tačiau ieškovė atsakovams pretenzijų dėl ploto padidinimo bei nuosavybės teisių jai pripažinimo į naujai sukurtą daiktą neturi. Pažymėjo, kad po 2012 m. gegužės mėn. UAB „Senamiesčio kurantai“ padaryto projekto paaiškėjo, jog faktiškai ieškovė naudojasi gyvenamojo namo 26,37 kv. m plotu, t. y., 1928/10000 viso namo dalimi, todėl ieškovė reiškia reikalavimą tik šiai daliai, t. y. siekia, kad teismas pripažintų ieškovei nuosavybės teisę į 26,37 kv. m plotą – 1928/10000 viso namo dalį. Nurodė, kad paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą. Iš pateikto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad ieškovės globėja M. M. kreipėsi į notarinę instituciją, t. y. išreiškė valią dėl palikimo priėmimo bei gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Vėliau buvo atlikta namo dalies inventorizacija, tik galutinai nesutvarkyti formalumai, t. y. paveldėtas turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės globėja faktiškai valdė ieškovei priklausančią namo dalį, mokėjo už elektros energiją, žemės mokesčius, sudarė gyvenamojo namo dalies draudimo sutartis, todėl ieškovė turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis, tačiau ribojama jos teisė šiuo turtu disponuoti. Nurodė, kad 2011-05-10 ieškovė sužinojo, jog atsakovas A. D. neteisėtai ir be teisinio pagrindo įgijęs nuosavybės teises į ½ gyvenamojo namo, nusipirko 3/6 dalis valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Mano, kad toks sandoris yra pažeidžiantis ieškovės turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Taip pat pažeidžiantis ieškovės turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms yra ir sandoris, kuriuo S. D. nusipirko 3/6 dalis žemės sklypo. Pažymėjo, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio ar įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Atsiliepimas

Atsakovai A. D. ir S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)testamentu M. D. po savo mirties paliko ieškovei savo gyvenamojo namo kambarį ir virtuvę. (duomenys neskelbtini) M. D. mirus dėl testamentu palikto palikimo – gyvenamojo namo dalies – priėmimo ieškovės vardu į notarą kreipėsi jos motina M. M.. 1968-08-26 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio teksto matyti, kad M. M. buvo išaiškinta, jog šis liudijimas turi būti įregistruotas Onuškio apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Teismui pateiktos ūkinės knygos įrašuose nurodyta, jog ieškovės motina M. M. yra namų ūkio, kuriam priklauso gyvenamojo namo 2 kambariai bei ūkio pastatas, galva. Ūkinėje knygoje, nepaisant to, kad jie buvo daromi 2003–2007 m., nėra įrašų apie tai, jog gyvenamojo namo 1/2 dalis (kaip nurodyta paveldėjimo teisės liudijime) priklausė ieškovei, įrašų apie ją iš viso nėra. Iš ūkinės knygos įrašų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovės motina M. M. buvo įrašyta kaip namų ūkio, kuriam priklauso dalis gyvenamojo namo, galva. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas. Nurodė, kad ieškovė, neįregistravusi tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka paveldėjimo teisės liudijimo, neįgijo nuosavybės teisės į ginčijamą turtą, todėl ši teisė negali būti teismo ginama ieškovės pasirinktu – teisminio teisės pripažinimo – būdu. Net ir tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo teismo būtų patenkintas, ji vis vien neturėtų teisinio pagrindo ginčyti sąžiningų trečiųjų asmenų (atsakovų, viešojo administravimo subjektų) teisėtų veiksmų, atliktų su ginčo turtu, bei sprendimų, priimtų jo atžvilgiu, taip pat ginčyti šių asmenų teisėtai įgytas turtines ir kitas su šio turtu susijusias teises. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodo, dėl kokios priežasties prašo panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Nėra nurodyti nei faktiniai argumentai, dėl kurių Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymai turėtų būti panaikinti, nei teisiniai argumentai – įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriems skundžiami įsakymai prieštarauja ar kuriuos pažeidžia. Nurodė, kad po atsakovo senelės M. D. mirties visą jos turtą perėmė ir valdė atsakovo tėvas L. D., po kurio mirties visą turtą priėmė ir valdė jo žmona, atsakovo mama, S. D. bei atsakovas. Nei su ieškove, nei su jos motina M. M. jokio giminystės ryšio niekada neturėjo ir neturi. Kiek atsakovui žinoma, Antrojo pasaulinio karo metu žuvo M. M. tėvai ir senelė M. D. priėmė ją gyventi, suteikė dalį savo gyvenamojo namo, tačiau niekada šios dalies jai neperleido, ką patvirtina ir ieškovės pateiktas testamentas, kuriuo šią dalį M. D. palieka M. M. dukrai N. G.. Taigi akivaizdu, kad M. M. niekada nebuvo ginčijamos namo dalies savininkė, o Onuškio seniūnijos išduota 2010-06-30 pažyma Nr. GP-96 nepatvirtina jos nuosavybės teisių į šį turtą, todėl negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės tiek M. M., tiek N. G. vardu, ką iš esmės ir patvirtino patikslintame ieškinyje minimi VĮ Registrų centro sprendimai. Tokiu būdu darytina išvada, kad Onuškio seniūnijos 2005-03-29 pažyma Nr. GP-102 bei 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, kaip atsakovų nuosavybės teisių į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas, yra pagrįstos ir teisėtos, nes kitų teisėtų šio namo ar jo dalių savininkų nėra. Nurodė, kad ieškovė, tvirtindama, jog 2011-04-07 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas iš valstybės įgijo 3/6 dalį žemės sklypo, yra sandoris, pažeidžiantis jos turtines teises, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nenurodo jokių duomenų apie tai, kokiu būdu šie civiliniai sandoriai pažeidžia ieškovės teises ir kokioms imperatyvioms įstatymo normoms jie prieštarauja. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė pretenduoja į 26,37 kv. m, t. y. 1928/10000 dalį, gyvenamojo namo, o likusios namo dalies priklausomybės atsakovams teisėtumo ieškovė neginčija. Taigi, ieškovė negali pretenduoti į visą namų valdos žemės sklypą, bet tik į atitinkamą jo dalį, proporcingą 1928/10000 namo daliai. Tačiau prašydama pripažinti 2011-04-07 pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009-07-14 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiomis, ieškovė ginčija nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą į visą namų valdos žemės sklypą. Akivaizdu, kad gindama teisme savo subjektinę teisę, ieškovė negali reikšti tokios apimties reikalavimo. Reikalavimas turi būti ieškovės patikslintas, o nepatikslinus – teismo atmestas. Taip pat analogiškai vertintinas patikslinto ieškinio trečiasis išvestinis iš pirmųjų dviejų reikalavimas – nors ieškovė pretenduoją tik į nedidelę gyvenamojo namo dalį, tačiau prašo panaikinti viso atsakovams priklausančio namo teisinę registraciją. Šis reikalavimas taip pat turi būti ieškovės patikslintas, o nepatikslinus – atmestas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, o vėliau ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas, priimdami ieškovės ginčijamus įsakymus dėl namų valdos bendrasavininkiams pagal jų pateiktus dokumentus pardavimo ir pasirašydami ginčijamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, kadangi vadovavosi atsakovų A. D. ir S. D. pateiktais bei VĮ Registrų centre įregistruotais bei teismo ar kitokiu būdu nepanaikintais dokumentais. Pažymėjo, kad ieškovės nuosavybės teisės į ginčijamą turtą nebuvo įregistruotos, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir Nacionalinę žemės tarnybą, nes nebuvo jokių galimybių žinoti apie ieškovės galimybę pretenduoti į ginčijamą nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės ginčijami sandoriai bei atitinkami administraciniai aktai galėtų būti naikinami tik toje dalyje, kurioje būtų pripažinti pažeidžiantys ieškovės interesus, tuo tarpu ieškovė, reikšdama pretenzijas tik į dalį gyvenamojo namo, prašo juos naikinti pilna apimtimi.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad A. D. nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre 2009-11-18 buvo įregistruota galiojančios ir nepanaikintos Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažymos Nr. GP-346 pagrindu. Ieškovė, siekdama paneigti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą, įstatymų nustatyta tvarka privalo nuginčyti juridinių įregistravimo pagrindų teisėtumą ir pagrįstumą. Minėta pažyma nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia. A. D. ir S. D. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Taip pat nurodė, kad ieškovė prašo panaikinti viso žemės sklypo ir viso gyvenamojo namo daiktinių teisių įregistravimo pagrindus, kai tuo tarpu pati prašo pripažinti jai 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo, ir tik patenkinus šį reikalavimą galėtų pretenduoti į dalį žemės sklypo, todėl mano, jog šie reikalavimai turėtų būti tikslinami arba atmesti kaip nepagrįsti, pareikšti neturinčio teisės jų pareikšti asmens. Pažymėjo, jog 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijime nurodytas gyvenamo namo plotas buvo padidintas 2009-11-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto bei 2009-10-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Teismui patenkinus minėtą reikalavimą, nebūtų aišku, kaip jį praktiškai Teritoriniam registratoriui reiktų įvykdyti, nes reikalavime nenurodyta, kokiomis dalimis likusi namo dalis bus paskirstyta kitiems bendraturčiams, todėl šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-14 prašymo bei kartu su juo pateiktų dokumentų – Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymo „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo Trakų rajone pil. S. D.“ Nr. 2.3-14396-(79) bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – pagrindu, 2008-12-18 buvo įregistruotas žemės sklypas bei įregistruotos nuosavybės teisės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisės į jį. Teismui patenkinus šio reikalavimo dalį ir panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymą Nr. 2.3-14396-(79), būtų panaikinta ne tik pirminė žemės sklypo teisinė registracija, bet ir paties žemės sklypo suformavimo pagrindas. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės argumentus bei kitus reikalavimus (pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo; pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei panaikinti jų pagrindu atliktą atsakovų A. D. ir S. D. vardu teisinę registraciją), darytina išvada, jog ieškovė nesiekia paties žemės sklypo panaikinimo, todėl mano, jog šis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Taip pat pažymėjo, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos 2005-03-29 pažymos Nr. GP-102 pagrindu įregistruotos atsakovės S. D. nuosavybės teisės ne tik į ½ dalį gyvenamojo namo, bet ir į ūkinius pastatus, dėl kurių ginčo nėra, todėl mano, jog reikalavimas turėtų būti patikslintas. Trečiasis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo į žemės sklypą bei į gyvenamąjį namą atsakovų A. D. ir S. D. vardu nėra savarankiškas ir būtinas, kadangi teismui pripažinus negaliojančiomis antrame reikalavime minimas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (ar jų dalį) bei ketvirtajame reikalavime nurodytas pažymas (ar jų dalį), vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu norminių aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės registravimas būtų panaikinamas be atskiro reikalavimo. Nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio reikalavimas iš pagrindinio – pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei pažymas. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu. Mano, jog patikslinto ieškinio trečiąjį reikalavimą reikėtų spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, o antrąjį ir ketvirtąjį reikalavimus, jei jie nebus patikslinti, atmesti kaip nepagrįstus, pareikštus neturinčio teisės jų pareikšti asmens. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013-10-31 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:

pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);pripažino negaliojančia 2011-04-07 valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. dėl 3/6 dalies ieškinio sklypo pardavimo; taikė restituciją ir priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui A. D. 259,20 Lt; panaikino nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui A. D. į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje į 1928/10000, paliekant registraciją į 3072/1000 dalis namo; panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymą Nr. 46VĮ –(14.46.2) – 1578 dalyje dėl 300 kv. m žemės sklypo dalies; civilinę bylą dalyje dėl Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažymos Nr. GP-346 panaikinimo nutraukė; likusius ieškinio reikalavimus atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1964 m. CK suteikė įpėdiniams teisę, bet neįpareigojo gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo vertinimu, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Teisinė registracija yra tik informacijos paviešinimas, jeigu įstatymo nenustatyta, kad tai yra vienas iš pagrindų ar reikšmingų juridinių faktų nuosavybės teisei atsirasti. Teismas nurodė, kad 1964 m. CK paveldėjimo teisės santykius reglamentuojančios normos nenumatė privalomo paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo viešajame registre. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. D. ieškovė (duomenys neskelbtini)M. D. testamento bei 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, todėl konstatavo, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo yra pagrįstas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais ir naikinti visus įrašus dėl nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus tenkintinas iš dalies, įvertinant įrašų sukeliamas teisines pasekmes, t. y. ar jie pažeidžia ar nepažeidžia ieškovės teises ir ar juos galima ištaisyti neteismine tvarka, t. y. priimto teismo sprendimo pagrindu. Teismas atsižvelgė į tai, kad pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į namo dalį ir nenuginčijus šioje dalyje įrašo apie nuosavybės teisę nekilnojamo turto registre, sprendimas gali būti neįvykdytas, o ieškovei nuosavybės teisė gali būti neapginta. Todėl reikalavimas dėl įrašo apie nuosavybės teisę į namą panaikinimo iš dalies tenkintas. Teismo nuomone, įrašai apie nuosavybės teisę į žemę galės būti panaikinti priimto teismo sprendimo pagrindu. Nurodė, kad įrašai apie S. D. nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą nepažeidžia ieškovės teisių, todėl teismas panaikino įrašą tik dalyje dėl A. D. nuosavybės teisės į namą. Teismas nurodė, kad Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, kuria atsakovui A. D. įregistruota nuosavybės teisė į ½ gyvenamojo namo, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-22 įsakymu Nr. P2-1007 buvo panaikinta, t. y. išnyko nuosavybės teisės atsakovui į turtą registracijos pagrindas. Antra vertus, pagal savo turinį pažyma negali būti priskiriama prie nuosavybės teisės įgijimo pagrindų CK 4.47 str. prasme, o tik gali patvirtinti esant ar ne kurį nors iš šioje teisės normoje numatytų pagrindų nuosavybei atsirasti. Teismo vertinimu, atsakovas A. D., gaudamas 2009-10-15 pažymą Nr. GP-346, privalėjo ir galėjo įsitikinti, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71, yra įrašyta nuosavybės teisė į ½ dalį namo M. M., o į likusią ½ dalį nuosavybės teisė nuo 2005-04-13 yra registruota kitai atsakovei. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nuosavybės teises pažeidžia tik įrašas dėl nuosavybės teisės į namą įregistravimą atsakovui A. D. ir tik ieškovei priklausančioje nuosavybės teisėmis dalyje. Teismas nurodė, kad nors pažyma, kurios pagrindu padarytas įrašas apie atsakovo A. D. nuosavybės teisę, panaikinta ir norėdamas registruoti nuosavybės teisę į likusią namo dalį atsakovas turėtų pateikti nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, teismas, įvertindamas tą aplinkybę, jog likusioje dalyje atsakovo A. D. nuosavybės teisės nėra ginčijamos, siekdamas civilinių teisinių santykių stabilumo, mano, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga panaikinus įrašą dalyje dėl 1928/10000, likusioje dalyje palikti įrašą galioti. Taip pat teismas nurodė, kad nors pareikštu reikalavimu yra prašoma pripažinti negaliojančiomis abi atsakovų sudarytas žemės pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau teismas tenkina iš dalies reikalavimą atsakovo A. D. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad tiek įstatymo dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo, tiek pačios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas A. D. neturėjo teisės į ½ dalį namų valdos, o tai savo ruožtu reiškia, kad 3/6 dalys žemės sklypo jam buvo parduotos neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktus. Todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-04-04 įsakymas ir 2011-04-07 pirkimo–pardavimo sutartis naikintini. Nurodė, kad panaikinus administracinį aktą ir pirkimo–pardavimo sandorį, tiek ieškovė, tiek atsakovas A. D. turės teisę nustatyta tvarka, atsižvelgiant į turimas nuosavybės teisės dalis, įsigyti nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje neprašo, tačiau teismas, pripažinęs negaliojančiu žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, savo iniciatyva taiko restituciją, t. y. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisia atsakovui A. D. 259,20 Lt jo sumokėtų prieš pasirašant sutartį. Teismas atmetė reikalavimą panaikinti 2008-10-31 įsakymą Nr. 2-3-14396(79), kadangi jo priėmimo dienai atsakovė S. D. buvo namų valdos bendraturtė ir turėjo teisę nusipirkti valstybinės žemės sklypą. Be to, teismo vertinimu, šio įsakymo priėmimas nepažeidė ieškovės teisių, o teisę įsigyti valstybinės žemės dalį galės realizuoti įvykdžius šį teismo sprendimą. Reikalavimą panaikinti 2005-03-29 pažymą teismas taip pat atmetė, kadangi nepriklausomai nuo pažymoje nurodytų duomenų, jos pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo atsakovei S. D. nepažeidė ieškovės teisių. Teismas nustatė, kad 2009-10-15 pažyma panaikinta administracine tvarka, todėl šioje dalyje bylą nutraukė, nes ginčas išspręstas neteismine tvarka.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos pripažinimo kalta ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad tiek priimant 2011-04-04 įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2)-1578, tiek sudarant 2011-04-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovo A. D., A. D. buvo teisėtas ½ dalies gyvenamojo namo savininkas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba jokių teisės aktų nepažeidė. Taip pat atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priteisiant jų dalį iš Nacionalinės žemės tarnybos. Mano, kad šiuo atveju vienintelė kaltė dėl 2011-04-04 įsakymo ir 2011-04-07 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tenka atsakovui A. D., nes būtent jis Nacionalinei žemės tarnybai pateikė neaktualius dokumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus, kurių nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai nevienodų sąnaudų, įvertino vienoda procentine išraiška ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai A. D. ir S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą dalyje, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai, ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir jo įregistravimas nebuvo tik informacinis pranešimas, bet buvo įstatymo nenustatytas reikšmingas juridinis faktas, kurio pagrindu ieškovei galėjo atsirasti nuosavybės teisė į ginčo namo dalį, nes šis turtas yra nekilnojamasis ir priskirtinas nustatyta tvarka registruotiniems daiktams. Ūkinėje knygoje nėra įrašų apie tai, kad ½ gyvenamojo namo dalis priklausė ieškovei, o iš ūkinės knygos įrašų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovės motina buvo įrašyta kaip namų ūkio, kuriam priklauso ½ gyvenamojo namo, galva. Byloje nėra jokių duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas. Nurodo, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą, jei per įstatymo nustatytą terminą sandoris nebuvo įregistruotas ir įsigaliojant naujam CK terminas jau praėjęs, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Taigi, mano, kad kadangi ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į ginčijamą turtą, todėl ši teisė negali būti teismo ginama teisminio teisės pripažinimo būdu. Mano, kad Trakų rajono savivaldybės direktoriaus 2010-11-22 įsakymo, kuriuo panaikinta 2009-10-15 pažyma, kurios pagrindu įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į ginčo turtą, priėmimas negali būti laikomas tinkamu pažymos nuginčijimu, juolab, kad iš šio įsakymo neaišku, dėl kokių teisinių ir faktinių priežasčių ir nuo kada yra panaikinama minėta 2009-10-15 pažyma. Pažymėjo, kad ieškovė nėra ir nebuvo atsakovų giminaitė, o Onuškio seniūnijos ūkinės knygos įrašas dėl M. M. nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo neatitinka tikrovės, nes ir ieškovė nepateikė paaiškinimų, kaip šis įrašas buvo įtrauktas į ūkinę knygą, kadangi namo dalis jai niekada nebuvo perleista. Taigi, nenuginčijus 2009-10-15 pažymos ir pirmosios instancijos teismui jos nepanaikinus, nėra pagrindo panaikinti nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui A. D. į ginčo namo 1928/10000 dalis. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad byloje nėra panaikintas ūkinės knygos Nr. 70 įrašas apie A. D. nuosavybės teisę, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neturėjo teisės išsipirkti ginčo žemės sklypo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti sąžiningų trečiųjų asmenų – atsakovų – teisėtai įgytų teisių į žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovai A. D. ir S. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko ir prašė jį tenkinti.

Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad neteisė negali sukurti teisės. Mano, kad tai, jog tarnyba, priimdama sprendimą, nežinojo dėl ieškovės nuosavybės teisių į dalį gyvenamojo namo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas be pagrindo panaikino Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą ir pripažino negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas ieškinio reikalavimų tenkinimo nesiejo su Nacionalinės žemės tarnybos kalte.

Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į atsakovų A. D. ir S. D. apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė, su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Mano, kad atsakovų argumentai dėl to, jog ieškovė neįgijo nuosavybės teisės, yra atmestini. Be to, nepagrįsti atsakovų teiginiai ir dėl to, jog pažyma negali būti laikoma panaikinta neteismine tvarka, nes Onuškio seniūnas, siekdamas atstatyti teisingumą, pagrįstai panaikino 2009-10-15 pažymą, kuri yra nebegaliojanti. Kiti į bylą pateikti dokumentai taip pat paneigia, jog atsakovui A. D. pagrįstai priklauso ½ nuosavybės teisės į pastatą. Be to, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui A. D. neturint nuosavybės teisių į ½ dalį gyvenamojo namo, taip pat laikytina negaliojančia ir 2011-04-07 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovų A. D. ir S. D. apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko ir jį prašė tenkinti.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. bei S. D. apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas, jog ieškovė (duomenys neskelbtini)testamento ir 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo gyvenamojo namo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės N. G. ieškinį jos teisių pažeidimo apimtyje, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)testamentu M. D. paliko N. M. (ieškovei) savo namo pietinėje pusėje kambarį ir virtuvę, o duris bendram naudojimui, esančius (duomenys neskelbtini) M. D. mirė. 1968-08-26 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad M. D. ½ dalies vieno aukšto gyvenamojo namo, turinčio 66,13 kv. m bendro naudingo ploto, tame tarpe 38,97 kv. m gyvenamojo ploto (su teise naudotis kambariu ir virtuve pietinėje pusėje, o durys bendram naudojimuisi), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtoja yra N. M. (ieškovė). Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad M. M. (ieškovės motinai) nuosavybės teise priklauso kambarys ir virtuvė, 32,44 kv. m bendro naudingo ploto, o kitos gyvenamojo namo dalies savininku nurodytas L. D.. Namų ūkio Nr. 71, esančio (duomenys neskelbtini), namų ūkio galva nurodyta M. M., kuriai priklauso 2 kambariai, 26,37 kv. m bendro naudingo ploto, bei ūkio pastatas. Taip pat pažymėta, jog ½ dalis namo priklauso D. Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos pažymoje nurodoma, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71, yra įrašyta M. M. ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Onuškio apylinkės viršaičio 1994-10-03 pažymoje Nr. 96 nurodyta, kad L. D. iki mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visą turtą priėmė ir valdo žmona S. D. (atsakovė). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atsakovų A. D. ir S. D. nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą, t. y. nurodyta, kad gyvenamasis namas priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį.

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės ieškovei N. G. į gyvenamojo namo dalį pagal 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimą pripažinimo. Nors skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinta tik dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, tačiau apeliaciniais skundais teismo sprendimas skundžiamas tik patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų dalyje, t. y. dėl nuosavybės teisės į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo pripažinimo ieškovei, dėl 2011-04-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šiuo pagrindu restitucijos taikymo, dėl nuosavybės teisės įregistravimo atsakovui A. D. į gyvenamąjį namą panaikinimo, paliekant registraciją į 3072/1000 dalis namo, dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymo Nr. 46VĮ –(14.46.2) – 1578 dalyje dėl 300 kv. m žemės sklypo dalies panaikinimo ir civilinės bylos dalyje dėl Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažymos Nr. GP-346 panaikinimo nutraukimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliantų argumentų, susijusių su skundžiamomis teismo sprendimo dalimis.

Apeliantai A. D. ir S. D. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog (duomenys neskelbtini) mirus M. D. ieškovė (duomenys neskelbtini)M. D. testamento bei 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, nes 1964 m. CK paveldėjimo teisės santykius reglamentuojančios normos nenumatė privalomo paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo viešajame registre. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendime išdėstytą motyvaciją galima būtų laikyti teisinga tik tuo atveju, jei ginčo objektu būtų ne nekilnojamasis turtas, o bet koks kitas – neregistruotinas turtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai apeliaciniame skunde remiasi 1964 m. CK nuostatomis, susijusiomis su nuosavybės teisių įgijimu pagal sandorį, kuriuo perleidžiamas daiktas, tačiau ne su nuosavybės teisių į palikimą atsiradimu, t. y. paveldėjimą reglamentuojančiomis normomis. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisiniuose santykiuose paveldėtojo palikimo priėmimas yra jo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, nes 1964 m. CK paveldėjimo teisės santykius reglamentuojančios normos nenumatė privalomo paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo viešajame registre. 1964 m. CK 587 str. 2 d. numatyta, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad 1968-08-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog M. D. ½ dalies vieno aukšto gyvenamojo namo, turinčio 66,13 kv. m bendro naudingo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtoja yra N. M. (ieškovė). Tai reiškia, kad buvo išduotas nuosavybę į ginčo gyvenamojo namo dalį patvirtinantis dokumentas, kurio privalomas įregistravimas viešajame registre nebuvo reglamentuotas. Be to, minėta, namų valdos techninės apskaitos byloje buvo nurodyta, kad M. M. (ieškovės motinai) nuosavybės teise priklauso kambarys ir virtuvė, 32,44 kv. m bendro naudingo ploto, o Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos pažymoje nurodoma, kad ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71 yra įrašyta M. M. ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) mirus M. D., ieškovė (duomenys neskelbtini)M. D. testamento bei 1968-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo gyvenamojo namo, dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti jos nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo.

Apeliaciniame skunde apeliantas A. D. ir S. D. taip pat nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti gyvenamojo namo dalies teisinę registraciją A. D. vardu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, turi pagrindą daryti priešingą išvadą. Pirma, gyvenamojo namo dalies teisinės registracijos visa apimtimi A. D. vardu buvimas prieštarauja aukščiau minėtai išvadai, jog nuosavybės teisę į dalį ginčo gyvenamojo namo yra įgijusi ieškovė N. G., kadangi nustačius minėtą faktą, tačiau nenuginčijus šioje dalyje įrašo apie nuosavybės teisę nekilnojamo turto registre, ieškovės nuosavybės teisė gali likti neapginta. Antra, atsakovo A. D. nuosavybės teisės į ginčo gyvenamojo namo dalį registracijos pagrindas yra negaliojantis, t. y. Onuškio seniūnijos 2009-10-15 pažyma Nr. GP-346, kurios pagrindu atsakovui A. D. įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, panaikinta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-22 įsakymu Nr. P2-1007. Šiuo atveju atmestini apeliantų argumentai, jog minėto įsakymo priėmimas negali būti vertinamas kaip 2009-10-15 pažymos nuginčijimas. Priešingai, vertintina, jog 2009-10-15 pažyma yra panaikinta administracine tvarka, laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 str., 29 str. 8 d. 2 p.), dėl to bylą nagrinėjančiam teismui nagrinėti reikalavimą, kuris yra išspręstas neteismine tvarka, t. y. nesant ginčo objekto, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą šioje ieškovės reikalavimo dalyje nutraukė. Įvertinant minėtas aplinkybes, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog atsakovas A. D., gaudamas 2009-10-15 pažymą, privalėjo ir galėjo įsitikinti, kad Onuškio seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 1, namų ūkio Nr. 71, nuosavybės teisė į ½ dalį namo nurodyta M. M., t. y. įsitikinti, kad atsakovo A. D. nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo nėra pagrįsta visa apimtimi. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju nuosavybės teisės į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo teisinės registracijos A. D. atžvilgiu panaikinimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantams neginčijant, dėl likusios nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą dalies įrašą A. D. atžvilgiu paliekant galioti.

Nagrinėjamu atveju vertinant iš minėtų teismo sprendimu tenkintų ieškovės reikalavimų išvestinį reikalavimą dėl 2011-04-07 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas A. D. įsigijo nuosavybės teisę į 3/6 dalis žemės sklypo, pripažinimo negaliojančia, pažymėtina, kad pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į 1928/10000 dalis gyvenamojo namo, ir šiuo pagrindu panaikinus šioje dalyje atsakovo A. D. teisinę registraciją į minėtą namo dalį, pripažintina, kad ir 3/6 dalys žemės sklypo, kurio nuosavybės teisė įregistruota A. D. vardu, jam buvo parduotos neteisėtai. Iš bylos duomenų matyti, kad 3/6 žemės sklypo dalys jam buvo perduotos atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-04-04 įsakymu Nr. 46-914.46.2)-1578, kuriuo nuspręsta parduoti atsakovui A. D. 300 kv. m ploto, t. y. ½ dalis 600 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Būtent šio įsakymo pagrindu tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. buvo pasirašyta 2011-04-07 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai minėtą įsakymą ir pirkimo-pardavimo sutartį panaikino, kaip pažeidžiančius teisės aktų nuostatas bei ieškovės teises bei interesus.

Iš skundžiamo teismo sprendimo taip pat matyti, kad nors ieškovas ieškinyje neprašė, tačiau teismas, pripažinęs negaliojančiu žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį, savo iniciatyva taikė restituciją, t. y. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė atsakovui A. D. jo prieš pasirašant sutartį sumokėtus 259,20 Lt. Nors apeliaciniame skunde atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog apeliantas jokių teisės aktų nepažeidė ir nėra pagrindo pripažinti jo kaltu dėl 2011-04-04 įsakymo Nr. 46-914.46.2)-1578 priėmimo ir 2011-04-07 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau skundžiamu teismo sprendimu minėti atsakovo nurodyti faktai konstatuoti nebuvo. Skundžiamu sprendimu nebuvo vertinami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėti veiksmai ar kaltė. Pažymėtina, kad tai, jog teismas savo iniciatyva taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui A. D. jo prieš pasirašant sutartį sumokėtus 259,20 Lt, t. y. grąžino šalis į prieš sutarties pasirašymą buvusią padėtį, nelaikytina atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaltės įrodymu ar, juo labiau, pagrindu taikyti nuostolių atlyginimo institutą. Be to, iš dalies tenkinus ieškovės N. G. ieškinio reikalavimus, vertintina, kad skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkintų reikalavimų dalyje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. bei S. D. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir A. D. bei S. D. apeliacinius skundus atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAldona TilindienėDainius Rinkevičius