Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio,

nuteistajam A. K., jo atstovei pagal įstatymą K. K. ir gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nuteistajam E. V., jo atstovei pagal įstatymą N. V. ir gynėjui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. Č. ir jos atstovo advokato Antano Pliaugos bei nuteistojo A. K. ir jo atstovės pagal įstatymą K. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl N. Č. turto vagystės) – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl L. B. turto vagystės) – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. J. turto vagystės, įsibraunant į patalpą) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nedidelės vertės G. J. turto sunaikinimo) – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, paskirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu. Paskirtus įpareigojimus vykdyti 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius.

A. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš L. Č. sodo namelio), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista solidariai iš E. V. ir A. K., o jam neturint pakankamai lėšų, iš civilinių atsakovų (atstovų pagal įstatymą) K. K. ir S. K. civilinei ieškovei N. Č. 565 Eur (penki šimtai šešiasdešimt penki eurai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. K., o jam neturint pakankamai lėšų, iš civilinių atsakovų (atstovų pagal įstatymą) K. K. ir S. K. civiliniam ieškovui L. B. 205 Eur (du šimtai penki eurai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš E. V. ir A. K., o jam neturint pakankamai lėšų, iš civilinių atsakovų (atstovų pagal įstatymą) K. K. ir S. K. civiliniam ieškovui G. J. 680 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės L. Č. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. ir A. K. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. pradžios iki 2017 m. vasario 6 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai N. Č. priklausančius daiktus: 20 litrų talpos metalinį kanistrą su benzinu, kurių bendra vertė 15 eurų, iš kiemo pavogė stikloplastiko valtį Nr. (duomenys neskelbtini), 550 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai N. Č. 565 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, E. V. ir A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. pabaigos iki 2017 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, išdaužę duryse lango stiklą, įsibrovė į patalpą – G. J. priklausantį sodo namelį ir pagrobė svetimą turtą: G. J. priklausančią krosnelę ,,M.“, 500 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam G. J. 500 eurų dydžio turtinę žalą.

1.2. Be to, E. V. ir A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio pabaigos iki 2017 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įsibraudami į patalpą – G. J. priklausantį sodo namelį, sugadino G. J. priklausantį turtą: išdaužė durų lango stiklo paketą, 80 eurų vertės, sulaužė durų ir lango žaliuzes, bendros 80 eurų vertės, sulaužė durų įleidžiamą spyną, 20 eurų vertės, tuo padarydami G. J. 180 eurų dydžio turtinę žalą.

1.3. Be to, E. V. ir A. K. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m vasario 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, iš sodybos kiemo, sugadinę spyną, pagrobė svetimą turtą – L. B. priklausančią plastikinę valtį ,,A., 555 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam L. B. 555 eurų dydžio turtinę žalą.

2. E. V. ir A. K. išteisinti iš kaltinimo, kad jie pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. pradžios iki 2017 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, išdaužę durų lango stiklą, įsibrovė į patalpą – L. Č. priklausantį sodo namelį ir pagrobė svetimą turtą, L. Č. priklausančius daiktus: elektrinį trimerį ,,Alpina T 350E“, 100 eurų vertės, elektrinę žoliapjovę ,,Einhell“, 300 eurų vertės, mechaninę žoliapjovę, 50 eurų vertės, grėblį ,,Fiskars“, 20 eurų vertės, elektrinį suktuką ,,Panasonic“, 50 eurų vertės, televizoriaus priedėlį ,,Philips“, 20 eurų vertės, tris teleskopines meškeres, kurių bendra vertė 200 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajai L. Č. 740 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nukentėjusiosios L. Č. ir jos atstovo advokato Antano Pliaugos apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. K. ir jo atstovės pagal įstatymą K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė jų vertinimo taisyklių ir padarytas išvadas dėl A. K. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį tinkamai grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo A. K. ir jo atstovės pagal įstatymą lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktą bylos medžiagą dėl vagystės iš nukentėjusiosios L. Č. sodo namelio, nesujungė visų įrodymų į nuoseklią, vientisą, loginę grandinę, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Kadangi nuteistasis A. K. savo kaltę neigia dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai išanalizuoja kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus.

Dėl N. Č. turto vagystės

14. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto skundo teiginiams, jog byloje nenustatyta, kad skelbimai dėl vogtų daiktų pardavimo įkelti iš nuteistojo motinai K. K. priklausančio IP adreso. Iš tiesų, byloje esanti informacija apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius (3 t., b. l. 175-178, 179-184) patvirtina, jog skelbimai buvo keliami iš dviejų IP adresų: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pirmojo adreso klientas nėra nustatytas, o antrasis priklauso K. K.. Visuose skelbimuose nurodomi tie patys A. K. priklausantys telefono numeriai. Atkreiptinas dėmesys, jog E. V. ir A. K. pavogė ne tik N. Č. priklausančią valtį, tačiau ir L. B. valtį bei abi šias valtis pardavinėjo internete. Todėl tiksliai nustatyti, kuriame skelbime parduodama valtis priklauso N. Č., o kuriame – L. B., nesant įkeltų valčių nuotraukų, nėra galimybės. Tačiau, įvertinus tai, kad N. Č. priklausanti valtis buvo pavogta anksčiau nei L. B. valtis (E. V. yra nurodęs, jog N. Č. priklausantį turtą vogė 2017 m. žiemą, o L. B. priklausantį turtą – 2017 m. žiemą, tačiau labiau link pavasario), darytina išvada, jog ir skelbimas pirmiau turėjo būti įkeltas dėl N. Č. priklausančios valties pardavimo. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde bando suklaidinti teismą, kadangi IP adresas yra nurodomas iš vieno skelbimo, o valties apibūdinimas bei išmatavimai nurodyti iš kito skelbimo. Iš tiesų N. Č. priklausančios valties išmatavimai skelbime nebuvo nurodyti (3 t., b. l. 175), todėl nėra pagrindo teigti, kad jie neatitinka nukentėjusiosios pateikto pagrobtos valties – pramoginio laivo biliete nurodytos informacijos apie valties parametrus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji yra pateikusi nuotrauką, kaip atrodė jos valtis (2 t., b. l. 140). Iš šios nuotraukos matyti, kad valtis yra baltos spalvos su juodu apvadu, taip pat juoda spalva ant valties šono užrašytas jos numeris (duomenys neskelbtini). Ši informacija patvirtina nuteistojo E. V. parodymus, kad pavogtoji valtis turėjo numerį, kurį jis kartu su A. K. nutrynė atsuktuvu ir nuvalė benzinu. Ši valtis buvo parduota, pirkėjas nenustatytas, vis dėlto, aptartų duomenų pakanka pripažinti, jog apylinkės teismas pagrįstai dėl N. Č. valties vagystės kaltais pripažino tiek E. V., tiek A. K.. Apelianto išteisinimui dėl šio epizodo nėra pagrindo.

Dėl G. J. turto vagystės ir nedidelės vertės turto sugadinimo

18. Nors A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu vogti daiktai, tame tarpe ir G. J. priklausanti krosnelė, buvo surasti, nes šių daiktų buvimo vietą savanoriškai nurodė pats apeliantas. Apytikriai kur buvo vežami pavogti daiktai savo pirminėse apklausose įvardijo E. V., todėl nedelsiant buvo priimta nutartis daryti kratą K. K. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose (2 t., b. l. 184-185). Atliekant kratą A. K. gyvenamojoje vietoje, dalyvavo pareigūnas G. R., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad A. K. savanoriškai parodė vietą miške, netoli namų, kurioje buvo išslapstyti pavogti daiktai. Rasta krosnelė, grėbliai, trimeriai. A. K. iš pradžių neigė savo kaltę, o po to prisipažino, iš dalies nurodė vagysčių įvykdymo aplinkybes, tačiau vėliau vėl savo poziciją pakeitė (7 t., b. l. 126). Pareigūno teigimu, tuo metu, kai A. K. prisipažino įvykdęs vagystes, šalia buvo jo tėvas, kuris girdėjo šį prisipažinimą. Nors nuteistasis teisme aiškino, kad tiesiog atsitiktinai buvo radęs kažkokius jam nepriklausančius daiktus netoli namų esančiame miške, todėl juos ir parodė atvykusiems pareigūnams, tačiau šią atsitiktinumo versiją teisėjų kolegija laiko gynybine. Akivaizdu, jog apeliantas tiksliai žinojo, dėl kokių daiktų pas jį į namus atvyko pareigūnai, todėl tiksliai nuvedė būtent į tą vietą, kurioje jie buvo sudėti (paslėpti). Tai, jog vėliau tyrimo metu paaiškėjo, kad miško sklypas, kuriame rasti vogti daiktai, nuosavybės teise priklauso ne K. K., tačiau kitam asmeniui, nekeičia aplinkybės, jog vogtus daiktus šioje vietoje paliko būtent A. K. su E. V., manydami, jog miške, nuošalioje vietoje, daiktai bus sunkiau surandami (pašalinių asmenų). Kratos teisėtumas buvo patvirtintas Varėnos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis (3 t., b. l. 4-5, 13-14), todėl plačiau šis klausimas neanalizuojamas.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vogtų daiktų slėpimo vietoje buvo surasta ne tik nukentėjusiajam G. J. priklausanti krosnelė „M.“, tačiau ir dulkių siurblys „Centric Dirt Devil“, kurio nukentėjusysis pasigedo tik po kurio laiko (ne tuo pačiu metu kaip krosnelės), todėl kaltinime A. K. ir E. V. šio daikto vagystė nėra inkriminuota, vis dėlto, minėtas dulkių siurblys buvo rastas toje pačioje teritorijoje, kaip ir kiti vogti daiktai, apie 400 metrų nuo A. K. namų, kas iš esmės patvirtina, jog tiek dulkių siurblį, tiek krosnelę vogė tie patys asmenys, be to, šio siurblio nuotraukos, kaip ir krosnelės, buvo rastos A. K. priklausančiame telefone (3 t., b. l. 130-134, 150-151). Todėl išteisinti apeliantą dėl šio epizodo taip pat nėra jokio pagrindo.

21. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Nagrinėjamu atveju G. J. pateiktame civiliniame ieškinyje pavogtą krosnelę įvertino 500 Eur (2 t., b. l. 26). Nukentėjusysis pažymėjo, kad nors krosnelė jam buvo grąžinta, tačiau be pagrindinės dalies – ardyno, todėl ji nėra tinkama naudoti. Šios detalės nėra ir pardavime, nes tokio modelio krosnelės jau nebegaminamos. Be to, ir pati krosnelė yra apgadinta, ant jos paviršiaus matosi akivaizdūs apibraižymai. Pirmosios instancijos teisme G. J. pripažino, kad buvo pirkta naudota krosnelė, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia fakto, jog nukentėjusiajam yra padaryta turtinė žala. G. J. pirmosios instancijos teisme atkreipė dėmesį, kad tuo pačiu metu pirko dvi naudotas krosneles ir iš viso sumokėjo apie 1200 Eur (7 t., b. l. 5-6). Pavogtoji krosnelė buvo galingesnė, todėl ir brangesnė, tačiau nukentėjusysis ją įvertino netgi mažesne, 500 Eur suma, todėl teigti, kad priteistoji suma yra nepagrįstai didelė, nėra objektyvu. Krosnelė pirkta prieš maždaug ketverius metu iki vagystės, todėl suprantama, kad pirkimo dokumentų G. J. galėjo neišsaugoti. Vis dėlto, spręsti, kad nukentėjusysis bando pasipelnyti, nėra pagrindo, juo labiau, kad krosnelė be ardyno, tai yra be ketaus grotelių, ant kurių dega kuras, yra netinkama naudoti ir iš esmės bevertė.

23. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad į bylą nėra pateikti vietoj sugadintų daiktų nusipirktų naujų daiktų pirkimo čekiai, kvitai ir pan., vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo žodžiais, kiek kainavo vienas ar kitas sugadintas daiktas. G. J. teigimu, naują įleidžiamą spyną jis pirko už 20 Eur, išdaužtas durų stiklo paketas įvertintas 80 Eur, o sugadintos žaliuzės (durų ir lango) įvertintos taip pat 80 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos kainos neprasilenkia su rinkos kaina, yra protingos ir adekvačios, todėl jų nepriteisti nėra pagrindo.

Dėl L. B. turto vagystės

25. Byloje nustatyta, kad viena iš parduodamų valčių (galimai tai buvo L. B. priklausanti valtis, kadangi maždaug atitinka valties pagrobimo ir skelbimo dėl valties pardavimo įkėlimo į internetą laikas) sudomino liudytoją K. P., kuris paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir bendravo su atsiliepusiu jaunuoliu. Pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pažymėjo, kad atsiliepęs jaunuolis jam nurodė, kad parduodama valtis yra (duomenys neskelbtini). Šis asmuo prisistatė G. pavarde, taip pat nurodė, kad jo motinos vardas yra K. K. P. susidomėjo šiuo jaunuoliu ir jo šeima, kadangi pats yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) r., taip pat pažinojo moterį, vardu K.. Todėl paklausinėjo jaunuolio detaliau apie jo motiną, teiravosi, ar šis nežinojo motinos klasiokų pavardžių. Jaunuoliui nurodžius kelias pavardes, K. P. suprato, kad pašnekovo motina yra buvusi jo klasiokė. Jis maždaug žinojo, kur gyvena buvusi jo klasiokė, todėl ten nusiuntė savo tėvą A. P. (7 t., b. l. 30-31). Liudytojas A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, jog sūnaus prašymu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiteirauti dėl parduodamos valties. K. G. yra buvusi jo mokinė, galvojo, jog tai rimtas žmogus. Tačiau atvykus jam pasakė, kad jokios valties nėra, jie nieko nepardavinėja, dėl internete esančio skelbimo įkėlimo aplinkybių nieko nepaaiškino. Tuomet A. P. teigė davęs telefoną A. K., kad šis pakalbėtų su jo sūnumi K. P., vis dėlto, pastarasis nebuvo įsitikinęs, kad bendrauja su tuo pačiu asmeniu, kaip ir pirmąjį kartą (7 t., b. l. 30). Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai suprantama, jog K. P. įdėmiai neįsidėmėjo balso asmens, su kuriuo bendravo vos kelias minutes, tačiau vertinti, jog ne A. K., o koks nors kitas asmuo galėjo prisistatyti jo motinos mergautine pavarde, būtų nelogiška. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. puikiai suprato, jog pardavinėja vogtą daiktą, todėl prisistatyti tikrąja pavarde būtų per daug rizikinga. Būtent dėl šios aplinkybės jis pasirinko prisistatyti motinos mergautine pavarde, tačiau apeliantas visiškai nesitikėjo, kad vogta valtimi susidomės buvęs motinos klasiokas, kuris padės atskleisti jo melą. Teisėjų kolegija įvertina, jog K. P. buvo pasakytas ne tik motinos vardas, tačiau ir kelios jos buvusių klasiokų pavardės, kurių akivaizdu, jog A. K. šeimai nepriklausantis asmuo tikrai nežinotų. Todėl atmestina versija, jog kažkas bando pakenkti šeimai, prisistatydamas nuteistojo motinos mergautine pavarde ir pan. Pažymėtina, kad skelbimas, kurio ID (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats kuriuo susidomėjo K. P. (šį numerį jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams), į internetą įkeltas 2017 m. vasario 1 d., o pašalintas 2017 m. vasario 2 d. (3 t., b. l. 175-176), t. y. nedelsiant po to, kai atsitiktinai sudomino K. P. ir į svečius atvedė A. P.. Akivaizdu, jog A. K. išsigando kilsiančių pasekmių ir ėmė šalinti internete esančius įrodymus. Vis dėlto, byloje neginčytinai nustatyta, kad skelbimas dėl plastikinės valties pardavimo buvo įkeltas bei panaikintas iš to paties IP adreso, priklausančio K. K..

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio 14 lape (8 t., b. l. 115) yra padarytas rašymo apsirikimas, nekeičiantis nuosprendžio esmės, nurodant, kad L. B. pateikė valties pirkimo čekį, kuris patvirtina, jog už valtį buvo sumokėta 666,99 Lt (193,17 Eur). Iš tiesų L. B. civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 182-183) nurodė, kad dėl pavogtos baltos akrilinės valties „A.“ jam padaryta 900 Eur turtinė žala. Nukentėjusysis yra patikslinęs, jog valtis yra plastikinė, padengta akrilu, baltos spalvos su geltonu užrašu „A.“ (1 t., b. l. 65). Teisminio nagrinėjimo metu L. B. patvirtino, jog valtis buvo labai geros būklės, pagaminta Norvegijoje, pirkta nauja prieš keletą metų iki vagystės (7 t., b. l. 29-30). Tyrimui jis pateikė visus dokumentus, kuriuos surado (2 t., b. l. 152-159). Minėti dokumentai nebuvo pateikti valstybine kalba, todėl apeliacinės instancijos teismas į posėdį pakvietė anglų kalbos vertėją, kuri supažindino proceso dalyvius su byloje esančių dokumentų turiniu. Paaiškėjo, jog dokumentai yra įvairūs kokybės sertifikatai, įmonės vykdoma kokybės politika ir pan. (9 t., b. l. 45-46). Taigi, šie dokumentai iš esmės patvirtina, jog nukentėjusysis L. B. pirko kokybišką gaminį ir jo nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nėra nepagrįstas. Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo nei A. K. išteisinti, nei mažinti priteisto civilinio ieškinio dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog analizuojant ir vertinant L. B. valties vagystės įrodymus šalių rungimosi principas nebuvo pažeistas. Tai, kad priimtas galutinis sprendimas netenkina nuteistojo bei jo atstovės pagal įstatymą lūkesčių, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nukentėjusiojo teiktiems įrodymams suteikė išskirtinę reikšmę.

Dėl bausmės A. K.

28. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek A. K. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (tyčiniai, baigti, du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai bei vienas baudžiamasis nusižengimas), padarymo aplinkybes (nusikalstamas veikas įvykdė siekdamas pasipelnyti, bendrininkaudamas kartu su kitu asmeniu), nuteistojo A. K. aktyvų vaidmenį darant nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą (vyko į visas vietas, iš kurių buvo pavogti daiktai, be to, buvo atsakingas už pavogtų daiktų pelningą realizavimą), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (A. K. tėvas pripažino, kad sūnus dažnai nelanko mokyklos), ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių buvimą (veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik bausmės su tam tikrais ribojimais bei laisvės varžymu skyrimas gali turėti įtakos A. K. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinimui ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Aukštesnysis teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Subendrinus visas bausmes, galutinė bausmė nuteistajam paskirta 1 metai 7 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, bei mokytis ar dirbti. Šie įpareigojimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra parinkti tinkamai ir apelianto laisvės nevaržo labiau, nei šiuo metu tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais sprendimais formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Šiuo atveju A. K. paskyrus galutinę 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nebuvo pažeistas teisingumo principas, pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo yra išlaikyta. Švelninti bausmės ar naikinti kurį nors įpareigojimą asmeniui, kuris savo elgesio kritiškai nevertina ir nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, nėra jokio pagrindo.

30. Remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis, daroma išvada, kad A. K. ir jo atstovės pagal įstatymą pateiktas apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jo tenkinti nėra teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje pilnai paliekamas galioti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl L. Č. turto vagystės

31. Apylinkės teismas dėl nukentėjusiosios L. Č. turto vagystės tiek A. K., tiek E. V. išteisino, motyvuodamas tuo, kad abu kaltinamieji savo kaltės teisiamojo posėdžio metu nepripažino, o E. V. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur jis pripažino apvogęs ir L. Č. sodo namelį, buvo atlikta nesilaikant BPK numatytos nepilnamečių apklausos atlikimo tvarkos (apklausoje nedalyvavo nei psichologas, nei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas), todėl šiais duomenimis negalima remtis. Taip pat pažymėta, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti ir užfiksuoti E. V. ir A. K. rankų, kojų ar kiti individualūs pėdsakai nei sodo namelyje, nei ant rastų L. Č. priklausančių daiktų. Todėl visos abejonės buvo aiškintos kaltinamųjų naudai.

32. Teisėjų kolegija sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta mažiau tiesioginių įrodymų dėl nukentėjusiajai L. Č. priklausančio turto vagystės, tačiau byloje yra ir netiesioginių, išvestinių įrodymų, kurie negali būti ignoruojami, jei jie visi susideda į nuoseklią įrodymų grandinę, pašalinančią esmines byloje kilusias abejones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas visiškai be pagrindo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pripažino neleistinais dėl neva padarytų procesinių pažeidimų. BPK 188 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (2019 m. liepos 16 d. redakcija Nr. XIII-2335, įsigalioja nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.). Tokia yra šiuo metu galiojanti BPK 188 straipsnio 5 dalies redakcija, tačiau E. V. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta 2017 m. vasario 14 d., t. y. galiojant kitai minėto straipsnio redakcijai, pagal kurią proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą (2015 m. gruodžio 17 d. redakcija Nr. XII-2194, įsigaliojusi nuo 2016 m. kovo 1 d.). Taigi, procesinio veiksmo su įtariamuoju E. V. atlikimo metu įstatymų leidėjas nenumatė imperatyvo privalomai kviesti nepilnamečio įtariamojo apklausoje dalyvauti psichologą ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą. Pažymėtina, jog E. V. interesus 2017 m. vasario 14 d. vykusios apklausos metu gynė advokatas Stanislovas Raulušaitis, kuris jokių pastabų dėl procesinių pažeidimų nereiškė, psichologo ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo kviesti neprašė, todėl šių asmenų dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, juo labiau, kad E. V. apklausos metu nebuvo mažametis, jam jau buvo septyniolika metų, t. y. asmuo netrukus turėjo sulaukti pilnametystės. Todėl teisėjų kolegija vertina visus E. V. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

33. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teisme jis savo kaltę neigė, tačiau pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d., apie 18 val., kartu su A. K. su iš A. S. pirktu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į nusižiūrėtą sodo namelį. A. K. nešėsi laužtuvą, abu buvo su pirštinėmis. Priėjus prie namelio, A. K. laužtuvu išlaužė durų stiklą ir įlipo į namelio vidų, paskui šį įlipo ir jis. Pasišvietę žibintuvėliu, pamatė metalinį židinį, grėblį, siurblį, elektrinę žoliapjovę bei elektrinį trimerį. Visus šiuos daiktus pasiėmė ir nuvežė į mišką netoli A. K. namų, daiktus planavo parduoti, tačiau to padaryti nepavyko (4 t., b. l. 124-126). Papildomos apklausos metu E. V. kaltės dėl L. Č. priklausančio turto vagystės nepripažino visiškai ir neigė įsibrovęs į sodo namelį, kuriame buvo sudėti nukentėjusiajai priklausantys daiktai. E. V. teigimu, tuo metu, kai jis su A. K. atvežė į mišką pavogtą krosnelę iš G. J. sodybos, ten jau buvo kažkieno kito sudėti L. Č. priklausantys daiktai (4 t., b. l. 160-162). Tokią versiją teisėjų kolegija laiko gynybine.

34. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-648/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju E. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnei duoti parodymai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau šie parodymai padeda teisėjų kolegijai susiformuoti vidinį įsitikinimą, jog abu nuteistieji lankėsi ne tik G. J. sodo namelyje, tačiau ir L. Č. nuosavybės teise priklausančiame pastate. Pažymėtina, jog abu sodo nameliai yra iš esmės toje pačioje vietoje, t. y. juos skiria tik apie 20-50 m atstumas, todėl E. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnei, galėjo sąžiningai suklysti pasakodamas, kokius daiktus iš kokio namelio vogė, ar tiesiog neprisiminti, jog laužėsi į du namelius, nes tuo pačiu laikotarpiu buvo įvykdyta ne viena vagystė, todėl visų detalių galėjo ir neatgaminti.

35. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje atliktas ikiteisminis tyrimas turi trūkumų, nes nėra užfiksuota aplinka šalia L. Č. sodo namelio, t. y. nufotografuota tik namelio išorė ir vidus, tačiau nukentėjusioji tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuosekliai dėstė, jog atvažiavusi apžiūrėti savo sodo namelio sniege matė dviejų asmenų batų pėdsakus, vieni apavo pėdsakai buvo didesni, kiti – mažesni, taip pat matėsi automobilio ratų vėžės. Nukentėjusiosios vertinimu, prie jos namo buvo privažiuota iš pagrindinio kelio, paskui atgaline eiga išvažiuota ir privažiuota prie G. J. namo. Sniegas buvo sukietėjęs, todėl batų pėdsakai bei automobilio vėžės matėsi labai aiškiai (9 t., b. l. 91-93). Į apeliacinės instancijos teismo posėdį apklausai iškviesti policijos pareigūnai G. R. ir V. F. nurodė neprisimenantys jokių pėdsakų sniege įvykio vietoje bei aiškino, jog, jei šie būtų buvę tinkami identifikavimui, juos būtų užfiksavę, nes tokia yra darbo specifika (9 t., b. l. 94-95). Vis dėlto, nukentėjusiosios L. Č. žodžius patvirtino liudytojas A. M., kuris atvežė nukentėjusiąją prie jos sodo namelio tam, kad ši galėtų apsižiūrėti, kas yra pavogta. Liudytojas pripažino, kad matė tiek žmonių paliktus pėdsakus, tiek automobilio vėžes. Žmonių pėdsakai buvo didesni ir mažesni, kas liudija, jog vaikščiojo du asmenys. Be to, šie pėdsakai vedė ir per kelią prie kitų sodo namelių, būtent šiais pėdsakais ir nusekė atvykę policininkai (9 t., b. l. 96). Klausydamasis šių parodymų, liudytojas G. R. prisiminė ir replikavo teisėjų kolegijai, kad tikrai būtent taip ir buvo, t. y. kitas apvogtas namelis buvo surastas einant nuo L. Č. sodo namelio rastų batų pėdsakų kryptimi. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog tie patys asmenys, kurie įsibrovė į G. J. sodo namelį, įsilaužė ir į L. Č. sodo namelį. Tuo tarpu byloje nustatyta ir šiame nuosprendyje jau aptarta, kad į G. J. sodo namelį įsibrovė būtent A. K. ir E. V..

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad dalis L. Č. priklausančių daiktų buvo rasti toje pačioje vietoje, kaip ir G. J. priklausanti krosnelė, t. y. miške netoli A. K. namų. Į šią vogtų daiktų slėptuvę pareigūnus kratos metu savanoriškai nuvedė ir prie skirtingų medžių suslėptus daiktus parodė pats A. K.. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų griovyje palikto automobilio „VW Polo“, kuriuo buvo važiuojama daryti vagystes iš įvairių Varėnos r. esančių kaimų, paimto A. K. priklausančio mobilaus ryšio telefono nuotraukų galerijos matyti, kad buvo nufotografuota dalis L. Č. pavogtų daiktų, t. y. žoliapjovė „Einhell EM 1200“, krūmapjovė „Alpin“ bei grėblys „Fiskars“ (3 t., b. l. 135-149).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. V. ir A. K. kaltę netiesiogiai patvirtina ir N. V. elgesys ikiteisminio tyrimo metu, t. y. sužinojusi, kad jos sūnus su draugu apvogė L. Č. sodo namelį, ji bandė susitarti su nukentėjusiąja, pasiūlant šiai atlyginti padarytą žalą. Dalį žalos N. V. siūlė padengti ir A. K. motinai K. K., tačiau ši, savaip interpretuodama jai pateiktą pasiūlymą, kreipėsi į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl turto prievartavimo. 2017 m. gruodžio 5 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. nutarimu (8 t., b. l. 154-156) nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Aiškinantis susidariusią situaciją, buvo apklausta tiek L. Č., tiek N. V., kurių parodymai sutapo, tuo tarpu K. K. nurodytų aplinkybių nepatvirtino surinkta medžiaga. Pažymėtina, jog N. V. dėl šio incidento paaiškino, kad jos sūnus E. V. kartu su A. K. įvykdė vagystę. Jai advokatas patarė prieš prasidedant teisminiam bylos nagrinėjimui atlyginti padarytą žalą, nes tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. L. Č. neprašė jos pareikalauti pinigų ir iš A. K. šeimos, ji pati norėjo, jog žala būtų padengta lygiomis dalimis abiejų kaltininkų tėvų, t. y. norėjo kaip geriau, bet liko nesuprasta. L. Č. nurodė, jog N. V. pasisiūlė atlyginti jos sūnaus padarytą žalą, žadėjo sutaisyti išlaužtas sodo namelio duris, tačiau žala atlyginta nebuvo. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog E. V. prisipažino motinai apie su A. K. įvykdytas nusikalstamas veikas, būtent dėl to N. V. siekė su nukentėjusiąja be pykčių susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau žalos atlyginimui prieštaravo K. K..

38. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. V. ir A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. pradžios iki 2017 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, išdaužę durų lango stiklą, įsibrovė į patalpą – L. Č. priklausantį sodo namelį, ir pagrobė svetimą turtą, L. Č. priklausančius daiktus: elektrinį trimerį ,,Alpina T 350E“, 100 eurų vertės, elektrinę žoliapjovę ,,Einhell“, 300 eurų vertės, mechaninę žoliapjovę, 50 eurų vertės, grėblį ,,Fiskars“, 20 eurų vertės, elektrinį suktuką ,,Panasonic“, 50 eurų vertės, televizoriaus priedėlį ,,Philips“, 20 eurų vertės, tris teleskopines meškeres, kurių bendra vertė 200 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajai L. Č. 740 eurų turtinę žalą. Tai yra jie padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

39. Skiriant bausmę E. V. ir A. K., teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nurodytais bausmės skyrimo motyvais ir sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti tokią pačią bausmės rūšį, kokią parinko apylinkės teismas, t. y. laisvės apribojimą. Kadangi abu kaltininkai dėl šio vagystės epizodo savo kaltės nepripažino, padarytos žalos neatlygino, kitų jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje), todėl abiems tikslinga skirti tokio paties dydžio bausmes, t. y. 6 mėnesius laisvės apribojimo, kuris bendrinamas su kitomis pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis.

40. Kadangi nuteistieji pripažįstami kaltais dėl L. Č. priklausančio turto vagystės, todėl išsprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio (1 t., b. l. 162-165). L. Č. prašo priteisti 1090 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro: naujų durų pirkimas ir įstatymas – 550 Eur, suplėšytos dieninės užuolaidos – 18 Eur, suplėšytos naktinės užuolaidos – 35 Eur, pavogtas elektrinis suktukas ,,Panasonic“ – 197 Eur (vėliau patikslinta ir įvertinta 50 Eur), televizoriaus priedėlis ,,Philips“ – 50 Eur (vėliau įvertinta 20 Eur), meškerės – 200 Eur, mechaninė žoliapjovė – 40 Eur (vėliau įvertinta 50 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti dalį patirtos žalos, kuri yra įrodyta pridėta PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 166), taip pat nukentėjusiosios nurodytos meškerių, televizoriaus priedėlio, elektrinio suktuko, mechaninės žoliapjovės kainos neprieštarauja rinkos kainoms. Tuo tarpu priteisti patirtas išlaidas dėl suplėšytų dieninių ir naktinių užuolaidų, kurios buvo naudotos ne vienerius metus ir galimai jokios vertės neturėjo, nėra pagrindo.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas. Nors L. Č. civiliniame ieškinyje pažymi, jog po įvykdytos vagystės ją ėmė varginti nemiga, nuolat jaučiasi nesaugiai, dažnai sapnuoja košmarus, pabunda nepailsėjusi, kas atsiliepia bendrai savijautai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji apvogė negyvenamą sodo namelį, t. y. vagystės metu L. Č. jame nebuvo, todėl didelių išgyvenimų, nesaugumo jausmo ji nepatyrė. Medicininiais dokumentais nėra nustatyta, kad dėl analizuojamo įvykio nukentėjusiajai būtų susilpnėjusi sveikata, jos atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas, L. Č. nereikėjo gydytis, vartoti vaistų ir pan. Vis dėlto, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laikotarpį, nukentėjusiajai reikėjo ne kartą vykti tiek į ikiteisminio tyrimo instituciją, tiek į teismo posėdžius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kur vėl ir vėl reikėjo prisiminti ir pasakoti jai nemalonaus incidento aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistuosius dėl L. Č. turto vagystės išteisino, taigi, ji neabejotinai išgyveno dėl tokio neteisingo jos atžvilgiu sprendimo. Įvertinus visa tai, spręstina, jog L. Č. patyrė tam tikrus nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertina 200 Eur suma.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai L. Č. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymos Nr. NTP-7-5306 matyti, kad advokatas Antanas Pliauga, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą L. Č. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 683,62 Eur (t. 9, b. l. 102). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Advokatas ne tik surašė nukentėjusiajai apeliacinį skundą, tačiau ir atstovavo jos interesus teismo posėdžiuose, kuriuose buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, taip pat pasisakė baigiamosiose kalbose. Mažinti šių bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes jų dydis atitinka advokato darbo apimtį bei bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nukentėjusiosios L. Č. ir jos atstovo advokato Antano Pliaugos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. K. ir jo atstovės pagal įstatymą K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. ir E. V. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vagystė iš L. Č. sodo namelio, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 , 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pirmosios instancijos teismo paskirta apėmimo būdu subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme ir bausmėmis, paskirtomis už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, paliekant galioti tuos pačius pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus.

E. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 , 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pirmosios instancijos teismo paskirta apėmimo būdu subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir bausmėmis, paskirtomis už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, ir galutinę subendrintą bausmę E. V. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, paliekant galioti tuos pačius pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus.

Nukentėjusiosios L. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. V. ir A. K. 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. V. ir A. K. 683,62 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitą 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.