Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas K. K. skundas dėl 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi paskirtos 15 (penkiolikos) MGL dydžio baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi kaltinamojo A. K. atstovei pagal įstatymą K. K. už neatvykimą dalyvauti 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. teisiamuosiuose posėdžiuose be svarbių priežasčių paskirta 15 MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda. K. K. pateikė prašymą baudą paskyrusiam teismui, prašydama baudą panaikinti, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi šį prašymą tenkino tik iš dalies, t. y. 15 MGL dydžio baudą sumažino iki 4 MGL dydžio, t. y. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudos.Skunde K. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2018 m. kovo 10 d. ji, kaip atstovė pagal įstatymą, ir kaltinamasis A. K. gavo šaukimus baudžiamojoje byloje Nr. 1N-355-445/2018 2018 m. balandžio 5 d., 10.00 val., atvykti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo posėdį. 2018 m. balandžio 3 d. A. K. ūmai blogai pasijuto ir kreipėsi į gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo. 2018 m. balandžio 4 d. anksti ryte kaltinamajam apsilankius gydymo įstaigoje pakartotinai dėl ypač blogos savijautos, nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. įskaitytinai jam buvo uždrausta lankytis viešose vietose dėl užkrato platinimo ir rekomenduota gydytis namuose. Todėl kaltinamasis neatvyko į 2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdį. Ji apie tai telefonu pranešė kaltinamojo gynėjai advokatei N. R., o vėliau šiai el. paštu persiuntė A. K. gydytojo išduotą ligos pažymą, taip pat telefoninio pokalbio metu nurodė, kad iš esmės neatvykti nebuvo planuota, tačiau kaltinamojo būklei negerėjant, ji privalanti likti kartu su nepilnamečiu sūnumi ir jį slaugyti. Pareiškėja pažymi, kad liga yra neprognozuojama, jos pobūdis gali kisti, ypač kai susergama ūmiai, todėl iš anksto neįmanoma numatyti neatvykimo į bylos nagrinėjimą. Dėl skirtų vaistų ji tikėjosi, jog sūnaus liga sušvelnės ir kaltinamasis A. K. galės dalyvauti teismo posėdyje. Dėl to nebuvo iš anksto kreiptasi dėl specialios formos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos pažymos dėl nedalyvavimo teismo posėdyje išdavimo. 2018 m. balandžio 4 d., apie 21.00 val. vakaro, A. K. pakilus temperatūrai ir jo būklei itin pablogėjus, buvo nuspręsta nerizikuoti ir į teismą nevykti. Tačiau dėl vėlyvo meto nei teismui, nei advokatei N. R. apie nedalyvavimą pranešti nebuvo galimybių. 2018 m. balandžio 5 d. ryte susisiekti su advokate jai taip pat nepavyko, nes pastaroji dalyvavo kitame teismo posėdyje. Vis dėlto, prieš 10.00 val. jai pavyko pasikalbėti su advokate ir informuoti šią apie A. K. ligą. Pareiškėja tikisi, kad ši informacija teismui buvo perduota. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kitų proceso dalyvių neatvykimas į teismą nėra toks svarbus kaip kaltinamojo, kadangi be pastarojo bylos nagrinėjimas negalimas. Apylinkės teismas, skirdamas kaltinamojo atstovei pagal įstatymą baudą, o vėliau, nors ją ir sumažinęs, elgėsi taip, lyg ji baudžiamojoje byloje būtų buvusi kaltinamoji ir vien dėl jos nedalyvavimo bylos nagrinėjimas būtų buvęs atidėtas. Be to, teismas jos iš karto po 2018 m. balandžio 5 d. teisiamojo posėdžio neįpareigojo pateikti neatvykimą pateisinantį dokumentą, neskyrė atvesdinimo ir nesiėmė jokių kitų procesinių prievartos priemonių, todėl laikytina, kad jos nedalyvavimas teisiamajame posėdyje nelaikytinas itin svarbiu. Dėl nedalyvavimo 2018 m. gegužės 7 d., 10.00 val., teisiamajame posėdyje pareiškėja nurodo, kad tuo metu dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-5081-1070/2018 nagrinėjime. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jos ieškinys minėtoje civilinėje byloje buvo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad bylą vesti ji galėjo pati arba per atstovą. Vadovaujantis 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Todėl ji 2018 m. sausio 5 d. ieškinyje dėl 521 euro neturtinės žalos atlyginimo teismą informavo, kad bylą ves pati. Tuo metu ji dar nežinojo, kad jai reikės būti kaltinamojo nepilnamečio sūnaus A. K. atstove pagal įstatymą Alytaus apylinkės teisme. Pareiškėja pažymi, kad nėra advokatė, todėl jos neatvykimas į 2018 m. gegužės 7 d. teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje, o dalyvavimas tą pačią dieną vykusioje civilinėje byloje Kauno apylinkės teisme, negali būti prilyginamas advokato dalyvavimui kitoje byloje, kaip nepateisinama priežastis nedalyvaujant nagrinėjant baudžiamąją bylą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek CPK tiek BPK nuostatos numato, kad teismas už nedalyvavimą teismo posėdyje, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turi teisę skirti neatvykusiai šaliai baudą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti, kuris bylos nagrinėjimas yra svarbesnis ir tiesiogiai nurodinėti, į kurį teismo posėdį jai vykti yra būtina, o į kurį siųsti savo atstovą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nukentėjusioji L. Č. turi judėjimo negalią ir jai atvykti yra sunku, visiškai neatsižvelgė, kad ši byloje nuo pat pradžių turi atstovą advokatą A. P., skirtą pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutarimą, taigi, teismas nepagrįstai vertino skirti jai baudą, nes sunku į teisiamąjį posėdį atvykti būtent nukentėjusiajai L. Č.. Šiuo atveju ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo prašymu gali būti nagrinėjamas ir per atstovą. Tai, kad L. Č. atvykti yra fizikai sunku, yra tik jos pačios reikalas, juo labiau, kad davus parodymus teisme, paties civilinio ieškovo dalyvavimas, kaip patvirtina 2018 m. gegužės 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinys bei priedas prie protokolo - teisiamojo posėdžio garso įrašas, nėra būtinas, tuo labiau, esant ne tik atstovui advokatui A. P., bet ir dalyvaujant valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui. Nukentėjusioji dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kas patvirtina, kad šiai vykti į posėdžius nėra sunku, o teikia, kaip ši pati yra teigusi anksčiau, tam tikrą dvasinį malonumą. Todėl jai paskirta 200 eurų bauda naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, nesant jos kaltės, nedalyvaujant 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje. Skunde nurodoma, jog tam, kad nepilnametis kaltinamasis tinkamai pasinaudotų jam įstatymu suteiktomis teisėmis, atstovė pagal įstatymą pati turi dalyvauti teisiamajame posėdyje. Neturint galimybių jai pačiai dalyvauti 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje, ji pasirinko savo nepilnamečiui sūnui priimtiniausią interesų gynimo būdą - neatvykti į teismo posėdį, nes nedalyvaujant jai teisiamajame posėdyje, tačiau atvykus kaltinamajam, tikėtina, jog tą pačią dieną būtų paskirtas Vaiko teisių apsaugos atstovas ir posėdis vyktų, o tai nėra priimtinas nepilnamečio kaltinamojo teisų gynimo būdas, kaip kad parodė 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. teisiamieji posėdžiai, nes dalyvaujanti Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos atstovė nė vieno iš minėtų teisiamųjų posėdžių metu nė vienam proceso dalyviui neuždavė jokio klausimo ir savo veiksmais nereiškė jokios iniciatyvos tinkamai atstovauti kaltinamąjį A. K..K. K. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto skundo motyvais, skundžiamos nutarties argumentais ir baudžiamosios bylos Nr. N1-355-445/2018 medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos už nedalyvavimą baudžiamajame procese panaikinimo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 37 straipsnis, 163 straipsnio 1, 4 dalys).Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys įstatymo leidėjo nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nėra. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad byloje nėra kitų aplinkybių, kurios, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, gali būti pripažintinos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis. Pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimu asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Tiek formuojamoje teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje, priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios.BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadovaujantis BPK 6 straipsniu, teisingumą vykdo tik teismas. Procesui vadovauja teismas ir tik teismas vienintelis gali nustatyti nuo proceso dalyvių nepriklausomą bylos eigą (BPK 241 straipsnis). Tam, kad teismo darbas būtų racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviai negali netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą, baudžiamojo proceso dalyviai savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nepripažino K. K. pateiktų aiškinimų dėl nedalyvavimo 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. teisiamuosiuose posėdžiuose svarbiomis nedalyvavimo baudžiamajame proceso priežastimis, taip pat pagrįstai įvertino kaltinamojo atstovės pagal įstatymą turtinę padėtį ir 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi paskirtą baudą sumažino beveik keturis kartus – nuo 15 iki 4 MGL dydžio baudos. Pagrindinis argumentas, kodėl K. K. neatvyko į 2018 m. balandžio 5 d. teisiamąjį posėdį, yra tai, kad ūmiai susirgo jos sūnus – kaltinamasis A. K., todėl ji privalėjo likti su sūnumi ir jį slaugyti. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad A. K., nors ir yra nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jau beveik sulaukęs pilnametystės asmuo, todėl kelias valandas pabūti namuose be mamos priežiūros, nors ir sirgdamas, tikrai gali. Apygardos teismas kritiškai vertina pareiškėjos skunde dėstomus teiginius, kad ji tikėjosi, jog sūnaus sveikata pagerės ir jis galės dalyvauti 2018 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje. A. K. gydymo įstaigoje lankėsi 2018 m. balandžio 4 d. ryte, būtent šią dieną jam buvo išduota medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad jis negalėjo atvykti į Automechanikų ir verslo mokyklą, o ne teismą, t. y. išduota pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytos formos Nr. 094-1/a reikalavimų. Nepaisant to, negalėjimo atvykti į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją laikotarpis nurodytas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. Pati pareiškėja skunde akcentavo, kad jos sūnui dėl itin silpnos savijautos buvo rekomenduota gulėti lovoje, taigi, K. K. jau 2018 m. balandžio 4 d. rytą žinojo, kad jos sūnus negalės atvykti į kitą dieną vyksiantį teisiamąjį posėdį. Nors A. K. apžiūrėjęs gydytojas aiškiai nurodė, kad šis neturi lankytis viešose vietose, siekiant neplatinti užkrato, tačiau pareiškėja neva naiviai tikėjosi, jog sūnaus sveikata pagerės, kas akivaizdžiai prasilenkia su gydytojo diagnoze. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad K. K. nepagrįstai delsė informuoti teismą apie sūnaus sveikatą bei savo pasirinkimą likti namuose su sūnumi. Su sūnaus gynėja advokate N. R. pareiškėja susisiekė tik prieš pat teisiamąjį posėdį ir paaiškino apie sūnaus ligą. Tačiau, kodėl negalės atvykti pati, advokatei nepaaiškino, galimai manydama, jog sūnaus slaugymas yra savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, bylos medžiagoje nėra pateikta medicininių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. sveikatos būklė buvo tokia sunki, jog jam reikėjo nuolat šalia budinčio ir jį prižiūrinčio asmens. A. K. nebuvo paguldytas gydytis stacionariai, jis po apžiūros išleistas gydytis į namus, kas liudija, jog jo būklė buvo patenkinama. Todėl laikytina, kad K. K. į 2018 m. balandžio 5 d., 10.00 val., teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties.Teigti, kad kitų proceso dalyvių neatvykimas į teisiamąjį posėdį, lyginant su kaltinamojo neatvykimu, yra antraeilis, nėra jokio pagrindo. Visi proceso dalyviai privalo vykdyti jiems įstatyme numatytas pareigas, neieškodami dingsčių jų išvengti. Tai, kad iš karto po 2018 m. balandžio 5 d. posėdžio teismas neskyrė K. K. atvesdinimo ar nesiėmė kitų priemonių, siekiant užtikrinti jos dalyvavimą tolesniame procese, liudija apylinkės teismą buvus humanišką, t. y. suteikusį pareiškėjai galimybę sąžiningai pačiai atvykti į teismą ir dalyvauti procese, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokiu būdu pateisino ar ignoravo jos nedalyvavimą 2018 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje, nepateikus tam svarbios priežasties.Pareiškėja teismo parodyto pasitikėjimo akivaizdžiai nebuvo verta, nes į 2018 m. gegužės 7 d., 10.00 val., suplanuotą teisiamąjį posėdį ir vėl neatvyko be pateisinamos priežasties. K. K. aiškinimas, kad tą pačią dieną ji privalėjo dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime pagal jos pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo yra niekinis, įvertinus tai, kad šaukimą į 2018 m. gegužės 7 d. teisiamąjį posėdį ji pasirašytinai gavo 2018 m. balandžio 11 d. (b. l. 67), o šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-5081-1070/2018, jos pačios teigimu, gavo 2018 m. balandžio 20 d. Vadinasi, K. K. turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti procese. Kadangi šaukimas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą buvo gautas anksčiau nei į civilinės bylos parengiamąjį posėdį, todėl prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pareiškėja turėjo teikti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaudamasi CPK 246 straipsnio nuostatomis ir pateikdama gautą šaukimą į baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad K. K. klaidingai aiškina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išsakytą mintį, kad civilinę bylą ji galėjo vesti pati arba per atstovą. Sutiktina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Tačiau tokiu atveju neteikiama tik antrinė teisinė pagalba, K. K. niekas netrukdė kreiptis į privačiai teisine praktika užsiimančius advokatus ar advokatų padėjėjus, prašydama atstovauti ją civilinės bylos nagrinėjime. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad vesti bylą pareiškėja galėjo ir per atstovą, jei nenorėjo kreiptis su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. N1-355-445/2018 nagrinėjimo atidėjimo K. K. pateikė tik 2018 m. gegužės 7 d. (b. l. 70-71), t. y. tą pačią dieną, kai turėjo vykti teisiamasis posėdis, nors, jau minėta, šaukimą į posėdį buvo gavusi 2018 m. balandžio 11 d., o šaukimą į civilinę bylą – 2018 m. balandžio 20 d. Vadinasi, pareiškėja daugiau nei dvi savaites nepagrįstai delsė informuoti teismą apie savo pasirinkimą dalyvauti civiliniame procese. Kas trukdė teismui prašymą surašyti anksčiau, tokiu būdu išvengiant betikslio kitų proceso dalyvių atvykimo į teisiamąjį posėdį, K. K. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nenurodo, kas patvirtina, jog pareiškėja delsė tik dėl to, jog piktybiškai piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, K. K. savavališkai nusprendė, kad nesant jos, nebus tikslingas ir kaltinamojo A. K. dalyvavimas 2018 m. gegužės 7 d. teisiamajame posėdyje, todėl visiškai nepagrįstai ir priešingai kaltinamojo interesams, leido šiam nevykti į teismą, o eiti į pamokas (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje. Toks pareiškėjos elgesys yra visiškai netoleruotinas, todėl ji pagrįstai pripažinta neatvykusi ir į 2018 m. gegužės 7 d. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties bei nubausta 4 MGL dydžio bauda. Pažymėtina ir tai, kad skunde išdėstyti teiginiai apie Vaiko teisių apsaugos atstovo galimai netinkamą kaltinamojo A. K. atstovavimą tėra pareiškėjos keliamos prielaidos, jos subjektyvus aplinkybių vertinimas, kuris, sprendžiant klausimą dėl už neatvykimą į teisiamuosius posėdžius paskirtos baudos panaikinimo, neturi jokios reikšmės. Aukštesnysis teismas plačiau neanalizuoja pareiškėjos teiginių apie nukentėjusiosios L. Č. patirtus nepatogumus dėl atvykimo į teismą, turint judėjimo negalią. Nors sutiktina su apylinkės teismu, kad buvo sutrukdytas teismo darbas, taip pat kitų proceso dalyvių laikas, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl K. K. buvo paskirta bauda, yra tai, kad ji nepateikė svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių. Todėl analizuoti, ar nukentėjusioji L. Č. atvyko į teismą dėl asmeninės satisfakcijos, ar tiesiog vykdydama įstatyme jai numatytą pareigą, nėra pagrindo.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas sprendžia, kad K. K., būdama sūnaus – kaltinamojo A. K. atstove pagal įstatymą, du kartus iš eilės neatvyko į vykusius teisiamuosius posėdžius be svarbios, pateisinamos priežasties, t. y. pareiškėjai atvykti į teismą nesukliudė aplinkybės, nepriklausančios nuo jos valios. Be to, šiuo atveju esminę reikšmę turi ne tiek pats neatvykimas į iš anksto paskirtus ir suderintus teisiamuosius posėdžius bei teikiamos neva svarbios priežastys, kiek pačios kaltinamojo atstovės pagal įstatymą veiksmai – nepranešimas laiku apie nedalyvavimą procese, piktybinis delsimas, dėl ko ne kartą teko bylos nagrinėjimą atidėti, kas patvirtina K. K. nepagarbą kitiems proceso dalyviams, iškeliant aukščiau savo asmeninius interesus. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o pateiktas skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.