Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), E. M. ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mokilizingas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mokilizingas“ ieškinį solidariems atsakovams K. A. ir A. A., jų atstovei pagal įstatymą ir K. A. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Mokilizingas“ pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. A. ir A. A. 3026,45 Eur likusių eilinių įmokų, 272,13 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2012-05-04 su G. A. sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikė G. A. 2896,20 Eur paskolą. Pagal Sutartį Palikėjas įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, Palikėjas įsipareigojo mokėti Ieškovui delspinigius: 0,05 proc. (pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Savo prievolės Palikėjas tinkamai neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad Palikėjas mirė 2012 m. lapkričio 20 d., tačiau prievolė pagal Sutartį nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu, ji privalo būti įvykdyta. Atsakovų atstovė pagal įstatymą K. A. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad priėmė palikimą nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusį po vaikų tėvo G. A. mirties, pagal apyrašą. Antstolio sudarytame apyraše UAB „Mokilizingas“ skolos nebuvo. Į notarą dėl paveldimo turto po G. A. mirties nesikreipė, nes reikėjo nusistatyti tėvystę. Atsakovų atstovės teigimu, į notarą kreipėsi tik susitvarkiusi reikiamus dokumentus. Nurodo, kad priteisus šią skolą, vaikams faktiškai nieko nebeliks, nesutinka, kad būtų priteisti delspinigiai.Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. S. nurodė, kad atsakovais yra nepilnamečiai vaikai, atsižvelgiant į nurodytą situaciją prašo skolos sumą sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Mokilizingas“ solidariai iš atsakovų K. A., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamų įstatyminės atstovės K. A., 3026,45 Eur skolą, 272,13 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3298,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-04-03 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 99,00 Eur žyminį mokestį, tačiau neviršijant atsakovų paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą vertės.Nurodė, kad ieškovas, sužinojęs apie palikimo priėmimą, 2016-07-25 kreipėsi į atsakovus, pranešdamas, kad nėra įvykdyta mirusiojo G. A. kredito sutartis ir prašė likusią 3026,45 Eur skolą sumokėti, tik po to ieškovas pateikė ieškinį teismui.Iš testamentų registro išrašo matyti, kad 2016-07-07 įregistruotas palikimo priėmimo faktas ir palikimą priėmusiais asmenimis nurodyti G. A. ir K. A., o palikimą jie priėmė pagal 2016-08-11 antstolės sudarytą apyrašą, skola ieškovui į sudaryto turto apyrašą nebuvo įtraukta. Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-01 nutartimi patvirtino ieškovo kreditorinius reikalavimus 10449,74 Lt sumos apimtimi. Ieškovas UAB „Mokilizingas“, yra palikėjo G. A. kreditorius ir reiškia reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nepilnamečiai įpėdiniai priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tokiu atveju įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Nors CK 5.53 straipsnyje apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Įpėdiniams atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas priteisė iš atsakovų K. A. ir A. A. solidariai 3026,45 Eur skolą, delspinigius bei palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Mokilizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 3026,45 Eur pagal sutartį likusių eilinių įmokų, 272,1 3 Eur delspinigių, ir 99,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, reikalavimą tenkinant ir už palikėjo skolas atsakant visu atsakovų turtu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismas skundžiamame sprendime, vertindamas faktines aplinkybes atsižvelgė tik j Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.53 str. 1 d., tačiau sprendime nevertino įpėdiniu pareigų numatytų LR CK 5.53 str. 4 d. ir 7 d., bei 5.54 str., pateikti teismui visą informaciją apie skolines teises ir pareigas. Dėl šios priežasties apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, bei netaikė nagrinėjamu atveju reikšmingų materialinės teisės normų, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

7.2. LR CK 5.53 straipsnis nustato palikimo priėmimo pagal turto apyrašą tvarką, šio straipsnio 4 d. numato pareigą įpėdiniui pateikti visus duomenis reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, CK 5.53 str. 7 d. nurodyta, jog įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis i notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Taigi, minėtame straipsnyje numatyta įpėdinio pareiga sužinojus apie neįtrauktas į apyrašą skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

7.3. LR CK 5.54 str. numatytos pasekmės įpėdiniui, neįvykdžius minėtų ir įstatyme reglamentuotų pareigų, jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pažymėjo, kad apeliantas nagrinėjamu atveju dėjo maksimalias pastangas informuoti įpėdinius apie susidariusią skolą, t. y., nepraleisdamas įstatyme numatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti bei pasirinkdamas tinkamiausią iš LR CK 5.63 str. 1 d. numatytų kreditorinių reikalavimų pareiškimo būdų.

7.4. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu palikėjo įpėdiniai dėl palikimo nebuvo kreipęsi į notaro kontorą, 2013-01-25 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo pagal palikėjo G. A. ir apelianto sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas sužinojęs jog atsakovai kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo, nedelsdamas pažymomis informavo atsakovus apie palikėjo skolinius įsipareigojimus apeliantui. Apeliantas tinkamai įvykdė įstatyme numatytas kreditoriaus pareigas ir atsakovai buvo tinkamai informuoti apie palikėjo skolinius įsipareigojimus dar iki turto apyrašo sudarymo (2016-08-11), tačiau nepaisant to nesikreipė į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, ko pasėkoje Apeliantas nebuvo įtrauktas į turto apyrašą. Akivaizdu, kad atsakovai buvo nepakankamai atsakingi ir rūpestingi vykdydami savo pareigas, dėl už palikėjo skolas turi atsakyti visu savo turtu. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei taikė LR CK normas ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2012-05-04 ieškovas su G. A. sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Palikėjui buvo suteikta 2896,20 Eur paskola. Pagal Sutartį Palikėjas įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, Palikėjas įsipareigojo mokėti ieškovui delspinigius: 0,05 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. (duomenys neskelbtini) G. A. mirė, testamentų registro išrašas patvirtina, kad 2016-07-07 įregistruotas palikimo priėmimo faktas ir palikimą priėmusiais asmenimis nurodyti G. A. ir K. A.. Palikimas priimtas pagal 2016-08-11 antstolės sudarytą apyrašą, skola ieškovui į sudaryto turto apyrašą neįtraukta. Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-01 nutartimi patvirtintas ieškovo UAB „Mokilizingas“ kreditorinis reikalavimas 10449,74 Lt sumai.Taigi, ieškovas UAB „Mokilizingas“ yra palikėjo G. A. kreditorius, kuris 2013-01-25 kreipėsi pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į Šiaulių apylinkės teismą. 2016-07-19 ieškovas buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informuotas 2016-07-13 pranešimu, kad valstybė nepaveldės po palikėjo mirties likusio turto, kadangi Šiaulių miesto 5-ajame notaro biure 2016-07-07 užregistruotas palikimo priėmimo faktas, tai patvirtina ir Testamentų registro išrašas. Apeliantas 2016-07-2 5 informavo atsakovus dėl įsipareigojimų nevykdymo ir apie palikėjo skolinius įsipareigojimus.Taip pat byloje nustatyta, kad palikimą priėmę du pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo G. A. sūnūs K. A. ir A. A., yra nepilnamečiai, atstovaujami įstatyminės atstovės K. A..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantas teigia, kad įpėdiniai pažeidė LR CK 5.53 straipsnio tvarką, nes šio straipsnio 4 d. numato pareigą įpėdiniui pateikti visus duomenis reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, CK 5.53 str. 7 d. nurodyta, jog įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis i notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. LR CK 5.54 str. numatytos pasekmės įpėdiniui, neįvykdžius minėtų ir įstatyme reglamentuotų pareigų, jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, o tokiu atveju pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu solidariai. CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad šiomis nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Atsakovams atsirado paveldėjimo teisė pagal įstatymą, o priėmus palikimą, įpėdiniams atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais, jį sudarius nustatoma palikimo sudėtis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.54 straipsnio nuostatų, nes apeliantas neįrodė atsakovų kaltės dėl kreditoriaus neįtraukimo į turto apyrašą ar dėl turto apyrašo nepapildymo CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Iš paveldėjimo bylos dokumentų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi leista nepilnamečių įpėdinių – atsakovų K. A. ir A. A., gimusių (duomenys neskelbtini), motinai K. A. nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo G. A. mirties. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro išduotu 2016 m. liepos 7d. vykdomuoju pavedimu, pavesta antstoliui sudaryti turto apyrašą. Paveldimo turto 2016-08-18 apyraše Nr.L025603 be paveldimo turto nurodomi ir įpėdiniams žinomi skoliniai įsipareigojimai bei nurodoma, kad kiti palikėjo kreditoriai atstovei pagal įstatymą nežinomi. Kreditorius UAB „Mokilizingas“ apie palikėjo kreditorinius įsipareigojimus duomenis į paveldėjimo bylą pateikė 2017-03-28, taigi akivaizdu, kad sudarant Paveldimo turto apyrašą 2016-08-18, paveldėjimo byloje duomenų apie šią skolą nebuvo.Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.53 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, jog Turto apyrašą sudaryti gali ir palikėjo kreditoriai, jie turi teisę patys dalyvauti sudarant turto apyrašą arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti sudarant turto apyrašą. Taigi, ieškovas nepagrįstai apeliuodamas į CK 5.53 straipsnio 7 dalies reikalavimų tvarkos pažeidimą, byloje neįrodinėjo CK 5.53 straipsnio 8 dalies nuostatos taikymo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens teisinį statusą, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Būtina atsižvelgti į tai, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, ar savo teises įgyvendino rūpestingai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga. Atsakovų įstatyminei atstovei teisės bei pareigos atsirado 2016-07-07 pateikus pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, todėl apelianto argumentai dėl iki tol nevykdytų pareigų kreditoriui, neturi esminės reikšmės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovui UAB „Mokilizingas“ skola iš atsakovų K. A. ir A. A. priteistina neviršijant atsakovų paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą vertės.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.