Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, V. A., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- tėvas K. A. bendrauja su nepilnamete dukra U. A. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą, ir sekmadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą;

- tėvui K. A. pavėlavus pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos daugiau kaip 30 min., vaiko mama I. A. turi teisę dukros užimtumą planuoti savo nuožiūra ir vaiko tėvui neperduoti;

- jeigu tėvas K. A. dėl kokių nors priežasčių negali nustatytą dieną ir nustatytu laiku pasiimti jų nepilnametę dukrą, jis privalo apie tai SMS žinute nedelsiant informuoti vaiko mamą I. A.;

- jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo K. A. bendravimas su dukra nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo valios (vaiko liga, užimtumas būreliuose, varžybose ir t.t.), I. A. privalo apie tai SMS žinute nedelsiant informuoti K. A., nurodydama priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku negalimas;

- vaikui susirgus, tėvai vienas kitą privalo nedelsdami informuoti SMS žinute ar telefonu apie vaiko sveikatos būklę, taip pat tinkamai pasirūpinti dukra, atsižvelgdami į gydytojų rekomendacijas, tam, kad vaiko sveikatos būklė nepablogėtų;

- tėvas K. A. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. A. darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. telefonu;

- I. A. įsipareigoja informuoti K. A. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant, kai tik sužino apie tokius planus;

5) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo pareiga vykdyti įsipareigojimus patikslintame ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose visiems savo asmeniniams kreditoriams, t. y. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (pradiniame ieškinyje buvo nurodyta ir Valstybinė mokesčių inspekcija), Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos ir Panevėžio skyriams, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Julianus Inkaso“, V. A., tenka atsakovui K. A..

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko, jog būtų nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat sutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma bei tuo, jog visos nurodytos skolos kreditoriams yra jo asmeninės. Paaiškino, kad tik vieną kartą pavėlavo paimti dukrą. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad galėtų būti nustatyta sąlyga, jog jam pavėlavus 1 val., o ne 30 min., ieškovė turi teisę jam neperduoti vaiko. Be to, prašo, kad jam būtų palikta galimybė bendrauti su dukra vaizdo skambučiais, kadangi ir pati dukra to prašo, pažymėjo, kad jis susitinka su dukra tik 4 dienas per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo šalys susilaukė dukros U. A., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo. Iki santuokos sudarymo šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. 5-ame notarų biure sudarė ikivedybinę sutartį. Šalių paaiškinimais šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. lapkričio mėn.

Iš Antstolių informacinės sistemos registro 2023-04-11, 2023-09-21 išrašų nustatyta, kad iš atsakovo K. A. vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6,64 Eur sumos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35 Eur baudos, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl ATPK baudų (sumos nenurodytos) išieškojimo VMI prie FM naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 664,71 Eur skolos ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 587,19 Eur skolos išieškojimo UAB „Julianus Inkaso“ naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3374 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 506,18 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo I. A. (ieškovės) naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 Eur baudos išieškojimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 868,86 Eur baudos išieškojimo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai.

Antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7532 Eur baudos išieškojimo VMI prie FM naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 143,24 Eur sumos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5283,18 Eur sumos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4282,03 Eur sumos išieškojimo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko K. A. yra likusios išieškoti 242,06 Eur vykdymo išlaidos antstoliui G. J..

Antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3513 Eur sumos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1810,41 Eur sumos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34,75 Eur baudos išieškojimo VMI prie FM naudai.

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 80 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 130 Eur baudos išieškojimo VMI prie FM naudai.

Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 720 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo V. A. naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43 Eur baudos išieškojimo VMI prie FM naudai.

Antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28 Eur baudos išieškojimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Antstolis Zenas Zenkevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur baudos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur baudos išieškojimo VMI prie FM naudai.

Antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 868,86 Eur baudos išieškojimo VMI prie FM naudai.

Be to, atsakovas K. A. valstybės biudžetui skolingas 6000,69 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 354,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 838,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio; VSDFV Panevėžio skyriui skolingas 123,48 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; VSDFV Klaipėdos skyriui skolingas 7803,33 Eur vaikų išlaikymo išmokų.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip metus laiko, šalys taikytis nenori, yra apsisprendę dėl santuokos nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad nebegalima tikėtis, jog šalys vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir pagal CK 3.60-3.63 straipsnius, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą santuoką. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais abu sutuoktinai yra kalti dėl santuokos iširimo – abu nori nutraukti santuoką bei nenori ir nesistengia jos išsaugoti, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nei vieno iš sutuoktinių kaltės) (CK 3.61 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, išvadą teikiančios institucijos poziciją, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, todėl nepilnametės U. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9457-1030/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo dukrai U. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 320 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, nors ir nemoka šiuo metu šalių susitarto išlaikymo, sutiko, kad iš jo būtų priteistas didesnis išlaikymas.

Šalių dukra yra 6 metų amžiaus, lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (priešmokyklinio ugdymo grupę). Ieškovė dukrai perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, vaikas lanko darželį, netrukus pradės lankyti mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis apie 800 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, gyvena socialiniame būste. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, dirba (duomenys neskelbtini), gauna 840 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, taip pat atsakovo draudėju nurodyta ir (duomenys neskelbtini), Sodros duomenų bazės išraše nėra informacijos apie šioje įmonėje atsakovo gaunamą darbo užmokestį. Atsakovas turi įsiskolinimų aukščiau aptartiems kreditoriams.

Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, nesant ginčo dėl išlaikymo dydžio, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 320 Eur kas mėnesį dukros U. A. išlaikymui nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2023-09-13) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9457-1030/2020 nustatytą atsakovo bendravimo su dukra U. A. tvarką ir nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 9.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą (be nakvynių); taip pat telefonu darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Be to, ieškovė prašo nustatyti sąlygą, jog tėvui (atsakovui) pavėlavus pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos daugiau kaip 30 min., vaiko mama (ieškovė) turi teisę dukros užimtumą planuoti savo nuožiūra ir vaiko tėvui neperduoti; taip pat numatomos sąlygos dėl šalių tarpusavio informavimo (dėl bendravimo negalimumo, apie vaiko sveikatos būklę, gyvenamosios vietos pasikeitimą).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Be to, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas bendrautų su dukra kas antrą savaitgalį, vaikui būnant pas tėvą dienos metu, be nakvynių. Įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo gyvenamosios aplinkos sąlygas (atsakovas gyvena arba 16 kv. m draugų bute, arba kemperiuose/vagonėlyje), išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismo vertinimu, tokia ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeis šalių nepilnamečio vaiko interesų.

Įvertinus ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl atsakovo vėlavimo paimti dukrą, atsakovui iš esmės neprieštaraujant ieškovės prašomai nustatyti sąlygai, siekiant didesnio apibrėžtumo šalims įgyvendinant bendravimo su dukra tvarką, nustatytina sąlyga, kad tėvui K. A. pavėlavus pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos daugiau kaip 1 val., vaiko mama I. A. turi teisę dukros užimtumą planuoti savo nuožiūra ir vaiko tėvui neperduoti. Teismo vertinimu 1 val. laiko tarpas yra protingas, užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad tėvas K. A. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. A. darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. telefonu. Atsakovas prašo, kad jam būtų palikta galimybė bendrauti su dukra ne tik telefonu, bet ir vaizdo skambučiais, kadangi jis susitinka su dukra tik 4 dienas per mėnesį. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad galimybė atsakovui bendrauti su dukra vaizdo skambučiais turėtų būti numatyta, kadangi tai sustiprintų tėvo ir dukros ryšį. Įvertinus ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tai, kad pagal šią tvarką atsakovas su dukra matosi tik 4 dienas per mėnesį, siekiant išsaugoti/sustiprinti atsakovo ryšį su dukra, atsižvelgiant į vaiko amžių, tai, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis, tarp jų ir vaizdo skambučiais, buvo numatytas ir pagal ankstesnę šalių susitartą bendravimo tvarką, teismo vertinimu, nėra pagrindo apriboti atsakovo bendravimo su dukra tik telefoniniais pokalbiais. Taigi nustatytina, kad tėvas K. A. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. A. darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis, tarp jų ir vaizdo skambučiais). Pažymėtina, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis turi nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų, o atsakovas šia savo teise turi naudotis tinkamai ir ja nepiktnaudžiauti.

Dėl kitų ieškovės prašomų nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos sąlygų ginčo nėra, todėl jos nustatytinos.

Nustačius, kad sutuoktiniai santuokos metu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, be to, yra sudarę ikivedybinę sutartį, klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Byloje nėra ginčo, kad aukščiau aptartos prievolės kreditoriams VMI prie FM, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Julianus Inkaso“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Valstybinei darbo inspekcijai, V. A., VSDFV Panevėžio skyriui, VSDFV Klaipėdos skyriui, likusios išieškoti vykdymo išlaidos antstoliams yra asmeninės atsakovo K. A. prievolės, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-03-09 sprendimu buvo visiškai atleista nuo jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 395 Eur. Šioje byloje žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, yra 141 Eur (109 Eur už susijusius neturtinius reikalavimus ir 32 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 54,52 Eur.

Teismas sprendžia, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra iš esmės patenkintas, išskyrus nežymiai koreguotą (pakeistą) reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tai, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo patenkintas iš dalies (bendravimo tvarka koreguota nežymiai), nesudaro pagrindo taikyti proporcinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl visos 395 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 141 Eur žyminis mokestis ir 54,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui ar tretiesiems asmenims klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. A. palikti pavardę – A., atsakovui K. A. palikti pavardę – A..

Nustatyti nepilnametės U. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove I. A..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9457-1030/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo K. A. išlaikymą nepilnametei dukrai U. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos 2023-09-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. A..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9457-1030/2020 nustatytą atsakovo K. A. bendravimo su dukra U. A. tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

1) tėvas K. A. bendrauja su nepilnamete dukra U. A. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą, ir sekmadienį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

2) Tėvui K. A. pavėlavus pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos daugiau kaip 1 val., vaiko mama I. A. turi teisę dukros užimtumą planuoti savo nuožiūra ir vaiko tėvui neperduoti.

3) Jeigu tėvas K. A. dėl kokių nors priežasčių negali nustatytą dieną ir nustatytu laiku pasiimti nepilnametę dukrą, jis privalo apie tai SMS žinute ar elektroniniu paštu nedelsiant informuoti vaiko mamą I. A..

4) Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo K. A. bendravimas su dukra nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo valios (vaiko liga, užimtumas būreliuose, varžybose ir t.t.), I. A. privalo apie tai SMS žinute ar elektroniniu paštu nedelsiant informuoti K. A., nurodydama priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku negalimas.

5) Vaikui susirgus, tėvai vienas kitą privalo nedelsdami informuoti SMS žinute, telefonu ar elektroniniu paštu apie vaiko sveikatos būklę, taip pat tinkamai pasirūpinti dukra, atsižvelgdami į gydytojų rekomendacijas, tam, kad vaiko sveikatos būklė nepablogėtų.

6) Tėvas K. A. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra U. A. darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis, tarp jų ir vaizdo skambučiais). Bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis turi nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų.

7) I. A. įsipareigoja informuoti K. A. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant, kai tik sužino apie tokius planus.

Nustatyti, kad visi įsipareigojimai išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antstolės Vidos Daugirdienės vykdomose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6,64 Eur sumos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35 Eur baudos, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl ATPK baudų (sumos nenurodytos); antstolio G. J. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7532 Eur baudos; antstolės Viktorijos Vėliuvienės vykdomose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3513 Eur sumos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1810,41 Eur sumos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34,75 Eur baudos; antstolės Astos R. Ž. vykdomose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 75 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 80 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 130 Eur baudos; antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43 Eur baudos; antstolio Zeno Zenkevičiaus vykdomose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur baudos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur baudos; antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 868,86 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo K. A., taip pat priklausančios mokėti vykdymo išlaidos antstoliams, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad visi įsipareigojimai išieškotojui UAB „Julianus Inkaso“ antstolės Vidos Daugirdienės vykdomose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 664,71 Eur skolos ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 587,19 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo K. A., taip pat priklausančios mokėti vykdymo išlaidos antstolei, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad visi įsipareigojimai išieškotojui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui antstolės Vidos Daugirdienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 Eur baudos; antstolės Redos Vizgaudienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo K. A., taip pat priklausančios mokėti vykdymo išlaidos antstolėms, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad visi įsipareigojimai išieškotojui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antstolės Vidos Daugirdienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 868,86 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo K. A., taip pat priklausančios mokėti vykdymo išlaidos antstolei, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad visi įsipareigojimai išieškotojui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai antstolio G. J. vykdomose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 143,24 Eur sumos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5283,18 Eur sumos, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4282,03 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo K. A., taip pat priklausančios mokėti vykdymo išlaidos antstoliui, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad visi įsipareigojimai išieškotojui V. A. antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 720 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo K. A., taip pat priklausančios mokėti vykdymo išlaidos antstoliui, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad antstolio G. J. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. A. likusios išieškoti 242,06 Eur vykdymo išlaidos antstoliui po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo K. A. prievole.

Nustatyti, kad atsakovo K. A. mokestinės skolos valstybės biudžetui, t. y. 6000,69 Eur gyventojų pajamų mokesčio skola, 354,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, 838,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio skola, po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis atsakovo K. A. prievolėmis.

Nustatyti, kad atsakovo K. A. 123,48 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo K. A. prievole.

Nustatyti, kad atsakovo K. A. 7803,33 Eur vaikų išlaikymo išmokų skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo K. A. prievole.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. A. 141 Eur žyminio mokesčio, 395 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 54,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630, įmokos už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kodas 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.