Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties Nr. 2627V/2011, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto bankui turto, priteisti iš skolininko E. S. 133266,15 eurų skolą, 137 Lt žyminio mokesčio, kintamas sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR EUR pridedant 3,200 proc. maržą (nuo 2011-10-15 iki 2012-04-15 nustatyta palūkanų norma – 1,777+3,200=4,977 proc.), kintamas sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (120544,41 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (133266,15 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, priverstinai parduodant iš varžytynių už paskolą hipotekos lakštu Nr. 0120070019962 įkeistą daiktą – 70,50 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/156 dalimi negyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. S.. Nurodė, kad bankas 2011-05-31 raštu Nr. SR-27603 kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš E. S., nepasibaigus įsipareigojimo įvykdymo terminui. 2011-06-02 buvo priimta nutartis areštuoti įkeistą už prievolę bankui turtą. 2011-09-16 skolininkas apskundė hipotekos nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2012-01-20 išnagrinėjo skolininko E. S. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos 2011-06-02 nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas pažymėjo, jog skolininkas E. S. neįvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-06-02 nutartyje Nr. 2627/2011 numatyto įpareigojimo grąžinti bankui skolą per vieną mėnesį. Skolininkas hipotekos nutartį gavo, nes 2011-09-16 atskirajame skunde Vilniaus apygardos teismui paminėjo, jog 2011-09-12 buvo įteiktas laiškas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos 2011-06-02 nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

1) išieškoti iš E. S. ,,Swedbank“, AB naudai skolą: 120544,41 eurų negrąžinto kredito, 9741,14 eurų nesumokėtų palūkanų, 1396,08 eurų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 1584,52 eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 133266,15 eurų, bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat kintamas sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR EUR pridedant 3,200 proc. maržą (nuo 2011-10-15 iki 2012-04-15 nustatyta palūkanų norma – 1,777+3,200=4,977 proc.), kintamas sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (120 544,41 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-02-28, iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (133266,15 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-02-28, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą;

2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus E. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 70,50 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/156 dalį automobilių stovėjimo aikštelės iš 4203,24 kv. m bendro ploto (parkavimo vieta, pažymėta Nr. 15), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 nutartimi Nr. 2627/2011 minėti įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti. Nutartis skolininkui E. S. per antstolį buvo įteikta 2011-09-12. Skolininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Tačiau skolininkas mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo ir tai pavirtina skolininko piktybinį vengimą vykdyti savo prievolę. Teismas pažymėjo, jog procesiniai dokumentai patvirtina, jog skolininkas (įkeistų daiktų savininkas) E. S. minėtą turto arešto nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012-01-20 nutartimi nutarė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-02 nutartį Nr. 2627/2011 nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-8-450/2012). Atsižvelgiant į tai, kad minėta turto arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, hipotekos teisėjai šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Byla hipotekos skyriui buvo grąžinta 2012-02-02. Pareiškėjo pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-04-02 kredito sutartis Nr. 07-031334-FA, su esamais ir būsimais jos pakeitimais bei papildymais, – iki šiol neįvykdyta, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolą sudaro: 120544,41 eurų negrąžinto kredito, 9741,14 eurų nesumokėtų palūkanų, 1396,08 eurų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 1584,52 eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 133266,15 eurų, bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas nurodė, jog kreditorius prašo išieškoti kintamas sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR EUR pridedant 3,200 proc. maržą (nuo 2011-10-15 iki 2012-04-15 nustatyta palūkanų norma – 1,777+3,200=4,977 proc.). Kreditorius prašo išieškoti kintamas sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (120544,41 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-02-28, iki visiško skolos išieškojimo dienos. Kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. bei 6.210 str., taip pat prašo išieškoti 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (133266,15 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-02-28 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis Nr. 3K-7-751/2003). Teismas konstatavo, jog kreditoriaus prašymas išieškoti kintamas sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR EUR pridedant 3,200 proc. maržą (nuo 2011-10-15 iki 2012-04-15 nustatyta palūkanų norma – 1,777+3,200=4,977 proc.) kintamas sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (120544,41 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-02-28, iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (133266,15 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-02-28, iki visiško skolos išieškojimo dienos, tenkintinas (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ar atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas E. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad iš skundžiamosios nutarties turinio apeliantas suprato, kad kreditorius dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą per 2 mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos nesikreipė. Kreditorius su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi 2012-02-28, t.y. praėjus 5,5 mėnesiams nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos, todėl hipotekos teisėjas turėjo atlikti veiksmus, numatytus LR CPK 558 str. 3 d. Jei būtų atlikti LR CPK 558 str. 3 d. nurodyti veiksmai, pakartotinis kreditoriaus 2012-02-28 pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto būtų atmestas. Byla sustabdyta nebuvo, atvirkščiai, ji buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, iš kurio į hipotekos skyrių grąžinta 2012-02-02, todėl procesinių terminų eiga sustabdyta nebuvo ir teismas, remdamasis 2011-06-02 nutartimi, kuria buvo areštuotas turtas ir įspėtas skolininkas, negalėjo 2012-03-01 priimti nutartį dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Skundžiama 2012-03-01 nutartimi buvo nustatyta visa skolininko skola kreditoriui - 133206,15 eurų. Ši nutartis yra vykdomasis dokumentas, todėl po skolos dydžio nustatymo ir vykdomojo dokumento išdavimo negalėjo būti priteistos būsimos kintamos sutartinės palūkanos, kurias sudaro 6 mėnesinių EURIBOR EUR pridedant 3.200 proc. maržą bei kintamos sutartinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos. Minėtoje nutartyje nenurodomos, kokios palūkanos išieškomos: metinės, mėnesinės ar kintamos. 2012-03-01 priteisiant iš skolininko 1396,08 eurų delspinigių už laikų negrąžintą paskolą ir 1584,52 eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas nebuvo taikytas ieškininės senaties terminas, nustatytas delspinigiams išieškoti. Kadangi pareiškimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, skolininkas neturėjo teisės reikalauti senaties termino delspinigiams išieškoti (LR CPK 334 str. 1 d., 335 str. 337 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad skolininkas neteisingai supranta sutartinių ir įstatyminių palūkanų funkcijas. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi kreditu, nagrinėjamu atveju, remiantis kredito sutartimi, šalys nustatė kintamas metines palūkanas. Šios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto prašomo priteisti kredito likučio, kuris skolos paskaičiavimo dieną sudarė 120544,41 eurų ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Kompensavimo funkciją atlieka palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., atsižvelgiant, kad skolininkas yra fizinis asmuo, jis privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. LR CK 6.210 str. numatytos palūkanos termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Šiomis palūkanomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginių prievolių neįvykdžius laiku. Sutarties šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais mokėjimo ir dėl nuostolių kompensacinio mechanizmo, kompensacinės palūkanos netaikomos, tačiau jeigu šalys nustatė tik mokėjimo funkcijas atliekančias palūkanas ir nesusitarė dėl kompensacinio mechanizmo, tai tokiu atveju be mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų kreditorius turi teisę gauti įstatymines palūkanas (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. CK 4.192 straipsnio 1 dalis taikoma hipotekos kreditoriui, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Jei viena sutarties šalis praneša apie vienašališką sutarties nutraukimą, tai kita sutarties šalis gali ginčyti tokį nutraukimą ieškinine tvarka.

Pažymėtina, jog hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.), todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, nėra vertinami, kaip teisiškai nereikšmingi, vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus ne ginčo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorius pagal LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei Kredito sutarties 1.2.1 p. (b.l. 22-23), nelaukdamas sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkui (įkeisto daikto savininkui) 2011-02-02 pranešimą Nr. SR-6511 (1 t., b.l. 66), kuriuo įspėjo, jog iki 2011-02-22 nesumokėjus pradelstos skolos bei delspinigių, kreditorius vienašališkai nutraukia paskolos sutartį nuo 2011-02-23, kadangi skolininkas (įkeisto daikto savininkas) nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje – grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Šis dokumentas buvo įteiktas 2011-02-07 apelianto tėvui (2 t., b.l. 13) A. S. (1 t., b.l. 75) adresu (duomenys neskelbtini), kurį apeliantas nurodė atskirajame skunde (2 t., b.l. 11-14).

Hipotekos kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (įkeistų daiktų savininko) ir prašant tęsti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja, nes sutartinių prievolių pakeitimas, skolos, palūkanų ir netesybų dydžio ginčijimas ir skolos išieškojimo sustabdymas gali būti vykdomas ginčo teisenos tvarka, pateikiant ieškinį.

Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos 2012-03-01 nutarties priėmimo metu buvo CPK 558 str. 2 d. numatyti pagrindai tęsti skolos išieškojimą ne ginčo tvarka:

1) 2011-09-12 skolininkas (įkeisto daikto savininkas) E. S. gavo (1 t., b.l. 182) įspėjimą grąžinti skolą;

2) per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo skola negrąžinta kreditoriui (2 t., b.l. 1-2);

3) Po Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nutarties Nr. 2S-8-450/2012 palikti 2011-06-02 nutartį Nr. 2627/2011 nepakeistą priėmimo hipotekos kreditorius 2012-02-28 pateikė pakartotinį pareiškimą (2 t., b.l. b.l.1-2), prašydamas parduoti iš varžytynių įkeistą turtą ir išieškoti iš skolininko E. S. 133266,15 eurų skolą, 137 Lt žyminio mokesčio, kintamas sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR EUR pridedant 3,200 proc. maržą (nuo 2011-10-15 iki 2012-04-15 nustatyta palūkanų norma – 1,777+3,200=4,977 proc.), kintamas sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (120544,41 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (133266,15 eurų), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos;

4) pateiktas hipotekos lakšto Nr. 0120070019962, 2007-07-23 įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, originalas (1 t., b.l. 153-156).

Teismas kritiškai vertina skolininko argumentus, kad kreditoriaus pakartotinis pareiškimas turi būti atmestas dėl to, kad kreditorius pakartotinį pareiškimą pateikė 2012-02-28, t.y. praėjus daugiau kaip dvejiems mėnesiams nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra ta aplinkybė, kad skolininkas iki 2011-10-12 nesumokėjo savo įsiskolinimo kreditoriui, bet pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 nutarties Nr. 2627/2011, tuo sukurdamas teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 nutartis Nr. 2627/2011 pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą ne ginčo tvarka įsiteisėjo (LR CPK 279 str. 1 d., 18 str.) tik po Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nutarties Nr. 2S-8-450/2012 palikti 2011-06-02 nutartį Nr. 2627/2011 nepakeistą priėmimo. Tai reiškia, kad neužbaigus apeliacijos proceso dėl 2011-06-02 nutarties Nr. 2627/2011, negalėjo būti tęsiamos priverstinio išieškojimo procedūros ne ginčo tvarka, nes kreditoriaus teisė kreiptis pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo galėjo būti realizuota po 2011-06-02 nutarties Nr. 2627/2011 (nustatančios oficialų skolininko įspėjimą) įsiteisėjimo.

Nagrinėjamu atveju kreditorius nepraleido dviejų mėnesių termino po Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nutarties Nr. 2S-8-450/2012 palikti 2011-06-02 nutartį Nr. 2627/2011 nepakeistą priėmimo, nes hipotekos kreditorius 2012-02-28 pateikė pakartotinį pareiškimą (2 t., b.l. b.l.1-2). Apeliacinės instancijos teismas šalina iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga buvo stabdoma pagal CPK 76 straipsnį, nes nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas nebuvo sustabdytas. Tai, kad yra šalinama dalis argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 str., 338 str.).

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti LR CPK 558 str. 3 d. ir pakartotinį kreditoriaus 2012-02-28 pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto atmesti. Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, kad skundžiamoje nutartyje nenurodomos, kokios palūkanos išieškomos. Teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodytos išieškomos palūkanos: < ... 9741,14 Eur nesumokėtų palūkanų, <...> taip pat kintamas sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių EURIBOR EUR pridedant 3,200 proc. maržą (nuo 2011-10-15 iki 2012-04-15 nustatyta palūkanų norma – 1,777+3,200=4,977 proc.), kintamas sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (120544,41 Eur), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos skolos sumos (133266,15 Eur), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos..>“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą išieškoti kintamas sutartines ir procesines palūkanas, nenurodė skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje ties kiekvienomis priteisiamomis palūkanomis, kad jos yra metinės, todėl siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, tikslinga šį rašymo apsirikimą ištaisyti, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad išieškomos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai iš skolininko E. S. palūkanos yra metinės. Toks rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia nutarties esmės ir nepablogina apelianto padėties.

Tarp šalių sudarytoje kredito sutartyje numatytos palūkanos savo dydžiu atlieka ir atlyginimo (mokesčio už naudojimąsi svetimais pinigais) ir nuostolių kompensavimo funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismas, nutardamas išieškoti tiek sutartines palūkanas, tiek procesines palūkanas nuo skolininko pradelstų sumokėti sumų, iš esmės tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditoriui prašant priteisti sutartines ir procesines palūkanas ne ginčo tvarka, nėra revizuojami šalių sutartiniai santykiai, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad per bylinėjimosi laiką, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka, skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir turi mokėti tiek kintamas sutartines, tiek procesines palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Teismas pažymi, kad skolininkas (įkeisto turto savininkas) turi teisę ginčo teisena pateikti ieškinį ir ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir sutartinį netesybų, palūkanų dydį bei ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti delspinigių už laiku negrąžintą paskolą ir delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškininės senaties institutas gali būti taikomas tik šalies prašymu nagrinėjant ginčo teisena pareikštus ieškinius, nes vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka nėra procesinės galimybės spręsti ieškinio senaties taikymo klausimą. Hipotekos teisinių santykių bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamos supaprastinta ne ginčo tvarka, todėl ieškinio senaties terminas teismo iniciatyva negali būti taikomas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas, formaliais pagrindais skųsdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, bet operatyviai nesikreipdamas į teismą su ieškiniu, ginčijant kreditoriaus veiksmų teisėtumą, ar prašant pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, patvirtino, jog nėra suinteresuotas greitu prievolės vykdymu. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo arba perduoti jį nagrinėti iš naujo, nes apeliantas, būdamas suinteresuotas savo interesų gynimu ir teisių užtikrinimu, turi teisę ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą ir skolos dydį, ar prašyti ieškinine tvarka pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė iš esmės motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų esminių pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad išieškomos kreditoriaus naudai iš skolininko palūkanos yra metinės (LR CK 1.5 str., 1.126 str. 2 d., 4.192 str., 6.37 str., 6.210 str. 1 d., LR CPK 7 str., 8 str., 276 str., 302 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad išieškomos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai iš skolininko E. S. palūkanos yra metinės.