Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko E. S. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl įkeisto turto arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nėra nustatyta.

Nagrinėjamu atveju ginčijama Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus AB Swedbank pareiškimas pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras iš skolininko [įkeisto turto savininko] E. S. turto, areštuojant hipotekos lakštu Nr.01120070019962 įkeistą nekilnojamąjį turtą: 70,50 kv.m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/156 dalimi negyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei įspėjant skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Vadovaujantis LR CK 4.192 str. 1 d. nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimą iš įkeisto turto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo [LR CK 4.192 str. 1 d.]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR CK 4.192 str., yra nurodęs, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti įvykdyti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte, atsiranda tuomet, kai pagrindinę prievolę numatanti sutartis iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra nutraukta [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003]. Tokiu atveju hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama, pagal hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui CPK 558 str. 2 d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. balandžio 2 d. Kredito sutartimi Nr.07-031334-FA, sudaryta tarp AB Swedbank [buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“] ir E. S. [įskaitant sutarties pakeitimus ir papildymus], kredito gavėjui E. S. buvo suteiktas 420000 Lt kreditas butui su automobilių stovėjimo aikštele, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir statybos darbų užbaigimui. Prievolių pagal 2007 m. balandžio 2 d. Kredito sutartį Nr.07-031334-FA įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 01120070019962, įkeičiant skolininkui E. S. asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą - 70,50 kv.m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/156 dalis automobilių stovėjimo aikštelės iš 4203,24 kv. m. bendro ploto (parkavimo vieta, pažymėta Nr. 15), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina kreditoriaus AB Swedbank pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkas E. S. nesilaikė Kredito sutartyje Nr.07-031334-FA numatytų įsipareigojimų [nustatytais terminais mokėti kredito įmokas bei palūkanas]. Kaip buvo nurodyta pareiškime, šiuo pagrindu pareiškėjas prieš terminą vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko įkeisto turto. Kreditoriaus 2011-05-31 pareiškime nurodyta skolininko E. S. įsiskolinimo suma sudarė 126.018,42 EUR sumą ir 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Aplinkybių, kad negali nustatytais terminais vykdyti įsipareigojimų kreditoriui AB Swedbank, apeliantas [skolininkas] pripažino ir atskirajame skunde. Įrodymų, kad įsipareigojimai hipotekos kreditoriui buvo įvykdyti, apeliantas taip pat nepateikė. Apelianto nesutikimas su skundžiama Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 2 d. nutartimi grindžiamas tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie vienašalį Kredito sutartis Nr.07-031334-FA nutraukimą. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, svarbu nustatyti, kad sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011]. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad nagrinėjant bylas dėl išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjo pareiga ex efficio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu [LR CK 6.188 str.]. Tuo tarpu teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas [apeliantas] E. S. sudarė kredito sutartį su pareiškėju AB Swedbank. Sutartyje nurodyta suteikiamo kredito paskirtis: butui su automobilių stovėjimo aikštele, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir statybos darbų užbaigimui. Nurodytas turtas buvo įkeistas hipotekos lakštu Nr.01120070019962, tokiu būdu užtikrinant skolininko E. S. prievoles AB Swedbank pagal kredito sutartį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp E. S. ir AB Swedbank buvo sudarytos kredito ir hipotekos vartojimo sutartys [LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.]. Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. p. nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas – kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina Sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Sutartyje taip pat nustatyta kredito davėjo [AB Swedbank] pareiga prieš nutraukiant vienašališkai sutartį ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu apie tai įspėti kredito gavėją. Vertinant pastarąsias Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų nuostatas, nustatančias kredito sutarties nutraukimo tvarką, teismo nuomone, nėra pagrindo jas besąlygiškai vertinti kaip prieštaraujančias bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, tuo labiau, kad sutartyje suteiktas pakankamai protingas 30 dienų [mėnesio] terminas pradelstiems įsiskolinimams padengti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad pagrindinę prievolę numatanti kredito sutartis buvo netinkamai nutraukta. Apelianto motyvai, kad jis neva nežinojo apie kreditoriaus ketinimą nutraukti kredito sutartį ar jam nebuvo tinkamai pranešta apie tokios sutarties nutraukimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Iš atskirojo skundo medžiagos matyti, kad kreditoriaus 2011-02-02 įspėjimai dėl netinkamai vykdymų mokėjimų pagal kredito sutartį, kredito gavėjo bei laiduotojo pareigos iki 2011 m. vasario 22 d. sumokėti susidariusį 3093,35 EUR įsiskolinimą, o to nepadarius, įspėjant apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą nuo 2011 m. vasario 23 d., buvo siunčiami skolininkui E. S. ir jo tėvui A. S. adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu E. S. sutartyse nurodomas gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kas pastarasis įspėjimas buvo siunčiamas netinkamu skolininko adresu, pripažino ir pareiškėjas AB Swedbank atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau, nepaisant pastarųjų aplinkybių, toks kreditoriaus įspėjimas buvo įteiktas skolininko tėvui A. S. [b.l. 75; 221]. Kreditoriaus pareiškime bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad A. S. buvo laiduotojas pagal kredito sutartį, tačiau atskirojo skundo medžiagoje įrodymų apie laidavimo sutarties sudarymą teismui nebuvo pateikta. Kita vertus, svarbus tas faktas, kad tiek skolininko, tiek jo tėvo viešai deklaruojamas gyvenamosios vietos adresas sutampa ir yra adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu skolininko tėvui buvo įteiktas pareiškėjo 2011 m. vasario 2 d. įspėjimas [b.l. 75; 221]. Pagal bendrąsias CPK normas dokumentų įteikimas laikomas tinkamu, jeigu tuo atveju, kai adresato nėra jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kartu su adresatu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui [LR CPK 123 str. 3 d.]. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo AB Swedbank įspėjimas dėl sutarties nutraukimo buvo įteiktas kartu su skolininku gyvenančiam tėvui A. S.. Vėlgi ta aplinkybė, kad pareiškėjo AB Swedbank korespondencija su 2011-02-02 įspėjimu buvo adresuota pačiam A. S., kaip laiduotojui, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininkui buvo netinkamai pranešta apie kreditoriaus įspėjimą, nepadengus įsiskolinimų, nutraukti kredito sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas pranešti apie sutarties vienašalį nutraukimą neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009]. Civiliniame kodekse taip pat yra įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą [LR CK 6.166 str.]. Šiuo atveju nustatyta, kad kreditoriaus įspėjimas pasiekė skolininko gyvenamąją vietą, tuo tarpu aplinkybių, kad tokio pranešimo skolininkas negalėjo gauti dėl kažkokių priežasčių, apeliantas neįrodė [LR CPK 178 str. -179 str.]. Apeliacinės instancijos teismas taip pat primena skolininko pareigą domėtis aplinkybėmis, susijusiomis su jo skoliniais įsipareigojimais Bankui, bei bendradarbiauti su kreditoriumi AB Swedbank [LR 6.38 str. 3 d.]. Be to skolininkas, turintis prievolinių įsipareigojimų pareiškėjui AB Swedbank, savo prievoles turi vykdyti sąžiningai bei tinkamai [LR CK 6.38 str.]. Visapusiškai įvertinus atskirojo skundo medžiagą bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, apeliantas negalėjo nesuvokti arba protingai numatyti, kad kreditorius gali imtis atitinkamų priemonių, skolininkui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Visų pirma, laikytina, kad Kredito sutarties [įskaitant jos bendrąsias ir specialiąsias sąlygas], kurią pats skolininkas pasirašė, turinys ir jos sąlygas yra žinomos skolininkui. Visų antra, pats apeliantas pripažįsta, kad pareiškėjui netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad per visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį skolininkas nuolat pažeidinėjo įmokų bei palūkanų mokėjimo terminus, o kreditorius AB Swedbank sutikdavo atidėti pradelstus mokėjimus [b.l. 105; 119; 135]. Per laikotarpį nuo 2010-09-20 iki 2010-12-20 skolininkui taip pat buvo išsiųsti priminimai apie pradelstus įsiskolinimus, raginant nedelsiant juos sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad pastarieji 2010-09-20, 2010-11-19 ir 2010-12-20 [b.l. 207-209] priminimai buvo išsiųsti tinkamu skolininko gyvenamosios vietos adresu Kalnupės g. 9-56, Klaipėdoje, o šiuose priminimuose be kita ko buvo nurodyta, kad kredito gavėjui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolos pagal sutartį išieškojimo. Paskutinis kreditoriaus įspėjimas buvo išsiųstas 2011-02-02, skolininko tėvui įteiktas 2011-02-07 ir tik praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjime nustatyto termino įsiskolinimams padengti [iki 2011-02-22], kreditorius AB Swedbank kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo [b.l. 62]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2011-02-02 įspėjime skolininkui nustatytas terminas įsiskolinimui padengti buvo didesnis nei Kredito Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.2.1. nustatytas terminas [15 kalendorinių dienų] įspėjimui dėl sutarties nutraukimo pateikti. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindinę prievolę numatanti kredito sutartis buvo nutraukta tinkamai bei laikantis Kredito sutarties nuostatų [sąlygų], tačiau ir po kredito sutarties nutraukimo skolininkas įsiskolinimo kreditoriui AB Swedbank negrąžino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju kredito sutarties nutraukimas taip pat atitiktų LR 6.217 str. ir 6.218 str. numatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką. Kreditoriaus 2011-02-02 įspėjime nurodytas skolininko įsiskolinimas 3093,95 EUR sumai laikytinas dideliu skolininkui E. S., kaip fiziniam asmeniui, o tokio dydžio įsiskolinimas susidarė per pakankamai ilgą laikotarpį, skolininkui nuolat pažeidinėjant kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl skolininko padaryti kredito sutarties pažeidimai laikytini esminiais LR CK 6.217 str. prasme. Apie kredito sutarties nutraukimą skolininkas taip pat buvo įspėtas per kredito sutartyje nustatytus terminus [LR CK 6.218 str.].

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto negalėjimu vykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditoriui AB Swedbank, neturi teisinės reikšmės. Apeliantas taip pat prašė įpareigoti AB Swedbank rasti galimybę kredito grąžinimo terminą išdėstyti per 40 metų, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai nėra sprendžiami bylose dėl hipotekos teisinių santykių.

Esant aukščiau konstatuotoms aplinkybėms, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkas, E. S. neatsiskaitė su kreditoriumi AB Swedbank pagal 2007 m. balandžio 2 d. Kredito sutartį Nr.107-031334-FA, įskaitant jos pakeitimus ir papildymus, pastaroji kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta vienašaliu kreditoriaus pareiškimu, todėl darytina išvada, kad Hipotekos skyrius, tenkindamas kreditoriaus pareiškimą ir areštuodamas hipoteka įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Iki atskirojo skundo nagrinėjimo buvo gauti apelianto pasirašyti dokumentai, o būtent atsiliepimas į AB Swedbank atsiliepimą su priedais bei pareiškimas į AB Swedbank atsiliepimą. Pagal LR CPK 318 str. dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau apeliacinis procesas nenumato kitų procesinių dokumentų pateikimo galimybės, tame tarpe ir atsiliepimų bei pareiškimų į atsiliepimą, todėl apelianto E. S. pateikti dokumentai su priedais nepriimami ir grąžinami juos padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti apelianto E. S. atsiliepimą į AB Swedbank atsiliepimą su priedais bei pareiškimą į AB Swedbank atsiliepimą ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.