Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-2649-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2A-2649-603/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Andžej Macejievski, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
K. C.
Atsakovas
V. C.
Trečiasis asmuo
L. C.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Paulius Vinkleris, Algauda Šimkūnienė
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2649-603/2012Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Andžej Macejievski, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei, dalyvaujant ieškovui K. C., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovei V. C., jos atstovei advokatei Algaudai Šimkūnienei, trečiajam asmeniui L. C., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovei V. C., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. C., dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. C. ieškiniu atsakovei V. C. prašė teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. C., gim. 1996-04-06 tvarką: 1) kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 h iki sekmadienio 19 h pasiimti sūnų Luką iš motinos, 2) paimti sūnų Luką iš motinos pas save antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Naujųjų metų dieną ir antrą Šv. Velykų dieną, 3) įpareigoti atsakovę nesudaryti kliūčių matytis su vaiku jo gimimo dieną, t. y. 1996-04-06, 4) su sūnumi būti savo nuožiūra tiek pas savo giminaičius (senelius, dėdę ir pan.), tiek ieškovo gyvenamoje vietoje, tiek ir kitoje vaikui tinkamoje būti vietoje, 5) savo atostogų metu pasiimti vaiką pas save ne mažiau kaip dviem savaitėm. Ieškovas nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė 1994-08-06, 1996-04-06 susilaukė sūnaus L. C.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-08-17 sprendimu santuoka buvo nutraukta ir sūnus po santuokos nutraukimo liko gyventi su atsakove. Atsakovė atsisakė geranoriškai nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris nustatė laikiną bendravimo tvarką. Nuo 2000-12-01 iki 2001-03-01 ieškovas galėjo bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi Luku, tačiau pasibaigus nustatytam laikinosios bendravimo tvarkos terminui, atsakovė trukdė matytis su sūnumi. 2001-03-30 buvo nustatyta nauja laikino bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ji ieškovo netenkino, nes tvarka pažeidė jo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, interesus. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su L. C. tvarkos nustatymo, tačiau teismo sprendimas ieškovui buvo nepalankus. Po nepalankaus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, ieškovas vėl bandė tartis su atsakove dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, tačiau atsakovė ne tik nenorėjo tartis, bet ir visaip kliudė susitikti su sūnumi. Ieškovas sūnaus nebematydavo, negalėdavo bendrauti su juo telefonu, todėl nieko nebežinojo apie jo interesus, dienotvarkę, pomėgius. Ieškovas nurodo, kad gyvena nuosavame name Trakų rajone, kuriame yra puikios sąlygos vaikui gyventi, turi automobilį, todėl galėtų sūnų iš Vilniaus parsivežti. Nurodo, kad ryšiai su sūnumi yra atitolę dėl atsakovės trukdymo su juo bendrauti. Kadangi sūnus Lukas nori su juo bendrauti, tačiau atsakovė trukdo, todėl prašo teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. C. tvarką. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes ji iš esmės niekada netrukdė bendrauti, buvo nustatytas ne vienas grafikas, bet tas grafikas buvo vaiko naudai, o tai netenkindavo ieškovo, ji ieškojo kompromiso ir gynė vaiko interesus. Nurodė, kad ji su ieškovu išsiskyrė tada, kai vaikas dar nebuvo gimęs, todėl ieškovas yra visiškai svetimas vaikui. Atsakovė nurodė, kad ji visada norėjo tėvo laipsniško bendravimo su sūnumi, kad bendravimas atitiktų vaiko, o ne ieškovo interesus, o ieškovas visada labai norėjo vaiką išplėšti iš jam artimos ir žinomos aplinkos. Nurodo, kad VTA skyriuje, kada reikėjo parašyti prašymą dėl bendravimo su vaiku, tai ieškovas nežinojo net vaiko gimimo dienos. Nurodo, kad iš ieškovo elgesio yra tiktai skaudūs prisiminimai. Bendraudamas telefonu su vaiku ieškovas grasindavo vaikui, reikalavo dirbtinės meilės ir vaikas išsigandęs tą pokalbį baigė. Atsakovės manymu, ieškovas puikiai žino savo teises, bet pareigas yra užmiršęs. Vaiko labui nieko gero nėra padaręs, išskyrus grasinimus, agresiją, o ji kaip mama žino, koks vaikas nuo mažens yra jautrus, kaip kiekvienas stresas atsiliepia jo sveikatai, ko pasekoje vaikas nuo trejų metų yra gydomas pas psichologę, jam pastoviai reikia raminančių vaistų, o teismo procesai atsiliepia vaiko mokslams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, nepilnamečiu sūnumi rūpinasi mama, tėčio jis nepažįsta ir nenori su juo bendrauti. Tarnyba mano, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir sūnaus nėra susiformavęs emocinis ryšys, vaiko teisė bendrauti su tėvu tikslinga atkurti palaipsniui, siekiant taikaus ginčo sprendimo, tinkamai parenkant bendravimo su vaiku vietą ir būdą, nurodant konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai (trumpalaikiais susitikimais, laiškais, telefonu). Emocinių ryšių susiformavimui būtų naudinga lankyti psichologo konsultacijas.

Šalies argumentai

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo pasisakė, jog ieškovas ieškinyje nurodė neteisingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, kadangi apsilankius jo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad jis gyvena neįrengtame name, viduje vyksta statybos, laiptai į antrą aukštą iš lentų laikini be turėklų, pirmas aukštas neįrengtas, antrame aukšte įrengtas tik vienas kambarys. Socializacijos sąlygos vaikui augti ir pilnaverčiai vystytis nesudarytos. Ieškovas paaiškino, kad vaiką paskutinį kartą matė 2002 m., vaikui išlaikymo neteikė. Skyrius neturi duomenų apie ieškovo tėvo valdžios ribojimą bei duomenų, įrodančių, kad ieškovas elgtųsi priešingai vaikų interesams. Nurodo, kad pagal ieškovo prašomą sudaryti bendravimo su vaiku grafiką, jis neturi tam tinkamų sąlygų. Mano, kad nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką būtina laikytis laipsniškumo principo. Posėdžio metu atstovė nurodė, kad tėvas turi aiškių bendravimo su vaiku įgūdžių trūkumų. Tik tėvui išmokus bendrauti su vaiku galima būtų nustatyti minimalų bendravimą.

Trečiasis asmuo L. C. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nurodė, kad nėra gerų prisiminimų, jis nenori nieko keisti ir susitikti su tėvu nenorėtų. Jis ieškovo iš viso nepažįsta, nėra jokių emocijų, o yra tik biologinis faktas, kad ieškovas yra jo tėvas. Nurodo, kad kai ieškovas paskutinį kartą paskambino, pasiūlė susitikti ir pradėjo rėkti, todėl jis ir padėjo ragelį. Nurodė, kad jo dienotvarkė yra pakankamai įtempta, lanko mokyklą, užklasinę veiklą, nori gerai mokytis įstoti į aukštąją mokyklą, siekti karjeros. Nurodo, kad bylinėjimosi procesas jį veikia neigiamai. Prašo ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-08-17 sprendimu. Šalių sūnus L. C. gimė 1996-04-06. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jam riboja bendravimo su jų nepilnamečiu sūnumi galimybes. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei išklausius šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad ieškovas netinkamai supranta tėvo valdžios esmę bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku paskirtį. Tėvų valdžia yra tėvų teisių ir pareigų derinys ir tas pats tėvų valdžios elementas gali būti suprantamas ir kaip teisė, ir kaip pareiga, todėl tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą įgyvendinti tėvų valdžią. Ieškovo argumentus, kad atsakovė trukdė savo veiksmais, tai yra pareikalavimu, kad jis teiktų vaikui išlaikymą, jo bendravimo su vaiku galimybes teismas vertino kritiškai. Teismas konstatavo, jog ieškovas teismui neįrodė, kad jo emocinis ryšys su nepilnamečiu vaiku nesusiklostė dėl atsakovės veiksmų. Priešingai, teismas tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimų, padarė išvadą, kad pats ieškovas savo netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu sukūrė situaciją, kad jo su sūnumi nesieja jokie emociniai ryšiai. Ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, kad emociniai ryšiai tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra užsimezgę. Tokios situacijos susidarymą sąlygojo ir ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2001 m. visiškai neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo sveikata, pasiekimais moksle, tai yra iš viso nedalyvauja vaiko gyvenime. Tai įrodo, kad ieškovas nevykdo esminių tėvo pareigų, tai yra, pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dėl tokio ieškovo elgesio yra visiškai nutrūkęs tėvo ir sūnaus ryšys. Ieškovo interesai šioje situacijoje negali būti suabsoliutinami, pirmenybė visada turi būti suteikiama vaiko interesų apsaugai. Ieškovas neįdėjo pakankamai pastangų, o priešingai netgi vengė, kad jo bendravimas su sūnumi būtų tiesioginis ir pastovus, o ne toks kokį teismo posėdyje nurodo ieškovas- pasimatymas su sūnumi vieną ar du kartus per mėnesį. Bendravimas turi atitikti vaiko interesus ir vaiko norus. Ieškovas savo pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku bando perkelti savo sūnui, teigdamas, kad tai yra vaiko pareiga bendrauti su tėvu, nes priešingu atveju, koks iš jo bus pilietis. Tokią ieškovo poziciją teismas vertino neigiamai, nes pagal įstatymo nuostatą vaikas turi teisę, o ne pareigą bendrauti su tėvais (CK 3.161 str. 3 d.). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji visą laiką siekė laipsniško bendravimo bei gynė savo nepilnamečio sūnaus interesus ir teikė tokius bendravimo pasiūlymus, tačiau tai netenkino ieškovo, kadangi jie jam buvo nepatogūs, dabar atsakovės nuomone sprendimą dėl bendravimo su tėvu turi priimti pats sūnus. Tai, kad ieškovo ketinimai bendrauti su savo sūnumi yra nenuoseklūs, įrodo ir tos aplinkybės, kad jis nesilaikydavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatytų bendravimo grafikų, 2010 m. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ieškovui neatvykus į teismo posėdį.

Įstatymas nustato, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Ieškovo sūnui už mėnesio sukanka šešiolika metų. Šalių sūnus yra brandi, sąmoninga, turinti aiškias pažiūras asmenybė, kuri savarankiškai gali nuspręsti, kiek ir kokiu būdu jis nori bendrauti su tėvu. L. C. teismo posėdyje aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ieškovas jam yra visiškai svetimas žmogus, su kuriuo jo nesieja jokie emociniai ryšiai, išlikę tik neigiami prisiminimai, dėl ko jis visai nenori bendrauti su savo tėvu. Atsižvelgiant į šalių sūnaus sveikatos būklę, įvertinus tai, kad jis yra labai jautrus, sunkiai išgyvenantis stresines situacijas, teismas manė, kad esant dabartinei santykių situacijai teismo sprendimu tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas neturėjo pagrindo neatsižvelgti į vaiko norus. Teismas, iš ieškovo elgesio ir pasisakymų teismo posėdžiuose, padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės dar nėra pasiruošęs atkurti emocinį ryšį su savo sūnumi, bei toliau intensyviai dalyvauti sūnaus gyvenime ir sudaryti palankias sąlygas sūnaus visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, ieškovui akivaizdžiai trūksta bendravimo su vaiku įgūdžių, netgi tolerancijos savo vaiko atžvilgiu.

CK 3.159 str. 2 d. numato vienodą abiejų tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, todėl ieškovas, neįrodęs, kad atsakovė jam trukdo bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi, savo teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi privalo realizuoti pats. Tai reiškia, jog vaiko tėvas privalo pats stengtis sukurti nutrūkusį vidinį ryšį su sūnumi, pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kuris užtikrintų sūnaus saugumą, sūnaus ir tėvo interesų bendrumą ir sūnaus norą leisti laiką su tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atmetė. Teismas ieškovą įpareigojo lankyti Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos konsultacijas, kurios padėtų jam įgyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgūdžių bei padėtų atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Teismas pažymėjo, jog tik iš esmės pasikeitus ieškovo elgesiui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tikėtina, kad ir vaikas sutiks bendrauti su tėvu bei pabandys sukurti emocinį ryšį. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovas K. C. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, siaurinamai interpretavo prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą ir iš esmės vadovavosi vien aplinkybe, jog tarp ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus nėra emocinio ryšio. Nurodo, kad nuo pat santuokos nutraukimo atsakovė jaučia nuoskaudas ieškovui ir visais įmanomais būdais bando ieškovą žeminti, teigiant nebūtus dalykus apie ieškovą. Atsakovės nuoskaudos išreiškiamos sūnaus sąskaita, t. y. atsakovė nuteikinėja sūnų prieš ieškovą, skiepija tėvui nepagarbą ir pagiežos jausmą. Atsakovė rodo asmeninių ambicijų išraišką ir siekį sukompromituoti ieškovą teismo ir sūnaus akivaizdoje. Iš prigimties ieškovas taikus ir nusileidžiantis žmogus, nemėgstantis pykčių ir barnių. Atsakovė neleisdama ieškovui bendrauti su sūnumi galvoja tik apie save, o ne atsižvelgia į vaiko geresnį vystymasi, kuris būtų užtikrintas dalyvaujant tėvui, kaip lygiaverčiam vaiko rūpintojui siekiant jo interesų.

Ieškovas neneigia, kad atsakovė gerai rūpinasi sūnumi ir dėl to ją gerbia, kaip savo vaiko motiną, tačiau ieškovas nori, kad berniukas išaugtų pilnaverte asmenybe, o tai gali būti užtikrinta prisidedant prie auklėjimo abiem tėvams. Ieškovas nepretenduoja į vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, o tik į tai, kad jam būtų leista bendrauti su sūnumi.

Teismas neįvertino to, kad berniuko sveikata ir užklasinė veikla, kurią lanko Lukas, visiškai prieštaringi dalykai. Tik stiprus dvasiškai ir emociškai asmuo gali lankyti sporto šaką tokia kaip karatė.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad buvo nustatyti grafikai, o ieškovas jų nepaisė, tačiau pati ieškovė darė viską, kad ieškovui negalima būtų pasimatyti su vaiku, tuo tarpu nuteikinėjo vaiką prieš tėvą. Ieškovas nieko nedarė priešingo vaiko interesams, o atvirkščiai – labai džiaugėsi, kad berniukas turi užsiėmimų, tačiau matydamas kaip elgiasi atsakovė, supranta, kad jo dalyvavimas auklėjime yra būtinas ir to siekia per teismą norint vaiko gerovės.

Atsakovė yra konfliktiška ir tvirtavalė asmenybė, atsižvelgianti tik į savo ambicijas ir norus, o ne į vaiko interesus, kas šioje byloje turėtų būti svarbiausias aspektas. Vaiko santykiai nėra pagrįsti pagarba ir meile, bet vaiko pavaldumas motinai, ir tai turi neigiamą įtaką vaikui. Vaiko motina riboja vaiko galimybę bendrauti su tėvu, skiepija vaiko nepagarbą. Tai rodo, kad visiškai nutrūkusių tėvo ir sūnaus ryšių faktiškai yra kalta ir pati atsakovė, kuri atnaujinti tėvo ir sūnaus ryšius trukdo iš asmeninių paskatų, o ne siekiant apginti nepilnamečio interesus, nes kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš jų gyvena skyrium.

Nei atsakovė, nei kas kitas negalėtų suteikti vaikui tokio jaukumo ir tėviškos meilės, kokią galėtų suteikti ieškovas. Taip pat nurodo, kad byloje nėra nė vieno fakto, įrodančio, kad ieškovas netinkamai auklėja ar prižiūri sūnų, ir teismo sprendimas užkerta kelią bet kokiam ieškovo bendravimui su sūnumi.

Šalies argumentai

Atsakovė V. C. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas remdamasis bylos medžiaga, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovė jam riboja bendravimo su nepilnamečiu sūnumi galimybes. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pats ieškovas savo netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu sukūrė situaciją, kad jo su sūnumi nesieja jokie emociniai ryšiai, ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, kad emociniai ryšiai tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra užsimezgę, tokios situacijos susidarymą sąlygojo ir ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2001 m. visiškai neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo sveikata bei pasiekimais moksle, t. y. iš viso nedalyvavo ir nedalyvauja vaiko gyvenime. Nurodo, kad atsakovė jokiu būdu negali įtakoti sūnaus apsisprendimo, juolab, kad sūnus akivaizdžiai matė tėvo elgesį teismo posėdžiuose, kai matyti, kad ieškovas nėra pasiruošęs atkurti emocinį ryšį su sūnumi, dalyvauti sūnaus gyvenime, jam akivaizdžiai trūksta bendravimo su vaiku įgūdžių, net tolerancijos vaiko atžvilgiu.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai nukreipti į atsakovę, t. y. vertinant ieškovo požiūriu neigiamus atsakovės bruožus. Mano, kad tai yra įžeidžiančio turinio tekstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo į tai atsikirtinėti.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo K. C. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas yra jo biologinis tėvas, tačiau tai nereiškia, kad jis galėtų vadintis tėvu. Ieškovas nori, kad bendrautų su sūnumi, tačiau jis yra nepažįstamas asmuo ir nieko apie jį nežino. Tampydamas po teismus, praranda visišką pasitikėjimą, dar skaudžiau, kai jis blogai atsiliepia apie mamą. Nurodo, kad su ieškovu matytis nenori. Kai prasidėjo teismai, tėvas, sukeldamas didelį stresą, pradėjo vaikščioti į mokyklą, persekioti. Keista skaityti apeliacinį skundą, kur aiškinama apie normalius tėvo ir sūnaus santykius, apie tai, kad biologinis tėvas dabar nusprendė padaryti iš trečiojo asmens dorą ir garbingą šalies pilietį. Būti doru ir garbingu mokė seneliai, mama, mokykla, o norint būti tokiu mokytoju, reikia būti pačiam doru ir garbingu, nesityčiojant iš savo vaiko ir jam brangiausių žmonių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 1999-08-17 sprendimu (b. l. 8), šalims 1996-04-06 gimė sūnus L. C. (b. l. 7). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog tarp šalių nuo santuokos nutraukimo buvę nesutarimai dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba 2000-11-28 nustatė ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi (b. l. 6), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-01-22 sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b. l. 10 – 11), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 nutartimi ieškovo K. C. ieškinys atsakovei V. C. paliktas nenagrinėtu (b. l. 57), kt., t. y. duomenys, patvirtinantys, jog sprendžiant ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo buvo naudojamasi vaikų teisių apsaugos tarnybos pagalba bei teismine tvarka ginant savo galimai pažeistas teises. Kaip teisingai nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, ginčą turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Kaip matyti iš minėto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-01-22 sprendimo, yra nustatyta, kad tuo metu nepilnametis sūnus L. C. buvo silpnos sveikatos, jautrus, nervingas, byloje apklausta liudytoja D. V. (vaikų ir paauglių psichiatrė) nurodė, kad vaikas yra su neurotiniais nukrypimais, vaiko miegas sutrikęs, periodiškai skiriami vaistai, jam nustatyta ankstyvojo amžiaus neurozė, taip pat pažymėjo, jog tėvas ilgą laiką buvo atitolęs nuo vaiko, tėvą vadina dėde. Gydytojų D. V. ir R. B. išvadoje nurodyta, jog pasimatymai su beveik nepažįstamais žmonėmis turėtų vykti tik dalyvaujant motinai, atsižvelgiant į vaiko elgesį ir psichinę sveikatą. Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2011-12-02 išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 58) patvirtina, jog L. C. stebimas ir gydomas psichikos sveikatos centre nuo 2000 m. dėl stresinės situacijos, kuri atsirado, kai berniuką išgąsdino tėtis, ilgą laiką buvo gydomas dėl neurotinių sutrikimų, skiriami vaistai. Taip pat nurodyta, kad vaikas sunkiai išgyvena stresines situacijas, atsiranda nerimas, baimė, įvairūs somatoforminiai sutrikimai, skiriami vaistai, psichoterapiniai pokalbiai dėl fobinio nerimo sutrikimų ir atsirandančių panikos sutrikimų, kurie išprovokuojami tėvo veiksmų. Gydytojo pažymoje nurodytas tikslingumas užtikrinti psichinę sveikatą tausojantį režimą be stresinių situacijų. Taigi kaip matyti iš nurodytų duomenų, L. C. sveikatos būklė tiek po tėvų santuokos nutraukimo, kai buvo sprendžiamas ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tiek ir šiuo metu, t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (daugiau kaip dešimt metų) nėra gera, ir vaikui reikalinga nuolatinė medicinos specialistų pagalba, tuo labiau esant atitinkamiems ieškovo veiksmams (kaip nurodyta išraše, po skambinimų berniukui, teismų, kt.). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo motyvai, nesutinkant su teismo priimtu sprendimu, iš esmės yra susiję su atsakovės netinkamu elgesiu įtakojant ieškovo ir sūnaus bendravimą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog atsakovė V. C. negatyviai įtakojo sūnaus ir tėvo bendravimą, tuo labiau, jog dėl motinos veiksmų neatsirado ieškovo ir sūnaus emocinis ryšys. Ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog pats ieškovas savo netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu sukūrė situaciją, kad jo su sūnumi nesieja jokie emociniai ryšiai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apie ieškovo siekį tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus Luko atžvilgiu: neteikė išlaikymo, nesidomėjo jo pasiekimais moksle, nesirūpino jo sveikata, galiausiai nėra duomenų, jog ieškovas sūnų kada nors pasveikino vaikui reikšmingų švenčių proga ar dalyvavo kituose svarbiuose vaiko gyvenimo įvykiuose, ir vien teismo posėdžio metu pateiktas kvitas apie 412 Lt dydžio išlaikymo 2012-08-21 pervedimą (b. l. 134) sūnui ir paaiškinimas, kad buvo nuvykęs į vaiko mokyklą pas direktorių, nesudaro pagrindo išvadai apie užsimezgusius tėvo ir sūnaus artimus emocinius ryšius. Akivaizdu, jog vienkartiniai tėvo valdžios įgyvendinimo faktai negali sukurti vaiko ir tėvo emocinio ryšio, ir kad toks bendravimas atitinka vaiko interesus bei norus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apie ieškovo siekį naudotis kita kvalifikuota pagalba, siekiant užmegzti emocinį ryšį su sūnumi, ir tokiu būdu laipsniškai sukuriant emociškai artimus santykius su vaiku. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam specialistų patarimai nereikalingi, kas, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodoma pozicija siekiant bendrauti su vaiku nėra tinkama, atsižvelgiant į medikų pateiktas išvadas apie vaiko sveikatos būklę, tuo labiau į vaiko išsakytą nuomonę teismo posėdžių metu nepageidaujant matytis su tėvu bei nurodant tėvą visiškai svetimu asmeniu. Taigi, kolegijos vertinimu, ieškovas, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir kitus vaiko interesus užtikrinančius veiksnius, nededa pakankamai pastangų siekiant užmegzti visapusiškus ir harmoningus tėvo ir sūnaus santykius. Ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo interesai šioje situacijoje negali būti suabsoliutinami ir pirmenybė visada turi būti suteikiama vaiko interesų apsaugai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundų motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Pagal CPK 98 str. iš ieškovo K. C. atsakovei priteistinos 500 Lt dydžio išlaidos, susijusios su advokato pagalba (b. l. 136 – 137).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. C. atsakovei V. C. 500 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai Danutė KutrienėAndžej Macejievski