Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-05 · Byla Nr. A2.6.-3079-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-29-119/2014Nutarimas · 2014-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-304-318/2014Nutartis · 2014-02-27Vilniaus apygardos teismas
  3. A2.6.-3079-806/2014Nutarimas · 2014-09-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
A2.6.-3079-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11267-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
J. R.
Advokatai
Liutauras Lukošius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-3079-806/2014
Proceso Nr. 4-68-3-11267-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4, 45.4.5, 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R.,jos atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. R. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji 2013-09-08 apie 19.20 val. Žėručio g. 9, Vilniuje, vairuodama automobilį „Peugeot 308“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda 323“, valst.. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus, t.y. tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apklausta teismo posėdyje J. R. paaiškino, kad visada vairuoja atsakingai, jų kieme daug mašinų, bandė parkuotis atsargiai. Nepajuto jokio įvykio, tik kai jai iš policijos paskambino ir pasakė. Kai atvažiavo į policiją, jai, J. R. pasakė, kad mašinų aukščiai atitinka. Kai atvažiavo nukentėjusiojo mašina, tada pasimatė, kad jos bamperis 20 cm aukščiau. Ji padarė nuotraukas, nustebo kiek buvo sudaužyta kita mašina. Ant jos, J. R. mašinos nieko nėra. Kaip sustatė mašinas ji fiziškai negalėjo atsitrenkti. Policijoje sustatė visai kitaip mašinas. Po to pats pareigūnas pasakė, kad tiesiai atgal važiavo, ko negalėjo būti fiziškai. Seni dažai, čia negalėjo būti naujas sugadinimai. Jos, J. R., mašina drausta „KASKO“. Ji į draudimą nesikreipė. Kai atvažiavo pas pareigūną, ji išsireikalavo, kad pakviestų kitą vairuotoją, jis atvažiavo, kai pamatė visai sudaužytą mašiną buvo keista. Pagal schemą turėjo stovėti šonu mašina. Galimas pažeidimo momentas 2013-09-08, negali tvirtinti, ji kelis kartus per dieną parkavosi. Tą dieną kokį smūgį ar garsą ji, J. R. nepajuto. Jos, J. R. nauja mašina. Variklis dirba tyliai. Iki to laiko automobilis neturėjo apgadinimų. Brūkštelėjimas senai jau yra ant automobilio. Ant nuotraukos matomos baltos žymės, tai ne apgadinimai, tai veidrodinis atšvaitas, atspindys. Nuotraukos į bylą yra pateiktos, jos, J. R., darytos telefonu, nuotraukas fotografavo kai jai, J. R. pranešė, kad padarė įvykį. J. R. paaiškino, kad tas taškelis ant automobilio buvo dar iki šio įvykio. Automobilis Kasko draudimu buvo apdraustas 2012 m., kai draudė to taško nebuvo, kurią dieną konkrečiai jis atsirado negali pasakyti. Iš automobilio išlipusi ji, J. R. nebuvo, niekas jai nešaukė, tik po savaitės laiko, kai jai paskambino iš policijos sužinojo apie įvykį.

Apklaustas teisme liudytojas T. D. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d.) paaiškino, kad jis dirba Vilniaus AVPK KPR patruliu. 2013-09-08 apie 19:20 val. gavo pranešimą, kad kieme Žėručio g. 9, Vilniuje apgadintas automobilis „Mazda“. Atvyko minėtu adresu, įvykio vietoje buvo automobilio „Mazda“ savininkas ir liudininkas, kuris matė autoįvykį. Pastarasis paaiškino, kad būdamas kieme su žmona ir dar su kažkuo, pamatė, kaip automobilis „Peugeot“, parkuodamasis atsitrenkė galine dalimi į automobilio „Mazda“ priekinį bamperį, išlipo moteris, pasižiūrėjo, įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Liudininkas nurodė automobilio „Peugeot“ numerius. Jo porininkas nuėjo ieškoti „Peugeot“ automobilio, o jis bendravo su liudininku ir „Mazda“ savininku. Ant „Mazda“ bamperio buvo ir senų apgadinimų, jis buvo klijuotas, bet buvo vienas apgadinimas bamperio kairėje pusėje ant plastmasės prie numerio, matėsi, kad tai šviežias apgadinimas. Matėsi, kad bamperis toje vietoje, kur buvo klijuotas, visas subyrėjo, bet negali teigti, kad tai buvo būtent nuo automobilio „Peugeot“ atsitrenkimo. Pažiūrėję, kad savininkė registruota tame pačiame name, kolega nuėjo į „Peugeot“ savininko butą, grįžo ir pasakė, kad durų niekas neatidarė, pavaikščiojęs automobilio „Peugeot“ jis taip pat nerado. Pagal sugadinimo pobūdį, mano, kad „Peugeot“ vairuotoja turėjo pajusti kontaktą. Buvo dar šviesu, ar lijo tą dieną, neprisimena. Nuotraukas darė Kelių policijos pareigūnas R. G. iš Paieškos skyriaus. Jis asmeniškai automobilio ,,Peugeot“ neapžiūrinėjo. (b.l. 24)

Liudytojas V. J. teismo posėdyje (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.) paaiškino, kad 2013-09-08 apie 19:20 val. kartu su žmona ir giminėmis grįžo iš kaimo ir kieme kraustė iš automobilio daiktus. 3-5 metrų atstumu, stovėdamas kitoje gatvės pusėje, pamatė, kad labai įtartinai automobilis „Peugeot“ bando prisiparkuoti mažame paliktame tarpe. Akivaizdžiai matėsi, kad tas automobilis į tą tarpą netilps, ir kai „Peugeot“ vairuotoja atbula įvažinėjo į parkavimosi vietą priešais laiptinę, buvo susidūrimo garsas, ji atsitrenkė į kaimyno automobilį. Patį parkavimosi ir susidūrimo faktą jis matė. Kuriuo kampu „Peugeot“ atsitrenkė į automobilį „Mazda“, atsakyti negali. „Peugeot“ atsitrenkė į esančią arčiau „Mazda“ vairuotojo pusės bamperio vietą. „Mazda“ stovėjo prie šaligatvio vairuotojo puse. Jis buvo nusisukęs ir krovė daiktus, o giminaitė matė, kad vairuotoja išlipo, apsižiūrėjo ir išvažiavo. Tuomet žmonos pusseserė užsirašė „Peugeot“ numerį, o jis nuėjo ir pasakė kaimynui, kad atsitiko toks įvykis. Nepajusti vairuotojui to smūgio buvo neįmanoma, nes jis stovėjo šalia ir girdėjo garsą, garsas buvo akivaizdus. Kaimynas apžiūrėjo savo automobilį, kuriame buvo bamperio įskilimas, ir jis paskambino policijai. Patruliui nurodė tai, ką matė. Kai atsitrenkė automobilis ir buvo atsitrenkimo garsas, tikrai matė. Po to buvo užsisukęs ir krovė daiktus, po to atsisuko ir pamatė, kad automobilis išvažiavo. Ar vairuotoja buvo išlipusi, jis nematė, bet giminės teigia, kad vairuotoja išlipo ir pasižiūrėjo, tai jis tą pasakė pareigūnui. (b.l. 25)

Papildomos apklausos metu liudytojas V. J. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.) patvirtino, kad konkrečiai J. R., kaip nurodyta jo paaiškinimuose ir parodymuose, tą dieną vairavo automobilį „Peugeot“. Jis tai matė tiesiogiai iš kokių 6 metrų atstumo. Šalia jo buvo jo žmona, teta ir žmonos pusseserė. Asmuo, vairavęs „Peugeot“ automobilį, po įvykio buvo išlipęs, kaip atrodė, kaip buvo apsirengęs, dabar neprisimena. Nepasakys, kaip važiavo,,Peugeot” automobilis, ar važiuojamąja kelio dalimi, ar šaligatviu. Palaiko savo anksčiau duotus parodymus. (b.l. 54)

Apklaustas teisme liudytojas V. J. paaiškino, kad jau nieko neatsimena apie autoįvykį. Liudytojas patvirtino savo parodymus (b.l. 25,54), nurodė, kad jie teisingi. Teta, žmona ir žmonos pusseserė matė įvykį. Jo, V. J. žmona gyvena kartu. Nežino kur gyvena šios giminės.

Liudytojas R. J. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d.) teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-09-08 apie 19:20 val. buvo namuose, paskambino kaimynas V. J. ir pasakė, jog matė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir tiesiog išvažiavo. Kaimynas jam pasakė, kad kalta vairuotoja iš karto išvažiavo, kitų aplinkybių neaiškino. Jo automobilis – „Mazda 323“. Po kaimyno skambučio jis iš karto išėjo ir apžiūrėjo savo automobilį. Buvo atsitrenkta į jo automobilio priekinį bamperį prie numerio. Jo automobilio bamperis jau buvo apgadintas, bet atsirado ir nauji įtrūkimai. Turėjo pajusti susidūrimą kito automobilio vairuotoja, nes garsas buvo, nebent pas ją muzika garsiai grojo. Policiją iškvietė jis. Policija ieškojo kaltininkės automobilio kieme, vienas pareigūnas nuėjo į kaltininkės butą, bet ten durų niekas neatidarė. Kaltininkė gyvena tame pačiame name. Kaltininkės automobilį iš pradžių po įvykio matė iš kitos namo pusės - ne toje pusėje, kur buvo įvykis, po to jis dingo. Kaimynė pasiaiškinti pas jį nebuvo atėjusi. Draudimas jam jau atlygino žalą – 880 Lt. Dabar jo automobilis yra šiek tiek pataisytas. Jo buto langai išeina į kitą pusę, todėl jis pats įvykio nematė. (b.l. 26)

Liudytojas R. G. (liudytojo parodymai pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 5 d.) teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba Vilniaus AVPK P. S. J. R. ATP protokolą dėl autoįvykio, įvykusio 2013-09-08 19:20 val. Pats įvykio vietoje nebuvo, šitą bylą tyrė, darė automobilių sugretinimą ir surašė ATP protokolą. J. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas po to, kai buvo sugretinti abu automobiliai. Buvo sustatyti abu dalyvavę autoįvykyje automobiliai, ir buvo įsitikinta, kad apgadinimo mechanizmas ir aukštis atitinka. Buvo nustatyta, kad būtent J. R. automobilis dalyvavo eismo įvykyje, padarė apgadinimus kitam automobiliui ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai. Apgadinti buvo abu automobiliai – „Mazda“ ir „Peugeot“. Jis pats asmeniškai apžiūrėjo abu automobilius. Kontaktas buvo į „Mazda“ automobilio rėmelį, minėto rėmelio bruožai liko ant kaltininkės automobilio. Negali vertinti pagal apgadinimus, ar galėjo pajusti „Peugeot“ automobilio vairuotojas kontaktą. Mano, kad jeigu vairuotojas važiuoja atbulas, jis turėtų pajusti, kad įsirėmė į kažkokią kliūtį bet kuriuo atveju. Kiekvienas kontaktas yra jaučiamas, nebūna tokio, kurio galima nepajusti. Eismo įvykio schemą apžiūrėjo. Schemoje visada būna užfiksuotas tas automobilis, kuris yra įvykio vietoje, reiškia – nukentėjęs automobilis. Pagal tai, ką turėjo, sugretinus automobilius, „Peugeot“ automobilis turėjo važiuoti visiškai tiesiai atbulom, ne kampu. Jeigu būtų važiavęs šonu, tai apgadinimai būtų ant bamperių šonų. Į klausimą, kokiu kampu važiavo automobilis ir kaip viskas buvo, gali tiksliai atsakyti liudytojas, kuris betarpiškai matė susidūrimą. Kas liečia apgadinimų aukštį, tai 2-3 cm pagal ekspertus visada yra leidžiama paklaida, kadangi kelio danga yra skirtinga. Šiuo atveju gaunasi 2-3 cm. Labai daug priklauso nuo kelio dangos, nuo to, ar yra automobilyje žmonių, kas automobilyje yra įkrauta ir pan. Nuotraukose automobiliai stovi vienas už kito, nėra kampo. Ant „Peugeot“ bamperio buvo toks brūkšnys, kuris liko nuo“ Mazda“ numerio rėmo. Jis apžiūrėjo visus automobilio „Peugeot“ apgadinimus, dėl to kvietė „Mazda“ vairuotoją su jo automobiliu, kad įsitikintų, su kuria vieta buvo kontaktas. Kada sustatė automobilius, nustatė, kad būtent su galiniu bamperiu iš dešinės pusės buvo kontaktas. „Mazda“ savininkas sakė, kad bamperis buvo suklijuotas, bet buvo normalus, o po kontakto jis įtrūko. Iš nuotraukos matosi, kad bamperis yra šviežiai suskilęs. Jis mano, kad šitas sugadinimas naujas. Kada apžiūrinėjo „Mazda“ automobilį, jokių senų klijų nematė. Neturėjo galimybės patikrinti, ar „Mazda“ automobilis anksčiau dalyvavo eismo įvykiuose ir kokiuose, neturi tokios duomenų bazės. Kada prasidėjo deklaracijų pildymai, jie neturi priėjimo prie tokios bazės. Draudimų kompanijai ATP protokolų nesiunčia. Įvykio vietoje nukentėjusysis gauna pirminę pažymą, kad buvo toks ir toks autoįvykis, ir toliau pats aiškinasi su draudimo kompanija. Automobiliai gretinami pastoviai, tiriant eismo įvykį. ATPK niekur nėra numatyta, kad tas sugretinimas yra reikalingas, bet kadangi teismai to reikalauja, teisėjas, prieš priimdamas nutarimą nori pasižiūrėti, kaip automobiliai buvo susilietę įvykio metu, jie tą sugretinimą atlieka. Praktikoje, jeigu teismui kyla kažkokių abejonių, būna, kad teismas skiria ekspertizę. Pas juos irgi būna taip daroma, bet šiuo atveju nekilo jokių abejonių, kadangi ant J. R. automobilio bamperio buvo pilnai likęs raštas nuo kito automobilio valstybinio numerio rėmelio, apgadinimo mechanizmas, aukštis, viskas atitiko. Buvo apžiūrėtas iš pradžių J. R. automobilis, buvo fiksuoti apgadinimai toje vietoje, tada buvo iškviestas nukentėjęs asmuo ir pagal tuos apgadinimus buvo sugretinti automobiliai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į Kelių policija buvo kviestas telefonu, J. R. patvirtino, kad tą dieną ji vairavo automobilį ir savo paaiškinime taip pat nurodė, kad automobilį vairavo ji. Matėsi, kad nukentėjusio automobilio bamperis buvo jau remontuotas. Jis buvo klijuotas ir nuo kontakto su J. R. automobiliu jis skilo ne vienoje vietoje, o keturiose – penkiose vietose. Specialių žinių nustatant tokio pobūdžio pažeidimą nereikia, galima iš bendros situacijos spręsti. Abejonių, kad buvo abejų šių automobilių kontaktas, nėra (b.l. 38-39, 53)

Apklausta teismo posėdyje Ž. J. parodė, kad nelabai atsimena, grįžo iš kaimo su giminėmis ir stovėjo kieme, Žėručio g. 9, Vilniuje, kalbėjo. Nuėjo namo padėti iš kaimo parsivežtų daiktų. Pastebėjo kaip su automobiliu parkuojasi moteris. Mažai vietos buvo. Ji, Ž. J. gyvena pirmame aukšte, todėl per langą gerai matė kaip mašina parkavosi. Modelis koks automobilio nežino, mašina šviesi. Ji, Ž. J. matė kaip mašina kampu nori įlįsti. Pasak Ž. J., tuo momentu kai ji išėjo į kiemą moteriškė jau buvo įvažiavusi dalį, ir išlipo pažiūrėti į automobilio galą. Ar į savo mašiną žiūrėjo ar kitą negali pasakyti. Vyras pasakė, kad moteris atsitrenkė, įvažiavo į kitą automobilį. Vyras jos, Ž. J. pasakė moteriškei, kad įvažiavote. Moteriškė apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Moteriškė mašinos galu įvažiavo. Apžiūrinėjo ar savo automobilį ar kitą mašiną negali atsakyti, bet žiūrėjo į galinę dalį automobilio. Numerius ji, Ž. J. įsidėmėjo to automobilio. Paklausė giminaičių ar tikrai įvažiavo, pasakė, kad taip buvo garsas. Ji, Ž. J. paaiškino, kad tikrai matė, kad moteris vairavo automobilį. Nekreipė dėmesio kokia tai moteris. Šviesus automobilis. Neatsimena ar vyras jai, Ž. J. sakė, kad moteriškei pasakė, jog ji įvažiavo. Ar pusseserė jai sakė, kad vyras jai taip sakęs. Automobilis važiavo važiuojamąja dalimi. Ant šaligatvio nėra kaip važiuoti. Jei ir įvažiavo, tai ne iš šaligatvio pusės. Važiavo automobilis atbuline eiga. Automobilis Mazda taip stovėjo kaip nuotraukoje byloje užfiksuota (b.l.34). Moters negali identifikuoti. Automobilio numerį ji, Ž. J. užsirašė, iš pradžių mintyse, po to ant lapuko. Tą automobilį nedažnai mato kieme.

Eismo įvykio schemoje užfiksuotas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priparkuotas kairiuoju šonu prie šaligatvio. (b.l. 10)

Iš registruotų įvykių pažymos nustatyta, jog bendruoju pagalbos telefonu 2013-09-08 19.20 val. buvo gautas pranešimas iš R. J., kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjo automobilį „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini), kieme įvažiavo automobilis „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 9).

Šalies argumentai

R. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paskutinį kartą vairavo automobilį „Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-03, nuo to laiko automobilis stovėjo prie namo Žėručio g. 9. 2013-09-08 apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo kaimynas V. J. ir pranešė, kad į jo automobilio priekį įvažiavo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b.l. 6).

V. J. paaiškinime nurodė, kad 2013-09-08 apie 19.00 val. automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Žėručio g. 9, Vilniuje, parkavosi ir atbulas atsitrenkė į automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko apgadino priekinį bamperį. Automobilis iš įvykio vietos pasišalino, jį vairavo mergina. (b.l. 7).

Policijos pareigūno T D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-09-08 19.20 val. gavo pranešimą, kad Žėručio g. 9, Vilniuje, laukia apgadintas automobilis „Mazda 323“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje į juos kreipėsi automobilio „Mazda“ šeimininkas, kuris nurodė liudininką V. J., kuris paaiškino, kad būdamas lauke pastebėjo, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis užpakaliniu bamperiu kliudė stovinčios „Mazdos“ priekinį bamperį, vairuotojas neišlipęs išvažiavo. Automobilį vairavo mergina. Apžiūrėję kiemą automobilio „Peugeot“ nerado, buto durų, kuriame pagal duomenų bazę registruotas automobilis „Peugeot“, niekas neatidarė. Automobilio „Mazda“ apgadinimų aukštis iš kairės pusės 0,40-0,42 cm, ant bamperio yra ir senų apgadinimų. (b.l. 3)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-28 nutartimi buvo paskirta transporto ekspertizė, pavedant atsakyti į klausimus: ar nustatyti automobilių „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio, įvykusio 2013-09-08 metu (automobilių tarpusavio kontakto metu) ir koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, kokia buvo automobilio „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorija, atsižvelgiant į automobilių sugadinimo mastą ir pobūdį, pėdsakus ant jų, automobilio Mazda 323 stovėjimo vietą?

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2014-08-14 Nr. 11-1495(14) išvadoje nurodyta, kad negalima vienareikšmiai nustatyti ar buvusioje situacijoje šios transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo ir buvo padaryti aprašyti (nurodyti) sugadinimai. Negalima nustatyti automobilio ,,Peugeot 308“ važiavimo trajektorijos iki tariamo kontakto su automobiliu ,,Mazda 323“. Tokio pobūdžio skilimai ant automobilio ,,Mazda 323“ priekinio bamperio (kairėje pusėje) susidarė paveikiant paviršių koncentruota gniuždymo jėga iš priekio link galo per tam tikrą plotą. Pėdsakas ant automobilio ,,Peugeot 308“ galinio bamperio apdailos susidarė dėl kontakto su analogiškame aukštyje buvusiu riboto pločio objektu.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylos surinktus įrodymus ir juos ištyrus, teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti J. R. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Byloje nustatyta, kad R. J. automobilio Mazda 323 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas paties kontakto tarp pastarojo automobilio ir automobilio Peugeot 308 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nematė, apie įvykį jam pranešė paskambinęs kaimynas V. J., kuris pasakė, jog matė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir tiesiog išvažiavo. Po kaimyno skambučio jis iš karto išėjo ir apžiūrėjo savo automobilį. Buvo atsitrenkta į jo automobilio priekinį bamperį prie numerio. Jo automobilio bamperis jau buvo apgadintas, bet atsirado ir nauji įtrūkimai. R. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paskutinį kartą vairavo automobilį „Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-03, nuo to laiko automobilis stovėjo prie namo Žėručio g. 9. 2013-09-08 apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo kaimynas V. J. ir pranešė, kad į jo automobilio priekį įvažiavo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. teisme paaiškino, kad ji nepajuto jokio įvykio, tik kai jai iš policijos paskambino ir pasakė. Jos, J. R., mašina drausta „KASKO“. Galimas pažeidimo momentas 2013-09-08, negali tvirtinti, ji kelis kartus per dieną parkavosi. Tą dieną kokį smūgį ar garsą ji, J. R. nepajuto. Jos, J. R. nauja mašina. Variklis dirba tyliai. Iki to laiko automobilis neturėjo apgadinimų. Brūkštelėjimas senai jau yra ant automobilio. Teisme teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai V. J. ir Ž. J. tiesiogiai matę įvykį. V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio aplinkybių jis neprisimena, tačiau patvirtina savo anksčiau teismui duotus parodymus kaip teisingus, iš kurių matyti, kad 2013-09-08 apie 19:20 val. būdamas kieme 3-5 metrų atstumu, stovėdamas kitoje gatvės pusėje, pamatė, kad labai įtartinai automobilis „Peugeot“ bando prisiparkuoti mažame paliktame tarpe. „Peugeot“ vairuotoja atbula įvažinėjo į parkavimosi vietą priešais laiptinę, buvo susidūrimo garsas, ji atsitrenkė į kaimyno automobilį. Patį parkavimosi ir susidūrimo faktą jis matė. Kuriuo kampu „Peugeot“ atsitrenkė į automobilį „Mazda“, atsakyti negali. „Peugeot“ atsitrenkė į esančią arčiau „Mazda“ vairuotojo pusės bamperio vietą. „Mazda“ stovėjo prie šaligatvio vairuotojo puse. Jis buvo nusisukęs ir krovė daiktus, o giminaitė matė, kad vairuotoja išlipo, apsižiūrėjo ir išvažiavo. Nepajusti vairuotojui to smūgio buvo neįmanoma, nes jis stovėjo šalia ir girdėjo garsą, garsas buvo akivaizdus. Kaimynas apžiūrėjo savo automobilį, kuriame buvo bamperio įskilimas, ir jis paskambino policijai. Patruliui nurodė tai, ką matė. Kai atsitrenkė automobilis ir buvo atsitrenkimo garsas, tikrai matė. Po to buvo užsisukęs ir krovė daiktus, po to atsisuko ir pamatė, kad automobilis išvažiavo. Ar vairuotoja buvo išlipusi, jis nematė, bet giminės teigia, kad vairuotoja išlipo ir pasižiūrėjo, tai jis tą pasakė pareigūnui. Papildomos apklausos metu liudytojas V. J. patvirtino, kad konkrečiai J. R., kaip nurodyta jo paaiškinimuose ir parodymuose, tą dieną vairavo automobilį „Peugeot“. Jis tai matė tiesiogiai iš kokių 6 metrų atstumo. Nepasakys, kaip važiavo ,,Peugeot” automobilis, ar važiuojamąja kelio dalimi, ar šaligatviu. Apklausta teismo posėdyje Ž. J. parodė, kad, grįžo iš kaimo su giminėmis ir stovėjo kieme, Žėručio g. 9, Vilniuje, tada nuėjo namo padėti daiktų ir pro pirmo aukšto langą pastebėjo kaip su automobiliu parkuojasi moteris. Mažai vietos buvo. Ž. J. matė kaip mašina kampu nori įlįsti. Pasak Ž. J., tuo momentu kai ji išėjo į kiemą moteriškė jau buvo įvažiavusi dalį, ir išlipo pažiūrėti į automobilio galą. Ar į savo mašiną žiūrėjo ar kitą negali pasakyti. Vyras pasakė, kad moteris atsitrenkė, įvažiavo į kitą automobilį. Vyras jos, Ž. J. pasakė moteriškei, kad įvažiavote. Moteriškė apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Moteriškė mašinos galu įvažiavo. Paklausė giminaičių ar tikrai įvažiavo, pasakė, kad taip buvo garsas. Jei ir įvažiavo, tai ne iš šaligatvio pusės. Važiavo automobilis atbuline eiga. Automobilis Mazda taip stovėjo kaip nuotraukoje byloje užfiksuota (b.l.34). Liudytojas R. G. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus AVPK P. S. J. R. ATP protokolą dėl autoįvykio, įvykusio 2013-09-08 19:20 val. Pats įvykio vietoje nebuvo, šitą bylą tyrė, darė automobilių sugretinimą ir surašė ATP protokolą. Buvo sustatyti abu dalyvavę autoįvykyje automobiliai, ir buvo įsitikinta, kad apgadinimo mechanizmas ir aukštis atitinka. Buvo nustatyta, kad būtent J. R. automobilis dalyvavo eismo įvykyje, padarė apgadinimus kitam automobiliui ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai. Jis pats asmeniškai apžiūrėjo abu automobilius. Kontaktas buvo į „Mazda“ automobilio rėmelį, minėto rėmelio bruožai liko ant kaltininkės automobilio. Eismo įvykio schemą apžiūrėjo. Schemoje visada būna užfiksuotas tas automobilis, kuris yra įvykio vietoje, reiškia – nukentėjęs automobilis. Pagal tai, ką turėjo, sugretinus automobilius, „Peugeot“ automobilis turėjo važiuoti visiškai tiesiai atbulom, ne kampu. Lietuvos teismo ekspertizės centras ekspertizės akto 2014-08-14 Nr. 11-1495(14) išvadoje nurodyta, kad negalima vienareikšmiai nustatyti ar buvusioje situacijoje šios transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo ir buvo padaryti aprašyti (nurodyti) sugadinimai. Negalima nustatyti automobilio ,,Peugeot 308“ važiavimo trajektorijos iki tariamo kontakto su automobiliu ,,Mazda 323“. Tokio pobūdžio skilimai ant automobilio ,,Mazda 323“ priekinio bamperio (kairėje pusėje) susidarė paveikiant paviršių koncentruota gniuždymo jėga iš priekio link galo per tam tikrą plotą. Pėdsakas ant automobilio ,,Peugeot 308“ galinio bamperio apdailos susidarė dėl kontakto su analogiškame aukštyje buvusiu riboto pločio objektu. Tiriamojoje akto dalyje nurodyta, kad iš nustatytų ir nuotraukose matomų sugadinimų (pėdsakų) ant automobilio ,,Peugeot 308“ galinio bamperio apdailos matyti, kad apgadintas plotas yra 51 cm aukštyje nuo pagrindo. Analogiškame aukštyje yra automobilio ,,Mazda 323“ priekinio valstybinio numerio ženklo rėmelio viršutinė briauna, kuri yra skilusi. Tačiau ant rėmelio frontalinės briaunos nenustatyta jokių pažeidimų ar kitokių elementų, kurie galėjo padaryti gilų įbrėžimą ant automobilio ,,Peugeot 308“ galinio bamperio apdailos ir atvirkščiai. Pėdsakas ant automobilio ,,Peugeot 308“ galinės dalies yra horizontalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (nurodytus sugadinimus), užfiksuotą automobilio Mazdą 323“ padėtį, seka, kad jeigu automobilis ,,Peugeot“ galinio bamperio apdailos dešine puse kontaktuotų su automobilio ,,Mazda 323“ priekinio bamperio kaire puse (valstybinio numerio ženklu ir rėmeliu), tai automobilis ,,Peugeot 308“ turėjo kairiaisiais ratais užvažiuoti ant šaligatvio, bet tokiu atveju pėdsakas ant šio automobilio galinio bamperio apdailos būtų, tikėtina pasviręs tam tikru kampu. Eismo įvykio vietoje bei plane nėra užfiksuota jokių automobilio ,,Peugeot 308“ pėdsakų važiuojamojoje dalyje, todėl iš esamų negalima nustatyti automobilio ,,Peugeot 308“ važiavimo trajektorijos. Praktikoje kontaktas tarp transporto priemonių įmanomas ir tuo atveju, kai nelieka pastebimų pėdsakų ant abiejų transporto priemonių ar lieka tik ant vienos. Iš atlikto tyrimo negalima vienareikšmiškai nustatyti ar buvusioje situacijoje šios transporto priemonės tarpusavyje kontaktavo ir buvo padaryti aprašyti sugadinimai, nes vienodas sugadinimo aukštis yra nepakankamas požymis spręsti buvus konkrečių tiriamųjų transporto priemonių kontaktą. Taigi iš aptartų įrodymų teismui nekyla abejonių, kad J. R. vairuojamas automobilis Peugeot 308 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-08 apie 19,20 val. buvo Žeručio 9, Vilniuje, parkavimosi metu automobilis atbula eiga kliudė automobilį Mazda 323 v/n (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos išvažiavo. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų leidžiančių padaryti neginčijamą išvadą, kad apgadinimai ant automobilio Mazda 323 atsirado būtent po kontakto su automobiliu Peugeot 308. Teismo ekspertizė nenustatė ir nepadarė vienareikšmės išvados ar buvusioje situacijoje šios transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje ir jų kontakto metu buvo padaryti aprašyti sugadinimai, nenustatė Peugeot vairavimo trajektorijos. Pateikė išvadą, kad tokio pobūdžio skilimai ant automobilio ,,Mazda 323“ priekinio bamperio (kairėje pusėje) susidarė paveikiant paviršių koncentruota gniuždymo jėga iš priekio link galo per tam tikrą plotą. Pagal apklaustų liudytojų parodymus Peugeot automobilis bandė prisiparkuoti mažame tarpe, jie girdėjo automobilių kontakto garsą, matė, kad moteris išlipusi apžiūrėjo automobilį, ar savo ar kitą nežino. Liudytojai nematė kokie apgadinimai ant minėtų automobilių buvo iki jų tarpusavio kontakto, kokie atsirado būtent po kontakto tarp automobilių. Ekspertizės tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pėdsakas ant automobilio ,,Peugeot 308“ galinės dalies yra horizontalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (nurodytus sugadinimus), užfiksuotą automobilio Mazdą 323“ padėtį, seka, kad jeigu automobilis ,,Peugeot“ galinio bamperio apdailos dešine puse kontaktuotų su automobilio ,,Mazda 323“ priekinio bamperio kaire puse (valstybinio numerio ženklu ir rėmeliu), tai automobilis ,,Peugeot 308“ turėjo kairiaisiais ratais užvažiuoti ant šaligatvio, bet tokiu atveju pėdsakas ant šio automobilio galinio bamperio apdailos būtų, tikėtina pasviręs tam tikru kampu. Kaip minėta praktikoje kontaktas tarp transporto priemonių įmanomas ir tuo atveju, kai nelieka pastebimų pėdsakų ant abiejų transporto priemonių ar lieka tik ant vienos. Kreiptinas dėmesys ir į byloje esantį R. J. paaiškinimą, kad jo automobilis nuo 2013-09-03 stovėjo prie namo Žeručio g. 9 iki 2013-09-08, kai apie įvykį pranešė kaimynas. Išlieka abejonės, kad nustatytas apgadinimas ant automobilio Mazda galėjo būti padarytas ir ne J. R. automobiliu. Šios aplinkybės visgi leidžia spręsti, kad byloje liko abejonės dėl J. R. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., kurios vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl išdėstyto nėra pagrindo svarstyti ir administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. atsakomybės klausimą, kadangi neįrodyta, kad J. R. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. , byla yra nutrauktina, nesant nusikaltimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas

nutarė:

J. R. bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

J. R. bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė