Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-01-06 · Byla Nr. A2.6.-29-119/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-29-119/2014Nutarimas · 2014-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-304-318/2014Nutartis · 2014-02-27Vilniaus apygardos teismas
  3. A2.6.-3079-806/2014Nutarimas · 2014-09-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
A2.6.-29-119/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11267-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Pažeidėjas
J. R.
Advokatai
Liutauras Lukošius, Tomas Jakučionis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-29-119/2014
Proceso Nr. 4-68-3-11267-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4, 45.4.5, 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,sekretoriaujant Jelenai Frank,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jos atstovams advokato padėjėjui Tomui Jakučioniui, advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2013-09-08 apie 19.20 val. Žėručio g. 9, Vilniuje, vairuodama automobilį „Peugeot 308“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda 323“, valst.. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. teismo posėdyje paaiškino, jog jai paskambino penktadienį ir pasakė, kad 2013-09-08 apie 19.20 val. sekmadienį buvo įvykis. Ji vairavo automobilį „Peugeot“, tikėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo kieme Žėručio g. 9, Vilniuje, nes tą sekmadienį ji kelis kartus per dieną parkavo automobilį kieme. Parkuodamasi nieko nepajuto, kad būtų apgadinusi kitą automobilį. Kiemas paprastai būna pilnas automobilių, kai atvažiuoji, randi kažkokią vietą, bandai pasimatuoti, ar ten tilpsi, jei netelpi, pastatai į kitą vietą. Jei kažkas matė jos kokį manevrą, tai ji tikrai nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu. Automobiliai būna sustatyti abiejose pravažiavimo pusėse, du automobiliai pravažiuodami prasilenkti negali. Ji tikrai nepajuto jokio eismo įvykio, nesuprato, kad kažkas galėjo atsitikti. Ji bandė parkuotis, pamatė, kad mažai vietos, iš karto išvažiavo parkuotis į kitą vietą ir nepajuto, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį. (b.l. 23-24, 54)

Liudytojas T. D. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus AVPK KPR patruliu. 2013-09-08 apie 19:20 val. gavo pranešimą, kad kieme Žėručio g. 9, Vilniuje apgadintas automobilis „Mazda“. Atvyko minėtu adresu, įvykio vietoje buvo automobilio „Mazda“ savininkas ir liudininkas, kuris matė autoįvykį. Pastarasis paaiškino, kad būdamas kieme su žmona ir dar su kažkuo, pamatė, kaip automobilis „Peugeot“, parkuodamasis atsitrenkė galine dalimi į automobilio „Mazda“ priekinį bamperį, išlipo moteris, pasižiūrėjo, įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Liudininkas nurodė automobilio „Peugeot“ numerius. Jo porininkas nuėjo ieškoti „Peugeot“ automobilio, o jis bendravo su liudininku ir „Mazda“ savininku. Ant „Mazda“ bamperio buvo ir senų apgadinimų, jis buvo klijuotas, bet buvo vienas apgadinimas bamperio kairėje pusėje ant plastmasės prie numerio, matėsi, kad tai šviežias apgadinimas. Matėsi, kad bamperis toje vietoje, kur buvo klijuotas, visas subyrėjo, bet negali teigti, kad tai buvo būtent nuo automobilio „Peugeot“ atsitrenkimo. Pažiūrėję, kad savininkė registruota tame pačiame name, kolega nuėjo į „Peugeot“ savininko butą, grįžo ir pasakė, kad durų niekas neatidarė, pavaikščiojęs automobilio „Peugeot“ jis taip pat nerado. Pagal sugadinimo pobūdį, mano, kad „Peugeot“ vairuotoja turėjo pajusti kontaktą. Buvo dar šviesu, ar lijo tą dieną, neprisimena. Nuotraukas darė Kelių policijos pareigūnas R. G. iš Paieškos skyriaus. Jis asmeniškai automobilio Peugeot“ neapžiūrinėjo. (b.l. 24)

Liudytojas V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-09-08 apie 19:20 val. kartu su žmona ir giminėmis grįžo iš kaimo ir kieme kraustė iš automobilio daiktus. 3-5 metrų atstumu, stovėdamas kitoje gatvės pusėje, pamatė, kad labai įtartinai automobilis „Peugeot“ bando prisiparkuoti mažame paliktame tarpe. Akivaizdžiai matėsi, kad tas automobilis į tą tarpą netilps, ir kai „Peugeot“ vairuotoja atbula įvažinėjo į parkavimosi vietą priešais laiptinę, buvo susidūrimo garsas, ji atsitrenkė į kaimyno automobilį. Patį parkavimosi ir susidūrimo faktą jis matė. Kuriuo kampu „Peugeot“ atsitrenkė į automobilį „Mazda“, atsakyti negali. „Peugeot“ atsitrenkė į esančią arčiau „Mazda“ vairuotojo pusės bamperio vietą. „Mazda“ stovėjo prie šaligatvio vairuotojo puse. Jis buvo nusisukęs ir krovė daiktus, o giminaitė matė, kad vairuotoja išlipo, apsižiūrėjo ir išvažiavo. Tuomet žmonos pusseserė užsirašė „Peugeot“ numerį, o jis nuėjo ir pasakė kaimynui, kad atsitiko toks įvykis. Nepajusti vairuotojui to smūgio buvo neįmanoma, nes jis stovėjo šalia ir girdėjo garsą, garsas buvo akivaizdus. Kaimynas apžiūrėjo savo automobilį, kuriame buvo bamperio įskilimas, ir jis paskambino policijai. Patruliui nurodė tai, ką matė. Kai atsitrenkė automobilis ir buvo atsitrenkimo garsas, tikrai matė. Po to buvo užsisukęs ir krovė daiktus, po to atsisuko ir pamatė, kad automobilis išvažiavo. Ar vairuotoja buvo išlipusi, jis nematė, bet giminės teigia, kad vairuotoja išlipo ir pasižiūrėjo, tai jis tą pasakė pareigūnui. (b.l. 25-56)

Papildomos apklausos metu liudytojas V. J. patvirtino, kad konkrečiai J. R., kaip nurodyta jo paaiškinimuose ir parodymuose, tą dieną vairavo automobilį „Peugeot“. Jis tai matė tiesiogiai iš kokių 6 metrų atstumo. Šalia jo buvo jo žmona, teta ir žmonos pusseserė. Asmuo, vairavęs „Peugeot“ automobilį, po įvykio buvo išlipęs, kaip atrodė, kaip buvo apsirengęs, dabar neprisimena. Nepasakys, kaip važiavo “Peugeot” automobilis, ar važiuojamąja kelio dalimi, ar šaligatviu. Palaiko savo anksčiau duotus parodymus. (b.l. 54)

Liudytojas R. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-09-08 apie 19:20 val. buvo namuose, paskambino kaimynas V. J. ir pasakė, jog matė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir tiesiog išvažiavo. Kaimynas jam pasakė, kad kalta vairuotoja iš karto išvažiavo, kitų aplinkybių neaiškino. Jo automobilis – „Mazda 323“. Po kaimyno skambučio aš iš karto išėjo ir apžiūrėjo savo automobilį. Buvo atsitrenkta į jo automobilio priekinį bamperį prie numerio. Jo automobilio bamperis jau buvo apgadintas, bet atsirado ir nauji įtrūkimai. Turėjo pajusti susidūrimą kito automobilio vairuotoja, nes garsas buvo, nebent pas ją muzika garsiai grojo. Policiją iškvietė jis. Policija ieškojo kaltininkės automobilio kieme, vienas pareigūnas nuėjo į kaltininkės butą, bet ten durų niekas neatidarė. Kaltininkė gyvena tame pačiame name. Kaltininkės automobilį iš pradžių po įvykio matė iš kitos namo pusės - ne toje pusėje, kur buvo įvykis, po to jis dingo. Kaimynė pasiaiškinti pas jį nebuvo atėjusi. Draudimas jam jau atlygino žalą – 880 Lt. Dabar jo automobilis yra šiek tiek pataisytas. Jo buto langai išeina į kitą pusę, todėl jis pats įvykio nematė. (b.l. 26)

Liudytojas R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba Vilniaus AVPK KPV. Surašė J. R. ATP protokolą dėl autoįvykio, įvykusio 2013-09-08 19:20 val. Pats įvykio vietoje nebuvo, šitą bylą tyrė, darė automobilių sugretinimą ir surašė ATP protokolą. J. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas po to, kai buvo sugretinti abu automobiliai. Buvo sustatyti abu dalyvavę autoįvykyje automobiliai, ir buvo įsitikinta, kad apgadinimo mechanizmas ir aukštis atitinka. Buvo nustatyta, kad būtent J. R. automobilis dalyvavo eismo įvykyje, padarė apgadinimus kitam automobiliui ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai. Apgadinti buvo abu automobiliai – „Mazda“ ir „Peugeot“. Jis pats asmeniškai apžiūrėjo abu automobilius. Kontaktas buvo į „Mazda“ automobilio rėmelį, minėto rėmelio bruožai liko ant kaltininkės automobilio. Negali vertinti pagal apgadinimus, ar galėjo pajusti „Peugeot“ automobilio vairuotojas kontaktą. Mano, kad jeigu vairuotojas važiuoja atbulas, jis turėtų pajusti, kad įsirėmė į kažkokią kliūtį bet kuriuo atveju. Kiekvienas kontaktas yra jaučiamas, nebūna tokio, kurio galima nepajusti. Eismo įvykio schemą apžiūrėjo. Schemoje visada būna užfiksuotas tas automobilis, kuris yra įvykio vietoje, reiškia – nukentėjęs automobilis. Pagal tai, ką turėjo, sugretinus automobilius, „Peugeot“ automobilis turėjo važiuoti visiškai tiesiai atbulom, ne kampu. Jeigu būtų važiavęs šonu, tai apgadinimai būtų ant bamperių šonų. Į klausimą, kokiu kampu važiavo automobilis ir kaip viskas buvo, gali tiksliai atsakyti liudytojas, kuris betarpiškai matė susidūrimą. Kas liečia apgadinimų aukštį, tai 2-3 cm pagal ekspertus visada yra leidžiama paklaida, kadangi kelio danga yra skirtinga. Šiuo atveju gaunasi 2-3 cm. Labai daug priklauso nuo kelio dangos, nuo to, ar yra automobilyje žmonių, kas automobilyje yra įkrauta ir pan. Nuotraukose automobiliai stovi vienas už kito, nėra kampo. Ant „Peugeot“ bamperio buvo toks brūkšnys, kuris liko nuo“ Mazda“ numerio rėmo. Jis apžiūrėjo visus automobilio „Peugeot“ apgadinimus, dėl to kvietė „Mazda“ vairuotoją su jo automobiliu, kad įsitikintų, su kuria vieta buvo kontaktas. Kada sustatė automobilius, nustatė, kad būtent su galiniu bamperiu iš dešinės pusės buvo kontaktas. „Mazda“ savininkas sakė, kad bamperis buvo suklijuotas, bet buvo normalus, o po kontakto jis įtrūko. Iš nuotraukos matosi, kad bamperis yra šviežiai suskilęs. Jis mano, kad šitas sugadinimas naujas. Kada apžiūrinėjo „Mazda“ automobilį, jokių senų klijų nematė. Neturėjo galimybės patikrinti, ar „Mazda“ automobilis anksčiau dalyvavo eismo įvykiuose ir kokiuose, neturi tokios duomenų bazės. Kada prasidėjo deklaracijų pildymai, jie neturi priėjimo prie tokios bazės. Draudimų kompanijai ATP protokolų nesiunčia. Įvykio vietoje nukentėjusysis gauna pirminę pažymą, kad buvo toks ir toks autoįvykis, ir toliau pats aiškinasi su draudimo kompanija. Automobiliai gretinami pastoviai, tiriant eismo įvykį. ATPK niekur nėra numatyta, kad tas sugretinimas yra reikalingas, bet kadangi teismai to reikalauja, teisėjas, prieš priimdamas nutarimą nori pasižiūrėti, kaip automobiliai buvo susilietę įvykio metu, jie tą sugretinimą atlieka. Praktikoje, jeigu teismui kyla kažkokių abejonių, būna, kad teismas skiria ekspertizę. Pas juos irgi būna taip daroma, bet šiuo atveju nekilo jokių abejonių, kadangi ant J. R. automobilio bamperio buvo pilnai likęs raštas nuo kito automobilio valstybinio numerio rėmelio, apgadinimo mechanizmas, aukštis, viskas atitiko. Buvo apžiūrėtas iš pradžių J. R. automobilis, buvo fiksuoti apgadinimai toje vietoje, tada buvo iškviestas nukentėjęs asmuo ir pagal tuos apgadinimus buvo sugretinti automobiliai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į Kelių policija buvo kviestas telefonu, J. R. patvirtino, kad tą dieną ji vairavo automobilį ir savo paaiškinime taip pat nurodė, kad automobilį vairavo ji. Matėsi, kad nukentėjusio automobilio bamperis buvo jau remontuotas. Jis buvo klijuotas ir nuo kontakto su J. R. automobiliu jis skilo ne vienoje vietoje, o keturiose – penkiose vietose. Specialių žinių nustatant tokio pobūdžio pažeidimą nereikia, galima iš bendros situacijos spręsti. Abejonių, kad buvo abejų šių automobilių kontaktas, nėra (b.l. 38-39, 53)

Liudytojas J. V. nurodė negalintis prisiminti eismo įvykio aplinkybių.

AB „Lietuvos draudimas“ atstovė M. Š. paaiškino, kad AB“Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajam 886,06 Lt išmoką. Jie gavo iš Kelių policijos 2013-09-13 ATP protokolą, kuriame yra konstatuojamas tas faktas, kad iš eismo įvykio vairuotojas pasitraukė, atitinkamai kaltininkui rašoma pretenzija, kadangi šios teisenos bylose ieškinio senaties terminai yra ypatingai trumpi, ir jeigu žmogus atneša teismo nutarimą, kad, sakykim, ta jo pasišalinimo tyčia nebuvo nustatyta, tada tiesiog rašo raštą, kad regresinį reikalavimą anuliuoja. Pretenzijos išsiuntimui pakanka paties ATP protokolo, nes dalis žmonių geranoriškai susimoka, kadangi žino, kad iš tikrųjų buvo toks faktas, o tie, kurie ginčija, atitinkamai pateikia teismo nutarimą. (b.l. 54)

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltė dėl nurodytų pažeidimų padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-2943065-13, registruotų įvykių pažyma, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, policijos pareigūno T. D. tarnybiniu pranešimu, R. J., V. J. rašytiniais paaiškinimais, teismo posėdyje duotais liudytojų V. J., R. J., R. G., T. D. parodymais, iš dalies pažeidėjos parodymais.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Iš registruotų įvykių pažymos nustatyta, jog bendruoju pagalbos telefonu 2013-09-08 19.20 val. buvo gautas pranešimas iš R. J., kad Žėručio g. 9-2, Vilniuje, į pranešėjo automobilį „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini) kieme įvažiavo automobilis „Peugeot“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 9). R. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paskutinį kartą vairavo automobilį „Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-09-03, nuo to laiko automobilis stovėjo prie namo Žėručio g. 9. 2013-09-08 apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo kaimynas V. J. ir pranešė, kad į jo automobilio priekį įvažiavo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b.l. 6). Analogiškas aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, patikslino, kad buvo atsitrenkta į jo automobilio priekinį bamperį prie numerio.

V. J. paaiškinime nurodė, kad 2013-09-08 apie 19.00 val. automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Žėručio g. 9, Vilniuje, parkavosi ir atbulas atsitrenkė į automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko apgadino priekinį bamperį. Automobilis iš įvykio vietos pasišalino, jį vairavo mergina. (b.l. 7). Teismo posėdyje jis patikslino, kad automobilis „Peugot“ atsitrenkė važiuodamas atbulas į automobilio „Mazda“ priekinį bamperį arčiau vairuotojo pusės.

Policijos pareigūno T. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-09-08 19.20 val. gavo pranešimą, kad Žėručio g. 9, Vilniuje, laukia apgadintas automobilis „Mazda 323“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje į juos kreipėsi automobilio „Mazda“ šeimininkas, kuris nurodė liudininką V. J., kuris paaiškino, kad būdamas lauke pastebėjo, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis užpakaliniu bamperiu kliudė stovinčios „Mazdos“ priekinį bamperį, vairuotojas neišlipęs išvažiavo. Automobilį vairavo mergina. Apžiūrėję kiemą automobilio „Peugeot“ nerado, buto durų, kuriame pagal duomenų bazę registruotas automobilis „Peugeot“, niekas neatidarė. Automobilio „Mazda“ apgadinimų aukštis iš kairės pusės 0,40-0,42 cm, ant bamperio yra ir senų apgadinimų. (b.l. 3)

Eismo įvykio schemoje užfiksuotas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priparkuotas kairiuoju šonu prie šaligatvio, nurodyta, kad jam apgadintas priekinis bamperis. Fotolentelėje nurodyta, kad automobiliui „Mazda“ apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Peugeot“ apgadintas galinis bamperis iš dešinės pusės. Apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutapo. (b.l. 10) Automobilių sustatymą atlikęs pareigūnas R. G. nurodė, kad kontaktas buvo į „Mazda“ automobilio rėmelį, minėto rėmelio bruožai liko ant kaltininkės automobilio.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. R. neneigė, kad protokole nurodytą vietą ji bandė parkuotis į laisvą vietą, buvusią šalia automobilio „Mazda“, tačiau nurodė, kad manevro nebaigė, įsitikinusi, jog jos automobilis netilps į tą vietą. Kad tarpas buvo per mažas automobiliui, patvirtino ir tiesioginis liudytojas V. J.. Jis nurodė, kad parkuojantis išgirdo susidūrimo garsą. Jo pakviestas į įvykio vietą automobilio „Mazda“ savininkas patvirtino, kad jo automobilio priekiniam bamperiui padaryti nauji įtrūkimai, kurių anksčiau nebuvo.

Šių duomenų visuma įrodyta, kad J. R., vairuodama automobilį „Peugeot 308“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Mazda 323“, valst.. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 132 p., ir šis pažeidimas lėmė svetimo turto – automobilio „Mazda 323“ sugadinimą. Jos veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 127 str. 2 d. numatytas teisės pažeidimas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių 234 p. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Policijos pareigūno T. D. tarnybiniame pranešime, R. J. bei V. J. paaiškinimuose nurodyta, kad automobilio „Peugeot“ vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, nurodė, kad ji nepajuto jokio automobilio kontakto, neįtarė padariusi eismo įvykį.

Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo V. J. paaiškinimą, transporto priemonės „Mazda“ pažeidimų pobūdį, daro išvadą, kad automobilių kontaktas automobilio „Peugeot“ vairuotojai turėjo būti juntamas. Iš nuotraukų bei eismo įvykio priedo matyti, kad automobiliui „Mazda“, valst. Nr. v/n (duomenys neskelbtini) keliose vietose įtrūkęs priekinis bamperis, todėl kontaktas turėjo būti stiprus, automobilių dalims susilietus, turėjo sklisti garsas. Liudytojas V. J. nurodė, kad kontaktuojant automobiliams buvo susidūrimo garsas. Taigi teismas vertina, jog J. R. galėjo ir turėjo išgirsti smūgio garsą, nuo kontakto turėjo krestelti jos vairuojama transporto priemonė. Tą patvirtina ir liudytojo V. J. nurodyta aplinkybė, kad jo giminaitė, su kuria jis buvo kieme, tuo metu, kai jis pats jau buvo nusisukęs nuo įvykio, matė, kaip automobilio „Peugeot“ vairuotoja buvo išlipusi ir apžiūrinėjo automobilį. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas T. D. patvirtino, kad šis liudytojas duodamas paaiškinimus ir jam minėjo, jog vairuotoja buvo išlipusi apžiūrėti automobilio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. R. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, neatlikusi eismo įvykio dalyviui nustatytų pareigų, kai įvykio vietoje nėra nukentėjusio automobilio savininko ar valdytojo, tuo pažeidė KET 234 p. reikalavimus. Jos veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka, tačiau nuobauda negalioja, neteista, dirba. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jai skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, kadangi jį padarė pirmą kartą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, eismo įvykiui esant pakankamai mažareikšmiam, jo metu nesant sužalotų žmonių, kai automobilių apgadinimai nežymūs, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad J. R. pirmą kartą padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, per ilgą vairavimo stažą buvo tik vieną kartą bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet galiojančių nuobaudų neturi, pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, teismas vertina, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka J. R. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjos atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir už šį pažeidimą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą – mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti J. R., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

pripažinti J. R., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., subendrinti J. R. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą - 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Mickevičienė(parašas)