Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 2 000 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 2 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 8 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį "Peugeot 308", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį "Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p. reikalavimus.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vadovaujantis vienintelio liudytojo V. J. parodymais. Be to liudytojas davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, negalėjo nurodyti, kur važiavo automobilis, nors tvirtino, kad automobilį matė iš kokių 6 m. atstumo. Automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti priekio dešinėje pusėje, todėl jie galėjo būti padaryti automobiliui „Peugeot 308“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik važiuojant šaligatviu. Taigi priimdamas nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo remtis prieštaringomis liudytojo V. J. versijomis.

Pažeidėjos nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės yra netikslios ir nėra paremtos objektyviais duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2943065-13 užfiksuotas 19.20 val. laikas yra galimai ne pažeidimo padarymo laikas, nes liudytojas R. J. parodė, kad kaimynas V. J., apie įvykį pranešė 2013 m. rugsėjo 8 d. 19.00 val. V. J. pažeidimo laiką taip pat nurodė apie 19.00 val. Akivaizdu, jog liudytojas V. J. tuo pačiu metu negalėjo ir matyti pažeidimo ir apie tai pranešti kaimynui R. J.

Be to policijos valdybos Administracinės veiklos poskyrio vyr. policininkas R. G. neturėdamas reikalingų specialiųjų žinių atliko ekspertizę ir teismui pateikė savo nuomonę apie galimo eismo įvykio mechanizmą ir chronologiją. Nėra aišku, kodėl policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo paskyręs ekspertizės. Automobilis buvo apžiūrėtas ne įvykio dieną, todėl nėra pašalinta abejonė, kad pažeidimai galėjo atsirasti vėliau.

Taip pat, atliekant automobilių apžiūrą, Administracinės veiklos poskyrio vyr. policininkas R. G. pažeidė J. R. teises, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d., nes jai nebuvo išaiškinta teisė apžiūros metu turėti savo atstovą, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ar pastabas.

Pažeidėja nurodo, jog ji apie galimai padarytą eismo įvykį sužinojo iš kitų asmenų, o pati įvykio dieną parkuodama automobilį nepajuto, kad būtų sukėlusi eismo įvykį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Vieni iš Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių.

J. R. nubausta už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Objektyvieji, pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. požymiai, pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, siekdamas išvengti atsakomybės ir norėdamas taip elgtis.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas V. J. 2013 m. rugsėjo 8 d. būdamas eismo įvykio vietoje girdėjo susidūrimo garsą, tikrai matė kaip atsitrenkė automobilis, tačiau jis tuo metu iš automobilio krovė daiktus, todėl nors į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams aiškino, kad automobilį vairavusi mergina išlipo ir apžiūrėjo apgadintą automobilį „Mazda 323“, tačiau jis pats to nematė, o tik pasakė, ką matė jo giminaitė (b. l. 25). Teismo posėdžio metu tiesiogiai įvykį mačiusi ir automobilio "Peugeot 308" valstybinį numerį užsirašiusi giminaitė apklausta nebuvo, todėl liko neištirta aplinkybė, ar J. R. pajutusi kontaktą su automobiliu „Mazda 323“ iš tiesų išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės ir pamačiusi apgadinimus tyčia siekdama išvengti administracinės atsakomybės pasišalino iš įvykio vietos.

Be to nors liudytojas V. J. apklausiamas nurodė, kad susidūrus transporto priemonėms garsas buvo akivaizdus, todėl vairuotoja jo negalėjo neišgirsti (b. l. 25), tačiau teismo posėdyje liudytojas R. J. parodė, kad jo automobilio bamperis jau anksčiau buvo apgadintas, o vairuotoja smūgio galėjo ir nepajusti, jei jos automobilyje grojo muzika (b. l. 26). Administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme dėl šių aplinkybių apklausta nebuvo. Pirmos instancijos teisme taip pat nebuvo aiškintasi aplinkybė, kada J. R. ant savo automobilio pastebėjo apgadinimus, ar jos automobilis nebuvo apgadintas anksčiau.

Iš bylos medžiagos matyti, jog buvo atliktas automobilių "Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Peugeot 308", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimas (b. l. 10). Teismo posėdžio metu papildomai apklausiamas automobilių sugretinimą atlikęs liudytojas R. G. nurodė, kad nekilo jokių abejonių dėl to, kad automobilį „Mazda 323“ apgadino J. R., nes ant pastarosios automobilio bamperio buvo likęs raštas nuo automobilio „Mazda 323“ valstybinio numerio rėmelio (b. l. 53). Liudytojas taip pat aiškino, kad pagal sugadinimus, esančius ant automobilių, automobilis "Peugeot 308" turėjo važiuoti atbuline eiga visiškai tiesiai, ne kampu (b. l. 38). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis "Peugeot 308" atbuline eiga judėjo ne tiesiai, o kampu (b. l. 33). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neapklausė specialisto, galinčio įvertinti eismo įvykio schemą bei foto nuotraukose, jei yra galimybė automobiliuose, matomus automobilių apgadinimus ir paaiškinti, ar jie galėjo būti padaryti būtent automobilių "Mazda 323" ir "Peugeot 308" kontakto metu ir, kokia galėjo būti automobilio "Peugeot 308" judėjimo kryptis, koks buvo sugadinimų padarymo mechanizmas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nepašalino esančių abejonių, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.