Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. e2A-239-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
e2A-239-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04253-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
UAB „Rąstinukai Jums“
Atsakovas
UAB „Greitonas“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-239-544/2018

Arvydas Jasonas Proceso Nr. 2-08-3-04253-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rąstinukai Jums“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5301-837/2017 pagal ieškovės UAB „Rąstinukai Jums“ ieškinį atsakovei UAB „Greitonas“ dėl automobilio defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė UAB „Rąstinukai Jums“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Greitonas“ 1985,90 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. iš atsakovės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 5760 Eur (kaina be pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM). Prieš perkant automobilį, jis buvo patikrintas UAB „Panevėžio techninės apžiūros centre“, buvo nustatyti smulkūs defektai, dėl ko ieškovė sumažino automobilio kainą nuo 5950 Eur iki 5760 Eur. Ieškovės atstovams nuvažiavus nusipirktu automobiliu iš Panevėžio į Kėdainius ir pirmą dieną išvažiavus į darbą, automobilis sugedo (sustojo). Buvo kreiptasi į autoservisą UAB „Vikrema“, kuri nustatė, kad yra sugedusi automobilio variklio turbina, reikalinga keisti automobilio variklio paskirstymo diržą, nustatyti automobilio važiuoklės gedimai, sugedęs vandens siurblys ir kt. Šių defektų šalinimas kainavo 775,11 Eur. Dėl paaiškėjusių defektų ieškovei kilo įtarimų dėl nupirkto automobilio kokybės, todėl buvo kreiptasi į specializuotą „Hyundai“ servisą UAB „Inchcape Motors“ dėl automobilio diagnostikos. Buvo nustatyta, kad sudėvėti variklio alkūninio veleno indėklai, užsikimšusios tepalo padavimo angos, keistini visi kuro purkštukai ir atskirų mazgų tarpinės, laikrodžio mechanizmas, taip pat turėjo būti pakeisti automobilio skysčiai (aušinimo skystis, alyva) bei filtrai. Taigi buvo nustatyti automobilio ilgalaikio eksploatavimo metu ir savalaikės techninės nepriežiūros metu atsiradę defektai, kurių šalinimas kainavo 1087,94 Eur. Siekiant automobilio remontą atlikti ekonomiškiau, ieškovė pirko naudotas detales – veleną už 57,85 Eur ir tepalo aušintuvą už 65 Eur. Tokiu būdu susidarė 1985,90 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovė, kadangi nurodyti automobilio defektai atsirado ne dėl ieškovės vykdomos automobilio eksploatacijos, o dėl atsakovės neatskleistų perkamo automobilio trūkumų, atsiradusių dėl jo netinkamo ilgalaikio eksploatavimo iki pardavimo ieškovei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „Rąstinukai Jums“ atsakovei UAB „Greitonas“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad ieškovė, prieš pirkdama automobilį, jo techninę būklę pasitikrino profesionaliame autoservise. Iš 2017 m. sausio 25 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės teismas nustatė, kad automobilio rida buvo 136465 km, nustatyti dideli trūkumai – tame tarpe skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai (gamtai) arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, todėl transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų. Esant tokiai būklei, transporto priemonė į Kėdainius turėjo būti transportuojama vilkiku, o ne važiuoti pati. Taigi, automobilio gedimai galėjo atsirasti ir dėl to, kad jį netinkamai toliau eksploatavo ieškovė. Išvadai, kad automobilio trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, padaryti byloje reikalingos specialios žinios, todėl teismas pasiūlė ieškovei pateikti specialisto išvadą dėl automobilio defektų atsiradimo. Ieškovė įsipareigojo pateikti tokią išvadą, tačiau to nepadarė, o pateikė analogišką prieš tai teiktam UAB „Inchcape Motors“ 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame yra papildomai parašyta, kad be specialios įrangos ir kvalifikuoto specialisto patikros išvardintų defektų tiksliai nustatyti negalima. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis nustato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus kurių įstatymo nustatytais atvejais įrodyti nereikia. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog automobilio defektai atsirado dėl atsakovės kaltės, o ne dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rąstinukai Jums“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, o taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp techninės apžiūros centro ataskaitos ir atsiradusių gedimų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino ar netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir nenurodė jokių juos paneigiančių argumentų.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, parduodama transporto priemonę, patvirtino, jog automobilis yra be defektų ir pilnai sukomplektuotas pagal gamintojo reikalavimus, techniškai tvarkingas. Tačiau tokie tvirtinimai neatitiko faktinės situacijos, kurios nebuvo galimybės išsiaiškinti ir automobilį patikrinus techninės apžiūros centre, kadangi šis centras nėra specializuotas autoservisas. Atsižvelgiant į tai, negalioja Sutarties nuostata, jog transporto priemonės pardavėjas neatsako už perkamo daikto trūkumus, kurių jis neatskleidė. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo darė prielaidą, kad automobilio gedimai galėjo atsirasti dėl to, kad pati ieškovė jį netinkamai eksploatavo. Nurodė, kad nusipirktu automobiliu nuvažiavo vos keletą dešimčių kilometrų. Teismas neįvertino UAB „Inchcape Motors“ rašto, kuriame specialistų aiškiai konstatuota, kokie yra transporto priemonės gedimai, kaip jie atsirado bei kad jie jau buvo iki ieškovei įsigyjant transporto priemonę, įrodomosios reikšmės. Todėl ieškovė tvirtina, jog ji įrodė, kad nusipirkta transporto priemonė buvo su dideliais defektais. Be to, transporto priemonei buvo išduoti laikini automobilio numeriai, leidžiantys šiai transporto priemonei nuvykti iki remonto dirbtuvių savo eiga. Apie šią aplinkybę žinojo ir atsakovė. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvirtina, jog ieškovės nusipirktas automobilis turėjo vykti į Kėdainius ne savo eiga, o vilkiku. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog atsakovė yra profesionali transporto priemonių pardavėja, tačiau ieškovei neatskleidė automobilio defektų, kurie, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, atsiranda tik pakankamai ilgą laiką netinkamai eksploatuojant automobilį. Kad atsakovė defektus žinojo arba turėjo žinoti, patvirtina aplinkybė, jog transporto priemonė buvo remontuota (defekto sukeltos pasekmės) bei netgi pašalinta dalis mechanizmų, kas sukėlė ir esminius transporto priemonės gedimus. Specialistų nustatytų automobilio defektų nei UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“, nei ieškovė (pirkėja) nustatyti ir pamatyti negalėjo, kadangi jų nustatymui buvo būtinas specifinis transporto priemonės patikrinimas. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškovė jokiais įrodymai nepagrindė savo tvirtinimų apie tai, jog buvo parduotas techniškai netvarkingas automobilis. Atsakovė automobilį pardavė ieškovei tokios būklės, kokia ji buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentu. Ieškovė sutiko su Sutarties nuostatomis, jog transporto priemonės pardavėjas naudotam automobiliui jokių garantijų nesuteikia ir neatsako už techninę jo būklę, kad ieškovė (pirkėja) automobilį pasitikrino profesionaliame autoservise ir neturi jokių pretenzijų dėl automobilio būklės ir komplektacijos, o taip pat, kad po sutarties sudarymo atsiradusius automobilio gedimus ar galimus paslėptus trūkumus pirkėjas įsipareigoja pašalinti pats. Šių sąlygų ieškovė neginčijo, dėl ko jų netaikyti nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė teisės normų, kurie leistų padaryti išvadą, jog šalių sudaryta Sutartis yra niekinė. Atsakovės nuomone, reikšminga tai, kad ieškovė įsigijo daugiau nei aštuonerių metų senumo naudotą automobilį, kuris jo apžiūros, Sutarties sudarymo bei daikto perdavimo ieškovei metu neatitiko techninių reikalavimų ir jo eksploatacija buvo draudžiama. Šios aplinkybės bei perkamos transporto priemonės būklė ieškovei buvo žinomos ir tokia situacija ją tenkino. Aplinkybė, jog transporto priemonės pardavimo skelbime buvo nurodyta, jog šis automobilis yra be defektų, yra tik techninė skelbimų portalo nuostata, nesudaranti pagrindo išvadai dėl tikrosios transporto priemonės techninės būklės. Nepaisant to, ieškovė automobilį remontavo savo iniciatyva, nepranešusi apie tai atsakovei, remonto išlaidos yra nepagrįstai didelės, o jų dalis yra susijusi su einamuoju transporto priemonės remontu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2017 m. sausio 25 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė UAB „Rąstinukai Jums“ iš atsakovės UAB „Greitonas nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 2008 pagaminimo metų už 5760 Eur be PVM. Šalys Sutartyje, be kitų sąlygų, susitarė, kad pardavėjas naudotam automobiliui jokių garantijų nesuteikia ir neatsako už jo techninę būklę, kad pirkėjas automobilį pasitikrino profesionaliame autoservise ir neturi jokių pretenzijų dėl automobilio būklės ir komplektacijos, kad po sutarties sudarymo atsiradusius automobilio gedimus ar galimus paslėptus trūkumus pirkėjas įsipareigoja pašalinti pats. Iki minėtos sutarties sudarymo tą pačią 2017 m. sausio 25 dieną UAB „Panevėžio techninės apžiūros centre“, atlikus bandymus ir matavimus, buvo padarytas minėto automobilio techninių reikalavimų įvertinimas. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonei buvo nustatyti dideli trūkumai, todėl ji neatitiko techninių reikalavimų. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su neigiama išvada nesuteikė teisės eksploatuoti transporto priemonės, o pakartotinė apžiūra turėjo būti atlikta iki 2017 m. vasario 25 d. 2017 m. gegužės 18 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės UAB „Rąstinukai Jums“ ieškinys atsakovei UAB „Greitonas“ dėl 1985,90 Eur priteisimo už automobilio defektų, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi bei kurie patvirtina, kad transporto priemonė buvo parduota su defektais, taisymą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad automobilio defektai atsirado dėl atsakovės kaltės, o ne ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis, argumentais, motyvais ir sprendžia, jog tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti jos reikalaujamą sumą iš atsakovės išties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, tačiau tam tikrais aiškiai įstatyme ar sutartyje apibrėžtais pagrindais pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.Kaip jau nurodyta nutarties 16 punkte, šalys Sutartyje nustatė sąlygas, kurių neginčija, kad pirkėjas automobilį pasitikrino profesionaliame autoservise ir neturi jokių pretenzijų dėl automobilio būklės ir komplektacijos, kad po sutarties sudarymo atsiradusius automobilio gedimus ar galimus paslėptus trūkumus pirkėjas įsipareigoja pašalinti pats. Į bylą pateikti duomenys iš UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ apie ginčo transporto priemonės techninę būklę patvirtina, kad transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 25 d. (sutarties sudarymo dieną) buvo nustatyti ne tik nedideli (priekiniai ir galiniai rūko žibintai, sureguliavimas, skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis, kai žibinto spinduliuojama šviesa (spindulys) turi ribinę šviesą ir tamsią zonas skiriančią liniją, neatitinka nustatytų reikalavimų), bet ir dideli trūkumai (transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas, nepateikti visi reikalingi dokumentai (draudimo liudijimas (polisas)), priekinio ir galinio stiklo plovikliai neveikia arba veikia netinkamai, priekiniai žibintai, sureguliavimas, skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų, ratai ir padangos, padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų, pakaba, lankstinės pakabos jungtys, lankstai, pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje, kairė priekis apačia), važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai, transmisija, purvasaugių nėra arba jie stipriai pažeisti ir neatlieka savo funkcijų (kairė galas), kita tarša, skysčio nuotėkis, bet koks skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai (gamtai) arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams). UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir ši techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su neigiama išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės, o pakartotinė apžiūra turi būti atlikta iki 2017 m. vasario 25 d. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad ieškovė, dar prieš sudarydama Sutartį, ketinamą pirkti transporto priemonę pasitikrino techninės apžiūros centre, todėl tikrai žinojo parduodamos transporto priemonės didelius ir nedidelius trūkumus bei tai, kad dėl šių trūkumų automobilio eksploatavimas ir dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Tai kartu paneigia apeliantės argumentus, jog Sutarties sudarymo metu buvo nustatyti tik smulkūs automobilio defektai, kad didelių trūkumų techninės apžiūros centre nebuvo galima nustatyti bei kad su transporto priemone sava eiga jos įsigijimo dieną buvo galima dalyvauti eisme bei ją eksploatuoti. Kad transporto priemonės defektai buvo nustatyti dar prieš ieškovei ją įsigyjant, patvirtina pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, jog, kai patikrinus jos techninę būklę buvo nustatyti defektai, atsakovė sutiko sumažinti pardavimo kainą. Taigi ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo realias galimybes pasitikrinti perkamos transporto priemonės, kuri buvo naudota 8 metus, techninę būklę ir ją faktiškai pasitikrino, o nustačius, kad automobilis turi įvairių trūkumų, kurių nepašalinus jo eksploatacija negalima, vis tiek priėmė sprendimą įsigyti šią transporto priemonę, o nutarties 16 punkte nurodytas atitinkamo turinio sąlygas laisva valia nustatė Sutartyje. Atsižvelgdamas į nutarties 16 - 21 punktuose išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė UAB „Greitonas“ ieškovei pardavė Sutarties sąlygų neatitinkančią transporto priemonę bei kad jos trūkumai su pirkėja UAB „Rąstinukai Jums“ nebuvo aptarti ir/ar pirkėjai nebuvo žinomi (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1, 2 dalys).Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilio defektai atsirado ir/ar jie padidėjo dėl ieškovės kaltės jai netinkamai eksploatuojant automobilį.Iš apeliantės (ieškovės) UAB „Rąstinukai Jums“ procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji nurodė tokius įsigytos transporto priemonės defektus, kurių neva neatskleidė atsakovė parduodama automobilį: sugedusi automobilio variklio turbina, susidėvėjęs variklio paskirstymo diržas, automobilio važiuoklės gedimai, sugedęs vandens siurblys, sudėvėti variklio alkūninio veleno indėklai, užsikimšusios tepalo padavimo angos, susidėvėję visi kuro purkštukai ir atskirų mazgų tarpinės, laikrodžio mechanizmas, automobilio skysčiai bei filtrai. Tačiau jau minėtuose UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ dokumentuose nurodyta, kad Sutarties sudarymo dieną transporto priemonė turėjo didelius trūkumus, susijusius su pakaba, važiuokle ir jos mazgais, transmisija bei skysčio (tepalo) nuotėkiu. Tokie duomenys, net ir neturint specialių žinių, bet turint specialisto išvadą, kad dėl šių defektų transporto priemonės eksploatacija yra draudžiama, leidžia pagrįstai vertinti, kad automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, dėl ko, be įprastinio einamojo remonto (automobilio skysčių, trapinių keitimas), buvo reikalinga atlikti išsamesnę transporto priemonės (variklio, važiuoklės, transmisijos) apžiūrą bei defektų šalinimo darbus. Nepaisant nustatytų gedimų bei draudimo eksploatuoti transporto priemonę, ieškovė pripažįsta, kad jos įsigijimo dieną ja naudojosi ir vyko iš Panevėžio į Kėdainius bei sekančią dieną važiavo į darbą. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 8 d. ieškovė minėta transporto priemone nuvažiavo 764 km, iki 2017 m. kovo 25 d. – 3361 km, o pirmasis transporto priemonės remontas ieškovės buvo atliktas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 7 d. (UAB „Vikrema“ 2017 m. vasario 1 d. priėmimo aktas 13/236114). Taigi byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė eksploatavo techniškai netvarkingą automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, suteikianti teisę eksploatuoti transporto priemonę, o tarp defektų buvo ir tepalo nuotekis, kurio trūkumas galėjo įtakoti turbinos ir su jos veikimu susijusių mechanizmų sugedimą. Tai kartu leidžia atmesti kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad įsigyta transporto priemonės nebuvo galima važiuoti iš Panevėžio į Kėdainius.Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės UAB „Rąstinukai Jums“ argumentų dėl įsigyto automobilio trūkumų neatskleidimo, dėl ko reikalavimas priteisti patirtas remonto išlaidas buvo atmestas visiškai pagrįstai (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertino specialisto pažymos bei atsakovės automobilio pardavimo skelbimo turinio įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, norint nustatyti, ar už trūkumus atsakinga atsakovė, yra reikalingos specialios žinios, buvo pasiūlęs ieškovei pateikti specialisto išvadą dėl automobilio defektų atsiradimo laiko ir priežasties, o ieškovė buvo įsipareigojusi tokią išvadą pateikti. Tačiau ieškovė į bylą pateikė iš esmės analogišką jau anksčiau pateiktam UAB „Inchcape Motors“ 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame yra tik papildomas įrašas apie tai, kad be specialios įrangos ir kvalifikuoto specialisto patikros išvardintų defektų tiksliai nustatyti nėra galimybės. Kaip jau minėta, UAB „Panevėžio techninės apžiūros centre“ ieškovės ketinamo pirkti automobilio apžiūrą atliko kvalifikuotas specialistas (techninės apžiūros kontrolierius), su specialia įranga buvo atlikti bandymai ir matavimai, kurių rezultatai surašyti į lentelę, iš jų visumos buvo padaryta išvada, kad automobilis turi nedidelių ir didelių trūkumų, dėl kurių jo eksploatacija draudžiama. Todėl UAB „Inchcape Motors“ 2017 m. rugsėjo 20 d. raštas nepatvirtina, jog visi transporto priemonės gedimai buvo atsiradę dar iki ieškovei įsigyjant transporto priemonę ir jų, net ir atlikusi techninę apžiūrą, ieškovė negalėjo žinoti. Aplinkybė, ar šis dokumentas buvo vertintas kaip specialisto išvada ar kaip kitas rašytinis įrodymas, neturi esminės reikšmės, nes, koks bebūtų įrodymo pavadinimas, jo turinys nepatvirtina ieškovės argumentų dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl paslėptų transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Taigi ieškovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, kad nurodomi automobilio gedimai nėra ir jos pačios veiksmų, eksploatuojant techniškai netvarkingą automobilį, rezultatas (CPK 178 straipsnis). Esant virš nustatytoms aplinkybėms, vien transporto priemonės pardavimo skelbimo internetiniame tinklalapyje turinys, kuriame nurodyta, kad automobilis yra be defektų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei nebuvo atskleista tikroji automobilio techninė būklė, kadangi pirmiau aptarti byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Rąstinukai Jums“ žinojo ir laisva valia įsigijo techniškai netvarkingą automobilį, kurio eksploatacija buvo draudžiama.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų automobilio numerio ženklų išdavimas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės galimybės dalyvauti viešajame eisme. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 223 punkte įtvirtinta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Be to, pastarųjų taisyklių 226 punkte taip pat įtvirtina, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Taigi galiojantys teisės aktai įtvirtina, jog transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra galimas esant nustatytų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės technine būkle bei vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o ne vien su laikinų ar nuolatinių valstybinių numerių turėjimu.Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta virš, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius faktines bylos aplinkybes ir atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmestus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Greitonas“ priteisiama 300 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – VĮ „Regitra“ sąskaitų ir laikinos registracijos liudijimo kopijas, techninio aptarnavimo periodiškumo pažymas, kuriais yra grindžiami atskirojo skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jie buvo nusiųsti atsakovei ir ji dėl jų turėjo galimybę pasisakyti, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Rąstinukai Jums“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Greitonas“ j. a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Čeknienė