Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Šimista“ atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovės BUAB „Šimista“ ieškinį atsakovams Z. M. ir R. M., dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

16. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Šimista“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d. Bankroto byloje bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų sudaro 357 416,36 Eur.

20. 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei BUAB „Šimista“ žalos už neperduotą įmonės turtą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo A. M. ir subsidiariai iš Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ (juridinio asmens kodas 300007745), 73 351,89 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2017 m. balandžio 20 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, 44 705,17 Eur, nustatant, kad jis šią sumą turi atlyginti ieškovei subsidiariai su atsakovu A. M.. Priteisti ieškovei BUAB „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, iš atsakovo A. M. 2300 Eur, iš atsakovo Z. M. 1200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo A. M. 2 308,8 Eur, iš atsakovo Z. M. 1243,20 Eur žyminio mokesčio valstybei.“ Priteisti ieškovei BUAB „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, iš atsakovo A. M. 350 Eur, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

21. Atsakovas Z. M. su savo sutuoktine atsakove R. M. 2020 m. kovo 10 d. sudarė turto pasidalinimo sutartį Nr. 960. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis šios sutarties 2.1.1.-2.1.3., 2.1.9.-2.1.18., 2.2.9, 2.2.12. punktų nuostatas. Atsakovų Z. M. ir atsakovės R. M. santuoka sudaryta 1985 m. rugsėjo 14 d.

22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo Z. M. nuosavybės teisė 2017 m. kovo 27 d. duomenimis, buvo registruota į septynis nekilnojamojo turto objektus (Registro Nr. 57/11941, 35/93299, 44/1361938, 89/9704, 10/400261, 89/9707, 44/1361946), tuo tarpu 2020 m. balandžio 30 d. duomenimis nuosavybės teisė registruota į tris nekilnojamojo turto objektus (Registro Nr. 35/93299, 57/11941, 44/1361946).

23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, trečiojo asmens A. M. nuosavybės teisė 2020 m. gegužės 22 d. duomenis, registruota į vieną nekilnojamojo turo objektą – butą, kuriam taikoma hipoteka AB Luminor Bank naudai, bei turto areštai.

24. Ieškovė nurodydama, kad atsakovo Z. M. prievolė kreditoriui BUAB „Šimista“ pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus yra tiesioginė 1 200 Eur sumoje, o likusioje dalyje 118 057,06 Eur sumoje yra subsidiari, teismui teikia antstolio pateiktus duomenis, kad pagal vykdomuosius dokumentus iš viso išieškota 3121, 21 Eur skolos iki 2021 m. lapkričio 11 d. (DOK-37487, 46785).

Dėl turto pasidalinimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia actio Pauliana pagrindu

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo, yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

27. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

28. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimo teisė yra pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020, taigi BUAB „Šimista“ turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą Z. M.

30. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo Z. M. pagal teismo sprendimą priteista 1 200 Eur ir iš jo kaip subsidiaraus atsakovo 118 057,06 Eur. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nesprendžia, aukščiau nurodyto teismo sprendimo, vykdymo sąlygų ir tvarkos. Bylos duomenimis išieškota iš esmės menkavertės sumos, o pagrindinis skolininkas A. M. lėšų ar turto iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas iš esmės neturi, nes pagal pateiktus duomenis pastarajam priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas, kuris įkeistas hipoteka. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju prievolės subsidiarumas neturi įtakos, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo teisės turėjimo.

Dėl actio Pauliana atveju taikomo vienerių metų ieškinio senaties termino

31. Viena iš actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-362/2011).

32. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2020 m. kovo 10 dieną. Ieškinys pateiktas 2020 m. gegužės 25 d. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl ginčijamu sandoriu pažeidžiamų kreditoriaus teisių

33. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

34. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

35. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad pagrindinis skolininkas A. M. yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, taigi kreditoriaus teisių pažeidimu, teismo vertinimu, neabejotinai turi būti laikoma situacija, kai subsidiarus skolininkas, sumažina savo turto masę tokiu būdu, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas iš skolininkų apskritai tampa mažai tikėtinas.

36. Kaip nurodyta aukščiau, 2017 metais atsakovo nuosavybės teisė buvo registruota į septynis nekilojamojo turto vienetus, o 2020 balandžio 30 d. duomenimis Z. M. vardu liko registruoti tik 3 nekilnojamojo turto vienetai. Be to, butas esantis adr. (duomenys neskelbtini) nors 2017 metais buvo registruotas R. M. vardu, tačiau tai buvo turtas, kurio statusas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o po turto pasidalinimo visas butas atiteko R. M. kaip asmeninė nuosavybė.

37. Teismo vertinimu, ginčijama sutartis dalyje, kuria perleista nuosavybės teisės sutuoktinei dėl nekilnojamųjų turo objektų, tiek automobilio iš lėšų banko sąskaitoje, neabejotinai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teises. Teismas kritiškai vertina teismo posėdžio metu atsakovo nurodytus argumentus, kad priteistą sumą jis turi galimybę sumokėti. Bylos nagrinėjimo metu šalys bandė sudaryti taikos sutartį, tačiau kreditorių susirinkimas pasiūlytam taiko projektui nepritarė. Vėliau, teismo posėdyje, atsakovas nurodė galintis iš esmės nedelsiant sumokėti virš 80 000 Eur, ir tokią galimybę teismas suteikė atidėdamas teismo posėdį, tačiau jokių įrodymų apie atliktus mokėjimus byloje nepateikta. Racionalaus paaiškinimo atsakovas teismo posėdyje pateikti negalėjo. Teismas kritiškai vertina ir atsakovo teiginius apie išsiieškotas debitorines skolas ir/ar tokių skolų grąžinimą artimiausiu metu, nes šie teiginiai byloje nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Taigi, prieitina prie išvados, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie atsakovo galimybes įvykdyti savo prievoles iš kito turto, be kita ko atsižvelgiant į ginčijama sutartimi atsakovui atitekusias turto dalis.

Dėl skolininko (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

38. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

39. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas; 2018 m. gruodžio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

40. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu. Teismas pažymi, kad sutuoktiniai savo sutartyje gali numatyti padalyti turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iš jų arba trečiųjų asmenų interesų.

41. Nors teismas ir neturi pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, kad teisinis reguliavimas nedraudžia iš esmės pasidalinti santuokoje įgyto turto, tačiau kaip minėta toks pasidalinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų interesų. Byloje atsakovai net neįrodinėjo privalomumo sudaryti ginčo sandorį, o iš esmės rėmėsi vien tik noru sudaryti tokį sandorį. Taigi, aptariama actio Pauliana sąlyga pripažintina nustatyta.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

42. Viena iš actio Pauliana sąlygų – skolininko nesąžiningumas. Nagrinėjamu atveju ginčo sandoris yra neatlygintinis ir sudarytos su šeimos nariu. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad, jeigu skolininkas sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Atsakovai nepateikė jokių argumentų šiai prezumpcijai paneigti. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu net ir nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-83-178/2017).

43. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

44. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas sandoris neatlygintinas, sudarytas tarp sutuoktinių, taigi jų sąžiningumas teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Kita vertus, atsakovai savo sąžiningumą byloje grindė tik tuo, kad tyčia neturėjo ketinimų apsunkinti išeikvojimą ieškovės naudai ir tuo, kad atsakovė yra daugiau prisidėjusi prie santuokoje įgyto turto ir jo išlaikymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes tokių reikalavimų nėra pareikšta. Taigi, nurodytos aplinkybės niekaip neeliminuoja nurodytos prezumpcijos taikymo. Be to, teismo vertinimu, atsakovų paaiškinimai teismo posėdžiuose, kad tarpusavio ginčai tęsėsi ne vienerius metus, be kita ko ir dėl teisminių ginčų, tik patvirtina atsakovų siekį išvengti neigiamų pasekmių dėl jiems nenaudingų teismų sprendimų.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

45. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

46. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad pagal 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį BUAB „Šimista“ iš atsakovo Z. M. turi galimybę išsiieškoti iki 119 257,06 Eur. Ieškiniu ginčijamo sandorio vertė, pagal byloje pateiktus duomenis ir ieškovės apskaičiavimą yra 112 825 Eur. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pripažinus negaliojančia ir pritaikius restituciją, turtas taps bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, darytina išvada, kad tenkinus ieškinį pilna apimtimi, net ir grąžinto turto tikėtina nepakaks visam ieškovės reikalavimui patenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir restitucijos taikymo

47. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog yra visos sąlygos ginčo sandoriui dalyje pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu turi būti išspręstas restitucijos taikymo klausimas.

48. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai yra gavusi. Taigi restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 palis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atkuriamas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą arba turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus ar kreditorių, kai jiems atstovauja bankroto administratorius, naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016). Bendroji taisyklė dėl restitucijos būdo nustatyta CK 6.146 straipsnyje, pagal kurį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

49. Nagrinėjamu atveju restitucija natūra atitinka actio Pauliana tikslus, todėl pripažinus ginčo sutartį dalyje negaliojančia, turtas pripažintinas bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe. Kaip minėta aukščiau, byloje reikalavimų dėl atitinkamo turto pripažinimo asmenine nuosavybe nebuvo pareikšta, o selektyviai pateikti įrodymai, siekiant įrodyti, kad vienas iš sutuoktinių daugiau prisidėjo prie turto įsigijimo ar išlaikymo, santuokos laikotarpiu, nepaneigia CK 3.87 straipsnyje nustatytos prezumpcijos, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, pagal pateiktą detalizaciją, sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus sudaro 250 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo parengimą, 650 Eur už ieškinio parengimą, 100 Eur už atstovavimą teisme (DOK-16822), 120 Eur papildomų dokumentų parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (DOK-46951).

52. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės iš viso 1 120 Eur patirtos teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 560 Eur.

53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, teismas priteisia valstybės naudai 2 428 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1 214 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 277, 290 – 291 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovo Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 20 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties (Notarinio registro Nr. 960) 2.1.1.-2.1.3., 2.1.9.-2.1.19, 2.2.9., 2.2.12. punktus negaliojančiais nuo sudarymo momento.

Taikyti restituciją natūra ir nustatyti, kad: Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esantys: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esantys: ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje R. M. vardu; lengvasis automobilis Toyota Rav 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje Z. M. vardu, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimista“ (į. k. 300007745) naudai 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt Eur) lygiomis dalimis (po 560 Eur) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybės naudai 2 428 Eur žyminio mokesčio lygiomis dalimis iš atsakovų Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. po 1 214 Eur.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.