Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui E. R., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atsakovui E. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 2). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-720-739/2008 iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui A. P. po 81,09 Eur (280 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 2).

Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui A. P. dydį. 2008 m. kovo 6 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui nebuvo nė metų, šiuo metu jam – dvylika metų, greitai bus trylika metų. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2008 m. kovo 6 d. sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo sūnui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pagal ieškovės pateiktą sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, sūnui A. P. per mėnesį reikia skirti apie 500 Eur, t. y. 140 Eur maistui, 30 Eur vaistams, vitaminams, 25 Eur drabužiams, 25 Eur avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, 30 Eur lavinimo ir mokymo priemonėms, 60 Eur varžyboms, sporto renginiams, pramogoms ir laisvalaikiui, 60 Eur už gyvenamąjį būstą, internetą, telefoną, 120 Eur/metus (po 10 Eur/mėn.) aprangai mokyklai, 50 Eur maitinimui mokykloje, 180 Eur/metus (po 15 Eur/mėn.) mokesčiui už muzikos mokyklą, 36,66 Eur/metus (po 3,05 Eur/mėn.) už vaiko draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, 20 Eur transporto išlaidoms. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui (apie 500 Eur per mėnesį) užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo sūnui dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. A. P. yra dvylika metų, greitai bus trylika metų, baigė (duomenys neskelbtini) progimnazijos 6 klasę. Nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi. Nepilnametis A. P. lanko muzikos mokyklos gitaros klasę, kurios kaina metams yra 180 Eur (80 Eur + 100 Eur), bei Panevėžio sporto centre dziudo treniruotes, kurios mėnesiui kainuoja 6 Eur (e. b. l. 2). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais A. P., J. Š. bei sugyventiniu gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu A. S. g. 17A-6, Panevėžys, būstui taikoma hipoteka.

Akivaizdu, kad augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus yra augantis ir sportuojantis berniukas, todėl jo apetitas yra didelis, suvalgantis daugiau už suaugusius šeimos narius. S. A. maistui per dieną skiria apie 4,70 Eur ir po 2,50 Eur maistui mokykloje. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos 190 Eur išlaidos maistui yra neužaukštintos ir protingos, o atsakovo abejonės dėl jo sūnui skiriamų per didelių išlaidų maistui nepagrįstos.

Ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais ir sugyventiniu gyvena dviejų kambarių bute. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad būsto išlaikymo išlaidas sudaro apie 110 Eur/mėn. už elektrą, nes daugiausia butas šildomas elektra, dar kūrena malkomis, kurias kiekvienais metais perka, apie 7 Eur už atliekų išvežimą, 31 Eur internetas ir televizija, apie 20 Eur už A. telefoną. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai (e. b. l. 73). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos 60 Eur išlaidos būsto išlaikymui yra pagrįstos ir neužaukštintos, o atsakovo argumentas dėl per didelių išlaidų būsto išlaikymui atmestinas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. P. yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo įmoka metams yra 36,66 Eur (3,05 Eur/mėn.) (e. b. l. 2). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo sūnų nuo nelaimingų atsitikimų draudžia kiekvienais metais, nes dažnai įvyksta traumos, t. y. buvo skilęs nykštys, po to alkūnė skilo, lūžo šeivikaulis ir blauzdikaulis. Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentas, kad vaiko draudimo išlaidos nuo nelaimingų atsitikimų nepriskirtinos prie išlaikymo sumos, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atsakovo nurodyta teismų praktika, t. y. civilinės bylos Nr. 2A-1391-896/2019 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 2A-1391-896/2019 ginčas kilo dėl investicinio gyvybės draudimo kasmėnesinio 80 Eur įnašo, kur teisėjų kolegija sprendė, kad šia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga šalys susitarė dėl papildomos vaiko interesų apsaugos užtikrinimo, tačiau ne dėl vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į A. P. patirtas traumas, į tai, kad lanko dziudo ir važinėja į varžybas, teismas laiko pagrįstomis ir reikalingomis 3,05 Eur/mėn. išlaidas draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neteisingai atsiliepime nurodo, kad mėnesiui reikia skirti 36,66 Eur, nurodyta draudimo įmoka yra vieneriems metams. Kiekvienas tėvas turi rūpintis savo vaiko sveikata ir saugumu, todėl darytina išvada, kad atsakovas savo sūnaus draudimui nuo nelaimingų atsitikimų yra pajėgus skirti mėnesiui 1,52 Eur (3,05 Eur : 2).

Nepagrįstos ieškovės nurodytos išlaidos 60 Eur per mėnesį varžyboms, sporto renginiams, pramogoms ir laisvalaikiui. Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. lanko dziudo treniruotes. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus važiuoja ir ketina ateityje važiuoti į dziudo stovyklas, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad vaiko poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį. Todėl teismo vertinimu šiuo laikotarpiu pagrįstomis laikytinos 30 Eur išlaidos varžyboms, sporto renginiams, pramogoms ir laisvalaikiui.

Paprastai išlaikymui teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas - tai reguliarios, būtinos, kasdieninės išlaidos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, o papildomos išlaidos, kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, yra neįtraukiamos į išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečio A. P. papildomų išlaidų (sporto stovyklos, varžybos ir kt.) , kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Teismas laiko nepagrįstomis ieškovės atskirai prie vaiko poreikių įtrauktas 120 Eur/metus (po 10 Eur/mėn.) išlaidas mokyklos aprangai. Per mėnesį nepilnamečio vaiko A. drabužiams ir avalynei skiriama 50 Eur suma yra pakankama nupirkti ir mokyklinę aprangą.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 460 Eur, t. y. 140 Eur maistui, 30 Eur vaistams, vitaminams, 25 Eur drabužiams, 25 Eur avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, 30 Eur lavinimo ir mokymo priemonėms, 30 Eur varžyboms, sporto renginiams, pramogoms ir laisvalaikiui, 60 Eur už gyvenamąjį būstą, internetą, telefoną, 50 Eur maitinimui mokykloje, 180 Eur/metus (po 15 Eur/mėn.) mokesčiui už muzikos mokyklą, 36,66 Eur/metus (po 3,05 Eur/mėn.) už vaiko draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, 20 Eur transporto išlaidoms.

Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama 60,06 Eur išmoka vaikui (e. b. l. 2). Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiui vaikui A. P. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 460 Eur, mažintinas 60 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 400 Eur sumos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei šiuo metu yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, iki 2020 m. birželio 28 d. gavo vaiko priežiūros išmoką 246,95 Eur, o antraisiais vaiko priežiūros metais gaus 180,12 Eur, taip pat gauna išmoką už du nepilnamečius vaikus – 120 Eur (e. b. l. 67, 68). Kitų pajamų neturi. Turi nekilnojamąjį turtą – butą su žemės sklypu bei ūkiniu pastatu adresu A. S. g. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 47, 48-49, 50-52, 53-57), minėtam turtui taikoma hipoteka. Kilnojamojo registruoto turto neturi (LITEKO duomenys). Ieškovė kiekvieną mėnesį moka po 95,90 Eur kredito įmoką bankui už įkeistą nekilnojamąjį turtą (e. b. l. 2). Turi dar vieną nepilnametį vaiką – J. Š., gim. 2019 m. birželio 28 d. (e. b. l. 2).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas niekur nedirba, jokių išmokų negauna, nuo 2020 m. gegužės 13 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 60-62, 64,70,71). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra (e. b. l. 46, LITEKO duomenys). Antstolė A. M. vykdo priteisto išlaikymo išieškojimą, 2019 m. lapkričio 29 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 3659,56 Eur (e. b. l. 2). Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra (e. b. l. 14). Kitų išlaikytinių neturi (e. b. l. 13). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingas žmogus, baigė jūreivystės studijas Lietuvoje. Atsakovas gyvena J. K., ten gyvena jo mama ir brolis. Atsakovas žadėjo pasiimti sūnų A. atostogų į J. K.. Su sūnumi apie 6-7 metus nebendravo, po to bendravo tik nuotoliniu būdu, per metus vieną kartą pasiimdavo pas save, kai grįždavo iš J. K..

Tikėtina, kad atsakovas J. K. dirba ir gauna pajamas, be to, jis antstolei kas mėnesį perveda sūnaus A. išlaikymui tam tikrą sumą pinigų (apie 115 Eur). Nelogiškas atsakovo ir jo atstovo argumentas, kad atsakovą, jauną, sveiką, darbingą vyrą, išlaiko mama ir brolis. Teismui kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovas 2008 metais nedirbo ir dabar nedirba. Teismo vertinimu, atsakovas gauna pajamų, kurių tik teismui nenurodo. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo.

Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniui būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas tikrų duomenų apie savo pajamas nepateikė, bei nesiėmė jokių priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio A. P. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 400 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 200 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2020 m. balandžio 9 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena, o ne kaip ieškovė nurodo nuo 2020 m. balandžio 1 d. Išlaikymo dydis pakeičiamas nuo 2020 m. balandžio 9 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį teikti jam detalias ataskaitas apie vaiko išlaikymui gautų lėšų panaudojimą, smulkiai nurodant bet kokias įsigytas prekes ir paslaugas, pridedant įsigijimą patvirtinančius kvitus. Nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar jo teikiamą piniginį išlaikymą vaikui, ieškovė naudoja pagal paskirtį. Mano, kad sumokėtas lėšas ieškovė naudoja ar ketina panaudoti savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui paprašius, tikrai geranoriškai atsiųstų visas pagrindines sąskaitas, o smulkiai daryti išlaidų suvestinę nesutinka, nes atsakovo teikiamas išlaikymas yra ir taip mažas, vaikui jo neužtenka, o pačios ieškovės poreikių tenkinimui, kaip mano atsakovas, tuo labiau. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė naudoja išlaikymui skirtus pinigus ne vaiko poreikiams. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 460 Eur (60 Eur mažinti), todėl atsakovo mokamų apie 115 Eur mėnesiui tikrai neužtenka ne tik nepilnamečiui sūnui, bet tuo labiau neužtektų dar ir ieškovės poreikiams tenkinti. Teismas daro išvadą, kad esamomis aplinkybėmis išankstiniai įpareigojimai teikti panaudotų lėšų ataskaitą nepagrįstai suvaržytų tiek ieškovės, tiek šalių sūnaus teises, neproporcingai apsunkintų kasdienį vaiko išlaikymą ir jo poreikių užtikrinimą.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 32 Eur žyminis mokestis, 200 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 196 Eur atsakovui teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 3,80 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovui teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies (80 proc.), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 160 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės valstybei priteistinos 39,20 Eur (20 proc.) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tai žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi 3,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

P. P. miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-720-739/2008 iš E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,20 Eur (trisdešimt devynis eurus 20 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – valstybei (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.