- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-492-777/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- R. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos antstolių rūmai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti antstolę B. T. nutraukti neteisėtą lėšų išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/21/00454; pripažinti, kad vykdomasis dokumentas, kuriuo grindžiamas išieškojimas, yra teisiškai negaliojantis; priteisti iš antstolės teismo ir su šiuo procesu patirtas 31,30 Eur išlaidas; grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas vykdomojoje byloje. Nurodė, kad antstolė vykdo paskirtų baudų išieškojimą pagal 2020 m. vasario 16 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2020 m. birželio 16 d. paskelbtą sprendimą Nr. V1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinųjų sąlygų nevykdymo (apsauginių kaukių nedėvėjimo)“. Pareiškėjo teigimu, nurodytas tuometinės Vyriausybės be suteiktų jai įgaliojimų nutarimas neturi teisinės galios, todėl pareiškėjui negali būti prievolės jį vykdyti. Išieškojimo vykdymas pagal neteisėtus sprendimus yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad antstolė neteikė atsakymų į jo užklausimus, nesilaikė procesinių terminų, laiku nepateikė pareiškėjui atsakymų, todėl pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą. Tačiau nė viena institucija neprisiėmė atsakomybės už akivaizdžiai neteisėtą išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
2.1. Teismas nurodė, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdyti vykdomojo dokumento turinys, tačiau pats antstolis negali savo iniciatyva keisti vykdomojo dokumento turinio, interpretuoti jo savaip.
2.2. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, skundo argumentus, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, atmetė kaip nepagrįstus.
2.3. Nurodė, kad antstolio kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų teisinis vertinimas ir, gavęs vykdyti vykdytiną dokumentą, antstolis privalo jį vykdyti teisės aktuose nustatyta tvarka.
2.4. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl vykdymo veiksmų nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) CPK 626 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2.5. Teismas, įvertinęs antstolės veiksmų teisėtumą pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK nustatytų reikalavimų. Nustatė, kad antstolės atlikti veiksmai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti yra teisėti, pagrįsti ir neprieštarauja CPK normoms, todėl teismas nutarė, kad nėra pagrindo pripažinti jos veiksmus neteisėtais.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Įpareigoti pirmosios instancijos teismą pasisakyti išimtinai dėl išieškojimo dokumento galiojimo ir jo teisinių pasekmių vykdymo procesui arba apeliaciniam teismui pripažinus, kad bylos medžiaga yra pakankama, išspręsti klausimą iš esmės, konstatuojant, kad vykdomasis procesas negali būti vykdomas remiantis teisiškai negaliojančiu išieškojimo dokumentu. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Apeliantas nurodo, kad jis neginčija išieškomos sumos dydžio, materialinių teisinių santykių, kitų procesinių ar faktinių aplinkybių, nesusijusių su išieškojimo dokumento galiojimu, todėl bet koks pasisakymas ne dėl šio klausimo laikytinas skundo ribų peržengimu.
3.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino, ar pateiktas išieškojimo dokumentas atitinka įstatymo reikalavimus; ar jis sukelia teisines pasekmes vykdymo procese, ar antstolis, remdamasis tokiu dokumentu, apskritai turi kompetenciją vykdyti išieškojimą.
3.3. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčo dalykas, nutylėjo pagrindinį apelianto argumentą dėl išieškojimo dokumento teisinio galiojimo. Tokiais veiksmais teismas faktiškai pakeitė skundo dalyką savo iniciatyva, pažeisdamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą. Šis pažeidimas savaime sudaro pagrindą nutartį panaikinti, nes byla nebuvo nagrinėta pagal pareikštus reikalavimus.
3.4. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl teismas nevertino išieškojimo dokumento galiojimo, kokiais teisės aktais remiantis laikoma, kad vykdymo procesas negalimas, neįvertinus jo pagrindinio dokumento, todėl skundžiama nutartis neatitinka CKP 263 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir yra formali, o ne realus ginčo išsprendimas.
3.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ne pašalino trūkumą, o sąmoningai arba formaliai išvengė pasisakymo dėl esmės. Toks procesinis elgesys sukuria regimybę teisminės gynybos, tačiau neužtikrina veiksmingos teisinės gynybos, teisės į teisingą teismą, ginčo išsprendimo iš esmės. Neįvertinus pirminės vykdymo proceso sąlygos, konstatuotina, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nuosekliai laikomas pozicijos, jog neatsakymas į esminį argumentą yra pagrindas panaikinti teismo nutartį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pateikė atsiliepimą, kuriuo sprendimą dėl atskirojo skundo prašo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Pažymėjo, kad pažeidėją (pareiškėją) apie jam paskirtas baudas už administracinį nusižengimą (toliau – AN) informuoja nutarimą priėmusi institucija. Dėl paskirtos baudos ir su ja susijusių procesinių dokumentų įteikimu bei kilusių ginčų sprendimą atsakinga institucija, užfiksavusi pažeidimą. VMI, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų registro įstatymu (toliau – ANRĮ) ir jo nuostatomis, tik administruoja visų institucijų paskirtas baudas už AN, o laiku nesumokėjus baudų už AN, inicijuoja jų priverstinį išieškojimą.
4.2. Nurodė, kad VMI papildomai informuoja mokesčių mokėtojus apie jiems paskirtas baudas už AN paskelbdama pranešimus VMI portalo e.VMI autorizuotoje elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau — Mano VMI). Apie Mano VMI paskelbtus pranešimus mokesčių mokėtojai taip pat informuojami jų pačių nurodytu elektroninio pašto adresu. Už teisingą kontaktinių duomenų pateikimą / tikslinimą yra atsakingas mokesčių mokėtojas. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas Mano VMI buvo nurodęs savo elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini).
4.3. VMI, prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, 2021 m. kovo 25 d. Mano VMI paskelbė pareiškėjui skirtą pranešimą apie nesumokėtus mokesčius. Apie paskelbtą pranešimą pareiškėjas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą jo nurodytu elektroniniu pašto adresu.
4.4. Atsižvelgiant į tai, kad bauda už AN nebuvo sumokėta, todėl, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, VMI priėmė 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-38961 išieškoti laiku nesumokėtą 500 Eur baudą už AN (ROIK 20123685909) iš pareiškėjo turto, kurį, vadovaudamasi CPK 650 straipsniu, pateikė vykdyti antstolei B. T..
4.5. Pažymėjo, kad tam, kad VMI įgytų teisę priverstinai išieškoti baudą už administracinį nusižengimą, pranešimų apie mokėtiną baudą už administracinį nusižengimą įteikimas ir perskaitymas nėra būtinas. Vienintelė sąlyga, nustatyta MAĮ 105 straipsnio 3 dalyje, yra baudos nesumokėjimas per ANK 675 straipsnyje numatytą baudos sumokėjimo terminą ir ši sąlyga VMI 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-38961 priėmimo metu egzistavo.
4.6. VMI nuomone, 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto institucija priėmė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, jis yra teisėtas ir galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų vertinimo
7. Apeliantas 2026 m. sausio 28 d. teismui pateikė atsikirtimus į suinteresuoto asmens VMI atsiliepimą (DOK-7025). Pirmosios instancijos teismas šį apelianto procesinį dokumentą priėmė, laikė papildomais paaiškinimais prie atskirojo skundo (2026 m. sausio 28 d. rezoliucija byloje). Iš šių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantas palaiko atskirojo skundo reikalavimus, taip pat papildomai nurodo, kad suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių tinkamą ir teisėtą procesinių dokumentų įteikimą apeliantui; kad jis realiai susipažino su jam tariamai pateiktais dokumentais ir vykdomojo dokumento teisiniu galiojimu. Nurodė, kad pareiškėjui nutarimas nebuvo tinkamai įteiktas, todėl jis neįsiteisėjo ir negali sukelti teisinių pasekmių. Dėl netinkamo informavimo pareiškėjas neteko realios galimybės pasinaudoti teise į gynybą ir apskųsti administracinį sprendimą. Vykdymas galimas tik remiantis galiojančiu vykdomuoju dokumentu. Kadangi administracinis nutarimas buvo paskelbtas Vyriausybės be jai suteiktų įgaliojimų, todėl tokios Vyriausybės paskelbtas nutarimas negali būti laikomas galiojančiu ir vykdomas, o antstolio pradėtas išieškojimas yra neteisėtas. Tuometinės Vyriausybės veikimo be jai suteiktų įgaliojimų faktą patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Nr. KT152-N12/2020 nutarimas. Antstolė, prieš pradėdama vykdomojo dokumento vykdymą, nepatikrino šio dokumento teisėtumo, todėl, pareiškėjo nuomone, pažeidė CPK 634 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai draudimas ir pareiga yra aiškiai nustatyti įstatyme, todėl pareiškėjo nubaudimas vien tik Vyriausybės nutarimų pagrindu neatitiko teisėtumo principo. Baudos paskyrimas ir jos priverstinis išieškojimas grindžiamas teisiškai abejotinu dokumentu, pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises, teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principus.
8. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta proceso šalies teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, pagal kurį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą yra draudžiama. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).
9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo teikiamo procesinio dokumento turinio matyti, kad teikiamais papildomais rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas, be kita ko, nurodo papildomus nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus ir pasisako dėl suinteresuoto asmens VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodytų teiginių, taigi apeliantas ne tik papildo pateikto savo atskirojo skundo argumentus, bet ir dėsto naujus skundo argumentus. Tai prieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam draudimui pildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui ir neatitinka apeliacinio proceso teisinio reglamentavimo, kuriame, kaip minėta, nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinių paaiškinimų turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, taip pat aplinkybę, kad šiais paaiškinimais siekiama papildyti atskirojo skundo argumentus ir atsikirsti į atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodytus teiginius, nutaria nevertinti apelianto papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų papildomų ir naujų nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų ir pasisakymų dėl suinteresuoto asmens VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodytų teiginių, kaip pažeidžiančių CPK 323 straipsnio reikalavimus.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje, gavus 2021 m. gegužės 4 d. išieškotojos prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo kartu su vykdomuoju dokumentu – VMI 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-3896, išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/21/00454 dėl 500 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Kadangi skolininkas baudos nustatytu terminu nemokėjo, vykdomojoje byloje pradėtas priverstinis baudos išieškojimo procesas. Išieškotoja antstolei pateiktame 2021 m. gegužės 4 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo patvirtino, kad, remiantis CPK 650 straipsnio 2 dalimi, pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat nurodė, jog atsako už šių duomenų teisingumą.
Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti
12. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad antstolės vykdomas išieškojimas yra neteisėtas, kadangi vykdomasis dokumentas yra išduotas neteisėto (neteisiško) sprendimo pagrindu, kuris negali pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad, jeigu dokumentas negalioja, neatitinka įstatymo reikalavimų arba nesukelia teisinių pasekmių, antstolis neturi teisės pradėti ar tęsti išieškojimo, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Taigi apeliantas iš esmės skundžia antstolei pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir antstolės veiksmus priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti.
13. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų nusprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
14. Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21 punktas). Vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti terminus, sąlygas ir tvarką reglamentuoja CPK 651 straipsnio nuostatos. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti (pvz., vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisės neturintis asmuo; vykdomasis dokumentas nevykdytinas to antstolio ir kt.), o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Be to, antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, privalo laikytis ne tik CPK įtvirtintų nuostatų, bet ir Sprendimų vykdymo instrukcijos.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 55 punktas).
17. Pažymėtina, kad antstolio veiklos teisėtumo principas yra pažeidžiamas ne tik tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas antstolio priimamas vykdyti neįsitikinus, ar nėra objektyvių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, bet ir tuo atveju, kai vykdomąjį dokumentą atsisakoma priimti vykdyti nesant tam CPK 651 straipsnyje nustatytų pagrindų. Pastaroji situacija taip pat reiškia išieškotojo teisės į teismą pažeidimą, kadangi, antstoliui atsisakius priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi ar kt.) patvirtintos išieškotojo teisės negali būti realiai įgyvendintos.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolei, patikrinus formaliuosius kriterijus, nustatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad egzistavo CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolė turėjo atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti. Vien tik deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad vykdomasis dokumentas yra neteisėtas ir kad jis negalėjo būti priimtas vykdyti, priešingų aplinkybių nepatvirtina.
19. Nagrinėjamai bylai reikšmingi ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Todėl antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023, 25 punktas). Įstatymai antstoliui nesuteikia teisės vertinti jam pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Tokie veiksmai nėra susiję su antstolio kompetencijų ribomis. Įstatymas taip pat nesuteikia antstoliui teisės nukrypti nuo vykdomojo dokumento turinio, inter alia (be kita ko), spręsti dėl skolininko atsakomybės sumažinimo ar jo atleidimo nuo atsakomybės, nes tokia teisė suteikta išimtinai tik teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-823/2023). CPK nuostatos taip pat neleidžia kvestionuoti įsiteisėjusio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje – tam procese numatytos apeliacija ir kasacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-798/2018).
20. Remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-35-951/2021, kuria pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje, paskirta 500 Eur dydžio bauda. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma, o jos pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas šiuo metu yra galiojantis ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Todėl apelianto teiginiai, kad išieškojimo vykdymas yra neteisėtas, kad vykdomas pagal neteisėtą teismo sprendimą (nutartį), yra nepagrįsti.
21. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolei nesuteikta galimybė savo iniciatyva nuspręsti dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo arba atlikti teismo priimtų procesinių dokumentų teisinį vertinimą. Kadangi 2021 m. vasario 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi, apelianto argumentai, susiję su šios nutarties teisėtumu, jam taikytos atsakomybės pagrįstumo už jo padarytą teismo nustatytą pažeidimą, kurio jis bylos nagrinėjimo net neginčijo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas. Apeliantas šiuo atveju painioja bylos nagrinėjimą iš esmės su vykdymo procesu. Kaip minėta, antstolei tik kilo pareiga patikrinti, ar nėra objektyvių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, o tokių priežasčių nenustačius, kilo pareiga pradėti priverstinius vykdymo veiksmus. Jei skolininkas mano, kad pats teismo procesinis sprendimas, kuriuo jam buvo paskirta bauda, yra neteisėtas, jis turėjo nustatyta tvarka kreiptis į šį sprendimą priėmusį teismą (skųsti nutartį, prašyti atnaujinti procesą ar pan.), o ne reikalauti, kad antstolė nutrauktų vykdymą savo nuožiūra arba pagal apelianto reikalavimą.
22. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad antstolė privalėjo tikrinti, ar vykdomasis dokumentas jam sukelia teisines pasekmes, kadangi antstolė, be kita ko, neturi teisinio pagrindo kvestionuoti vykdomojo dokumento sukeliamų pasekmių, nes jos kyla iš paties dokumento galios, o ne iš antstolės vertinimo. Teisinių pasekmių atsiradimas skolininkui yra teisėtas vykdymo proceso rezultatas, todėl nagrinėjamu atveju nustatytu terminu apeliantui nesumokėjus baudos, išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolei jį priėmus, jam kilo teisinės pasekmės, baudos išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka.
23. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime, be kita ko, nurodo aplinkybes dėl jo priimto 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo įteikimo apeliantui ir pateikimo vykdymui, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su atskiruoju skundu. Apeliantas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde šių aplinkybių neginčijo, ir tik atsikirtimuose į suinteresuoto asmens atsiliepimą nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie nutarimą (nekonkretizuoja, kokį nutarimą), kad jis jam nebuvo įteiktas, tačiau, kaip nurodyta prieš tai šioje nutartyje, šių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nevertina. Neperžengdamas skundo ribų, siekiant aiškumo ir pasisakydamas tik dėl antstolio veiksmų teisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, apeliacinės instancijos teismas apeliantui paaiškina ir tai, kad, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, šio pobūdžio bylose vertinami tik antstolių veiksmų / neveikimo teisėtumas, todėl antstolis neturi pareigos tikrinti, ar dokumentas, kurio pagrindu išduotas vykdytinas dokumentas, buvo tinkamai įteiktas skolininkui, šias aplinkybes tikrina institucija, priėmusi vykdytiną dokumentą, todėl atitinkamai antstolė ir šiuo atveju neturėjo pareigos tikrinti ir vertinti jai pateikto vykdytino dokumento įteikimo tinkamumo.
24. Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. KT152-N12/2020 paskelbimas, aplinkybės, susijusios su tuometinės valstybės Vyriausybės įgaliojimais ir jos priimtų nutarimų, sprendimų galiojimu, ginčijamą vykdomąjį dokumentą daro negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino.
25. Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis taikytina šiems teismo procesiniams sprendimams, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, teisines pasekmes sukelia bei asmens teises ir pareigas numato tik įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis). Vykdomojo rašto išdavimo klausimas yra procesinis veiksmas, kuris sprendžiamas konkrečioje civilinėje byloje. Todėl net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010). Kaip minėta, teismo priimtus procesinius sprendimus (nutartis, nutarimus ir kt.) galima peržiūrėti, pakeisti ar panaikinti tik aukštesniosios pakopos teismas CPK nustatyta tvarka, skundžiant juos instancine tvarka, bet ne reiškiant, pvz., skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal antstolio kompetencijos ribas, jis neturi pareigos ir teisės savo iniciatyva nuspręsti dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įtakos konkrečiam vykdomajam raštui. Kol vykdomasis raštas nėra atšauktas jį išdavusios institucijos arba teismas nesustabdė vykdymo, antstolis privalo veikti pagal galiojantį dokumentą.
26. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui nenumatyta galimybė ginčyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, pripažinti jį negaliojančiu ar panaikinti jį pareiškėjo nurodytu pagrindu (dėl priimto Konstitucinio Teismo nutarimo, Vyriausybės įgaliojimų), pareiškiant skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl bet kokie ginčai dėl paskirtos baudos apeliantui teisėtumo turėjo būti keliami ne vykdymo proceso metu, o ginčijant teismo nutartį, kuria apeliantui buvo paskirta bauda (CPK 511 straipsnis).
27. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pateikti duomenys nesudarė pagrindo antstolei tenkinti pareiškėjo skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai buvo priimtas vykdyti arba tuo pagrindu, kad buvo panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas.
Dėl kitų skundo argumentų
28. Pastebėtina, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir motyvavo tiek, kiek buvo būtina nustatyti aplinkybes dėl vykdomojo rašto galiojimo ir privalomumo, ar pareiškėjas įrodė aplinkybes dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų buvimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčo dalykas, kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo sprendžiami išieškomos sumos dydžio, materialinių teisinių santykių, kitų procesinių ar faktinių aplinkybių, nesusijusių su skundžiamais antstolės veiksmais. Atsakydamas į skundo argumentus teismas neperžengė ginčo ribų ir savo iniciatyva nesiėmė vertinti aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nepasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dar daugiau, minėta, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo grindžiamas iš esmės vienintele aplinkybe – Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimu ir Vyriausybės įgaliojimais, todėl lieka neaišku, dėl kokių konkrečiai apelianto argumentų, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde reiškiami reikalavimai (skundo dalykas) ir nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų, be kita ko, reiškė reikalavimą pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, nes vykdymo veiksmai, jo nuomone, atliekami neteisėto vykdomojo rašto pagrindu ir skunde, be kita ko, nurodė, jog antstolė, prieš pradėdama vykdomojo dokumento vykdymą, nepatikrino šio dokumento teisėtumo, todėl, pareiškėjo nuomone, antstolė pažeidė CPK reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į skundo dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pakankamai pasisakė, kad antstolė nepažeidė CPK nustatytų reikalavimų, jos atlikti veiksmai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti yra teisėti, pagrįsti ir neprieštarauja CPK normoms, todėl neperžengė bylos ir skundo nagrinėjimo ribų.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir pasisakė dėl skundo dėl antstolio veiksmų pateiktų argumentų ir pagrįstai priėjo prie išvados, jog antstolė vykdymo veiksmus atliko tinkamai, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nėra pagrindo.
31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas, apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.