- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-864-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02438-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Celerauto“ ieškinį atsakovui R. K. su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“ .
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4972,73 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės remonto darbus pagal su draudimo bendrove suderintą sąmatą. Ieškovas remonto darbus atliko ir automobilį grąžino atsakovui, pretenzijų dėl darbų nebuvo. Ieškovas pateikė AB „Lietuvos draudimas“ sąmatas. 2014-03-10 AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, kad visos ieškovo pateikiamos sąmatos nederinamos, žalos bylos uždarytos, draudimo kompanija atsisakė mokėti atsakovui draudimo išmokas. Atsakovas už atliktus darbus taip pat neapmokėjo.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad automobilį buvo apdraudęs transporto priemonių draudimu. Atsakovas paliko automobilį remontui. Ieškovas, turėdamas atitinkamos profesinės patirties šiuose santykiuose, turėjo informuoti atsakovą, ar jis pats asmeniškai turėjo atlikti kokius nors veiksmus dėl atsitikusio draudiminio įvykio. Atsakovas nebuvo informuotas, kad jo automobilis bus suremontuotas be darbų sąmatos suderinimo su draudimu. Ieškovo pateiktos sutartys yra nesąžiningos atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu. Abiejų sutarčių esmė yra ta, kad ieškovas suremontuoja automobilį, o pinigus gauna iš draudimo įmonės, o jeigu nepavyksta gauti iš draudimo įmonės, už automobilio remontą turi susimokėti atsakovas. Ieškovas su atsakovu dėl automobilio remonto nėra derinęs jokių remonto kainų. Esminė vartojimo sutartyse sąlyga yra kaina, todėl atsakovas turėjo būti informuotas kiek kainuos jo pateikto automobilio remontas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-03 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo 4972,73 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4972,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 112 Eur žyminio mokesčio, 116 Eur antstolio išlaidų, 492, 36 Eur advokatės išlaidų ieškovo naudai; priteisti iš atsakovo 7,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad 2013-08-28 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir R. K. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią draudikas apdraudė draudėjui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) LD, v.n. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu nuo 2013-08-30 d. iki 2014-08-29 d.
2013-12-13 d. pirmą kartą atsakovas R. K. kreipėsi į UAB „Celerauto“ dėl transporto priemonės remonto darbų atlikimo ir tą pačią dieną šalys sudarė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį-užsakymą, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės remonto darbus pagal su draudimo bendrove suderintą sąmatą, be to, 2013-12-13 d. įgaliojimu atsakovas įpareigojo UAB „Celerauto“ atlikti jo vardu nurodytos transporto priemonės visus veiksmus, susijusius su žalos reguliavimu, t.y. teikti raštus, prašymus ir pareiškimus, gauti pažymas, pasirašyti bei gauti visą reikiamą informaciją tolimesniam žalos reguliavimui.
2013-12-20 d. suremontuota transporto priemonė buvo grąžinta atsakovui. Pretenzijų dėl darbų atlikimo iš atsakovo nebuvo gauta.
2013-02-24 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi į UAB „Celerauto“ dėl transporto priemonės remonto darbų atlikimo ir tą pačią dieną šalys sudarė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį-užsakymą, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti transporto priemonės remonto darbus pagal su draudimo bendrove suderintą sąmatą.
Pagal šią sutartį ieškovas taip pat suremontavo atsakovo transporto priemonę ir grąžino ją atsakovui 2014-02-28. Pretenzijų dėl darbų atlikimo iš atsakovo nebuvo gauta.
Pagal sąskaitas faktūras remonto darbų kaina yra 17169,86 Lt /4972,73 Eur. Atsakovas nurodytų remonto darbų kainos nesumokėjo, tikėdamasi draudimo išmokos iš AB „Lietuvos draudimas“, tarpininkaujant UAB „Celerauto“. Teismas pažymėjo, kad pagal 2014-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0054 206,90 Lt už notaro atlyginimą tvirtinant įgaliojimą (81,21 Lt be PVM), veidrodžio graviravimą (89,78 Lt be PVM) (b.l. 7) AB „Lietuvos draudimas“ nėra atsakingas, nes šios išlaidos nėra siejamos su draudimo išmoka.
2014-03-10 AB „Lietuvos draudimas“ informavo ieškovą, kad visos UAB „Celerauto“ sąmatos nederinamos, žalos bylos uždarytos.
2013-12-13 d., tiek 2014-02-24 d. Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutarčių-užsakymų 1 p. vykdytojas (UAB „Celerauto“) įsipareigojo pagal kliento (R. K.) pateiktą užsakymą atlikti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) LD, v.n. (duomenys neskelbtini) techninio aptarnavimo darbus ir gauti apmokėjimą iš Draudimo kompanijos (AB „Lietuvos draudimas“) už kliento padarytos žalos atlyginimą, o klientas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir jeigu dėl kažkokių priežasčių draudimo kompanija atsisako už šį įvykį atlyginti jam žalą, už juos sumokėti pats. Be to, nurodytų sutarčių-užsakymų 4 p. šalys susitarė, jog tuo atveju jei Draudimo kompanija atsisako už šį draudiminį įvykį atlyginti klientui žalą, klientas įsipareigoja sumokėti vykdytojui už atliktus darbus pagal vykdytojo pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip kitą dieną po vykdytojo transporto priemonės ir dokumento, patvirtinančio, kad draudimo kompanija atsisako už šį įvykį draudiminį įvykį atlyginti klientui žalą, pateikimo klientui dienos.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra sudaręs su AB „Lietuvos draudimas“ sutarties dėl bendradarbiavimo ar remonto atsitikus draudiminiam įvykiui AB „Lietuvos draudimas“ apdraustoms transporto priemonėms, t.y. ieškovas neatstovauja AB „Lietuvos draudimas“ santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių draudimine apsauga.
Transporto priemonių draudimo liudijimo serija LD NR. 99844482, TAI Nr. 256201836 sudarymo metu galiojo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) 13.2.11.3 p., kuris įpareigojo būtent draudėją (R. K.) per vieną parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui (AB „Lietuvos draudimas“) ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį ir suteikti išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, o draudikui paprašius, per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus bei 13.2.11.4. p., kuris įpareigojo draudikui pareikalavus, per 3 darbo dienas pateikti draudikui sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę apžiūrai. Taigi, pranešti draudikui per 1 parą apie draudžiamąjį įvykį turi ne ieškovas UAB „Celerauto“, o būtent atsakovas, draudimo sutarties šalis, R. K., nepaisant pareigos pranešti ir policijai (Taisyklių 13.2.11.2. p.).
Nuo 2013 rugsėjo mėn. iki 2014 vasario mėn. buvo 5 įvykiai, susiję su apdrausta transporto priemone (duomenys neskelbtini) LD, v.n. (duomenys neskelbtini). 2013-12-13 d. šalių Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutarties-užsakymo pasirašymo metu atsakovas R. K. prašė suremontuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) LD, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl trijų įvykių: 2013-09-28, 2013-10-02 d., 2013-10-03 d. ir jau kreipimosi į UAB „Celerauto“ momentą (2013-12-13 d.) visų draudiminių įvykių vienos paros pranešimo terminas AB „Lietuvos draudimas“ buvo ženkliai praleistas, o 2013-10-03 d. įvykis net neužregistruotas policijoje.
2014-02-24 d. Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutarties-užsakymo pasirašymo metu atsakovas R. K. prašė suremontuoti transporto priemonę dėl dviejų įvykių: 2014-01-23, 2014-02-04 d. ir jau kreipimosi į UAB „Celerauto“ momentą visų draudiminių įvykių vienos paros pranešimo terminas AB „Lietuvos draudimas“ buvo ženkliai praleistas, o į AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi ne atsakovas R. K., o UAB „Celerauto“ atitinkamai 2014-01-28 d. dėl 2014-01-23 d. įvykio bei 2014-02-07 d. dėl 2014-02-04 d. įvykio.
Atsiliepimas
Atsakovas nei vieną kartą dėl nurodytų penkių draudiminių įvykių nepranešė laiku (per vieną parą) draudimo bendrovei dėl įvykių, nepateikė transporto priemonės apžiūrai draudikui iki jos remonto ir po jos remonto, nepateikė dokumentų dėl remonto išlaidų, o dėl 2013-10-03 d. įvykio nesikreipė net į policiją, o ieškovas UAB „Celerauto“ apsiėmęs remontuoti transporto priemonę ir klientams deklaravęs sutvarkantis visus reikalingus dokumentus draudimui, pranešti AB „Lietuvos draudimas“ apie draudžiamuosius įvykius laiku taip pat negalėjo, nes nurodyta transporto priemonė R. K. buvo pateikta remontui visais atvejais po vienos paros termino po įvykio praleidimo. Dėl to draudimo išmokos nebuvo sumokėtos išskirtinai dėl atsakovo netinkamų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Anksčiau atsitikus 2013-09-12 d. draudžiamajam įvykiui ir R. K. atlikus visus būtinus veiksmus, t.y. pranešus policijai, draudikui bei leidus apžiūrėti tą pačią transporto priemonę, ją suremontavus, pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus, jam buvo išmokėta draudimo išmoką, t.y. atsakovas žinojo kaip elgtis atsitikus draudiminiam įvykiui.
Tokiu atveju, atsakovas turi prievolę atsiskaityti su UAB „Celerauto“ už atliktus darbus, nes tai numato 2013-12-13 d. bei 2014-02-24 d. Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutarčių-užsakymų 1 p., 4 p.
Teismas neturėjo pagrindo svarstyti, kad UAB „Celerauto“ transporto priemonės (duomenys neskelbtini) LD, v.n. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra per didelė, be to, teismas pareikalavo iš ieškovo UAB „Celerauto“ ir detalią remonto išklotinę (b.l. 47-49) ir ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu atsakė į visus atsakovo ir jo atstovo klausimus dėl darbų apimties ir būtinumo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas R. K. nesidomėjo remonto kaštais, nereikalavo iš ieškovo darbų sąmatos. UAB „Celerauto“ vadovas teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad transporto priemonės preliminari remonto darbų kaina R. K. buvo pranešta, byloje yra pateiktos remonto darbų sąmatos, su kuriomis yra supažindintas ir AB „Lietuvos draudimas“ derinęs sąmatas, tačiau atsakovas sąmatomis nesidomėjo, tikėdamasis, kad pagal sąmatas apmokės ieškovui tretysis asmuo. Ieškovas nėra atsakingas už draudimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir R. K.. Šiuo metu atsakovas ginčo transporto priemonę pardavė, jos apžiūrėti nėra galimybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl argumentų apie galimą atsakovo netinkamumą šioje byloje, nes R. K. buvo tik automobilio naudotoju, o ne jo savininku, o darbų užsakymo sutarties šalimi buvo nurodyta UAB „Mogo“.
Teismo nustatytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas laiku ir tinkamai nepranešė draudimo bendrovei apie draudiminius įvykius nėra susijusios su ginčo dalyku.
Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarčių 4 p. ir ignoravo sutarčių 10 p. Atsakovas, kaip vartotojas, galėjo nežinoti, jog buvę eismo įvykiai buvo pripažinti nedraudiminiais. Tokią informaciją turėjo sužinoti atsakovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, ir apie tai informuoti atsakovą. Pagal sutarčių 10 p. ieškovas pirmiausiai turėjo suderinti darbų kainą su draudimo bendrove bei su atsakovu, ir, tik suderinęs sąmatą, galėjo imtis remonto darbų. Ši sąlyga yra standartinė. Ieškovas suprato, kad jei draudimo kompanija atsisakys kompensuoti atsakovui patirtą žalą, jam teks susimokėti už remontą, tačiau jis turės žinoti kiek gali kainuoto remonto darbai. Galimai atsakovas, žinodamas darbų kainą, atsisakytų remonto darbų.
Teismas nepasisakė dėl atsakovo motyvo taikyti CK 6.259 str. nuostatas. Jeigu ieškovas būtų derinęs su atsakovu remonto kainą ir informuotų atsakovą, kad jam pačiam gali tekti susimokėti už remonto darbus, atsakovas būtų galimai atsisakęs užsakymo.
Apeliantas išreiškė abejones ar turėjo būti priteistos išlaidos už įgaliojimą, taip pat apeliantui nėra aišku dėl ko buvo priteista 81,21 Lt+PVM suma, jeigu įgaliojime išlaidų suma nurodyta 59,80 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodė, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nekėlė klausimo, jog jis yra netinkamas atsakovas, todėl neturi teisės ta aplinkybe grįsti ir apeliacinio skundo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Kita vertus, atsakovas sudarė su ieškovu sutartis, pripažino, kad buvo teisėtu transporto priemonės naudotoju pagal lizingo sutartį, sudarytą su UAB „Mogo LT“, neginčijo aplinkybės, jog jis buvo atsakingas už remontą, pagal CK 6.571 str. 2 d. turėjo pareigą išlaikyti ir remontuoti transporto priemonę savo lėšomis.
Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas teigė, jog dėl to, kad nebuvo išmokėta draudimo išmoka, buvo kaltas ieškovas. Dėl to teismas pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su draudiminiu įvykiu ir pareigų, kylančių iš draudimo sutarties, vykdymu.
Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jis buvo suinteresuotas kuo skubiau suremontuoti automobilį. Sąmata turėjo būti derinama su draudimo kompanija, kurioje dirba profesionalūs ekspertai, kurie neleidžia remonto paslaugas teikiančioms bendrovėms užaukštinti darbų kainos. Sąmata derinama tada, kai tiksliai žinomi visi būtini darbai ir medžiagos (faktiškai po remonto darbų atlikimo). Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad sąmata visada yra derinama nepaisant to, ar vėliau įvykis būtų pripažintas draudiminiu. Atsakovui buvo žinoma preliminari darbų kaina, nes atsakovas dėl remonto kreipėsi du kartus. Prieš kreipiantis antrą kartą, jis buvo informuotas ir apie pirmųjų darbų kainą bei, jog kyla problemos su draudimo bendrove dėl draudimo išmokos. Sutarčių 12 p. suteikė teisę atsakovui nutraukti sutartį, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo, priešingai užsakė remontą antrą kartą.
Sutarties šalys susitarė dėl darbų kainos, t.y. kad ji bus nustatoma remiantis su draudimo kompanija suderinta sąmata. Atsakovas, turintis patirties su draudiminiais įvykiais panašiose situacijose, niekada nereikalavęs iš atsakovo jokios informacijos apie remonto darbų kaštus, negali savo atsakomybės ir rizikos dėl patirtų nuostolių už draudimo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą perkelti atsakovui.
Notaro išrašyta sąskaita už įgaliojimo patvirtinimą bei pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už paslaugas ieškovas sumokėjo notarui 81,22 Lt be PVM. Tokį dydį ieškovas prašė priteisti ir šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti už transporto priemonės remonto darbus, kuriuos atliko atsakovas. Ginčo dėl darbų atlikimo kokybės, jų kainos ir darbų atlikimo bei jų priėmimo fakto byloje nėra. Taip pat apeliantas neginčija ir nustatytų faktinių aplinkybių, jog eismo įvykiai nebuvo pripažinti draudiminiais ir draudimo kompanija nesumokėjo draudimo išmokos dėl atsakovo netinkamo draudimo sutartyje numatytų pareigų vykdymo. Taigi, dėl neginčijamų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nepasisako, jos laikomos nustatytomis.
Atsakovo atsisakymas apmokėti remonto kainą iš esmės grindžiamas tuo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl kainos. Iš atsakovo procesinių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teisme jis negrindė nesutikimo su ieškiniu tuo argumentu, kad yra netinkamas atsakovas. Atsakovas sudarė draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ dėl transporto priemonės draudimo, pasirašė darbų užsakymo remonto sutartį su ieškovu bei asmeniškai išdavė įgaliojimą atlikti visus su žalos atlyginimu susijusius veiksmus. Nėra paneigti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad pagal CK CK 6.571 str. 2 d. atsakovui teko transporto priemonės remonto išlaidos. Taigi, vien tai, kad darbų užsakymo sutarties šalimi buvo nurodyta UAB „Mogo“, nepaneigia atsakovo tinkamumo šioje byloje. Kita vertus, ir apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, kad jis yra netinkamas atsakovas. Tai, kad apeliantui neaišku ar jis tinkamas atsakovas šioje byloje, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai pripažino atsakovo pareigą atsakyti pagal ieškinį.
Kaip teisingai nurodė apeliantas, draudimo sutarties šalių tarpusavio santykiai nesudaro šios bylos dalyko. Tačiau, nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas teigė, jog dėl to, kad nebuvo išmokėta draudimo išmoka buvo kaltas ieškovas, dėl ko ieškovas neva neturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėjimo už darbą. Taigi, sprendžiant dėl atsakovo pareigos apmokėti už remontą, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl draudimo išmokos neišmokėjimo priežasčių (tame tarpe dėl to, kad būtent atsakovas laiku ir tinkamai nepranešė draudimo bendrovei apie draudiminius įvykius) tiek, kiek tai susiję su ieškovo, kaip rangovo, prievolėmis bei teise gauti atlyginimą už darbą.
Pagal CK 6.653 str. 1 d. jeigu sutartyje darbų kaina nenurodoma , ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 str. taisykles. Šioje byloje atsakovas darbus priėmė, naudojosi jų rezultatais, pretenzijų dėl kokybės nereiškė. Taigi, nepriklausomai nuo to buvo ar nebuvo suderinta sąmata, jis turi pareigą apmokėti už atliktus darbus. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių, jog prašoma sumokėti suma buvo neprotingai didelė ar neatitiko įprastos rinkos kainos, todėl ir jo deklaratyvus teiginys apie tikėtiną galimybę atsisakyti sutarties atmestinas. Kita vertus, akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma preliminari darbų kaina, nes atsakovas dėl remonto kreipėsi du kartus. Apeliantas pripažino, kad suprato, jog, jei draudimo kompanija atsisakys kompensuoti atsakovui patirtą žalą, jam teks susimokėti už remontą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui, kaip draudimo sutarties šaliai, buvo apribota ar kitaip apsunkinta galimybė susipažinti su busimų išlaidų sąmata, domėtis žalos kompensavimo eiga tam, kad prognozuoti galimas išlaidas už remontą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.259 str., tuo labiau, kad, kaip buvo minėta, darbų kaina nebuvo per didelė, o darbai atlikti kokybiškai.
Dėl šių motyvų kiti apelianto argumentai, susiję su prievole apmokėti už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, yra pertekliniai ir nėra teisiškai reikšmingi.
Notaro išrašyta 2014-12-30 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už įgaliojimo patvirtinimo paslaugas ieškovas sumokėjo notarui 81,22 Lt be PVM. Šias išlaidas ieškovas ir prašė priteisti iš atsakovo, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat buvo patenkintas pagrįstai. Apeliantas nepagrindė argumentais savo abejonių dėl šių išlaidų, tiesiogiai susijusių su remonto darbų atlikimu, priteisimo pagrįstumo, todėl šios abejonės atmestinos kaip neįrodytos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo naudai priteistinos apeliacinės instancijos tesime patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.), kurias, kaip matyti iš pateiktos sąskaitos, sudaro 300 Eur advokato išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. K. 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Celerauto“ naudai.