- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- 1-470-393/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12540-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- Romui J
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. J. 2021 m. balandžio 21 d., apie 17 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 18.18 val. nustatytas 1.75 promilių neblaivumas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2021 m. balandžio 20 d. vartojo alkoholinius gėrimus, su kaimynu išgėrė nepilną 0.5 litro butelį degtinės 40 laipsnių stiprumo. Kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 21 d. namuose ryte išgėrė butelį alaus, 6 laipsnių stiprumo. Apie 17 val. jo uošvienė paprašė nuvažiuoti iki parduotuvės. Iš namų išvažiavo jam priklausančiu automobiliu ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), važiuojant sutiko policijos pareigūnus, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, miško keliuke. Jie sustabdė automobilį apie 17 val. 55 min. ir patikrino blaivumą. Pirmu pūtimu nustatė 1.92 promilių o antruoju 1.75 promilių girtumą. Jis su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilis ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šiuo metu jis yra vertas 350 eurų, kadangi yra daug naudotas ir ganėtinai jau senas. Už automobilio nuvežimą ir saugojimą jis sumokėjo 64.13 eurų. Dėl šio poelgio nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. P. tarnybinis pranešimas ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", patvirtina, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, sustabdė automobilį ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Dokumentų patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį vairavo jo savininkas R. J. J. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager ARKB-0130" 2021 m. balandžio 21 d. 18 val. 00 min. nustatytas 1.92 promilių girtumas, o 2021 m. balandžio 21 d. 18 val. 18 min. - 1.75 promilių girtumas (b. l. 1-4).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Įvykio vietoje yra automobilis ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Automobilis yra mėlynos spalvos, hečbeko kėbulu. Automobilio "Nissan Primera", transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau - VIN) SJNFAAP10U0347234, iš įvykio vietos nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 16-25).
Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ ,,Regitra" duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad automobilio ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), VIN SJNFAAP10U0347234, nuo 2006 m. sausio 6 d. registruotas savininkas-valdytojas yra R. J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Asmens duomenų pažyma, kurioje nurodyta, kad R. J. J., gimęs (duomenys neskelbtini) turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2014 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2024 m. liepos 1 d. Galiojančios kategorijos AM, B1, B (b. l. 100, 101).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir Neblaivumo nustatymo aktas, patvirtina, kad R. J. J. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARKB - 0130, patikros sertifikato Nr. 1378300, 2021 m. balandžio 21 d. 18 val. 00 min. nustatytas 1.92 promilių girtumas, 2021 m. balandžio 21d. 18 val. 18 min. nustatytas 1.75 promilių girtumas (b. l. 59-62, 63-67).
Liudytojas A. G. nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. apie 17 val. 54 min. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje pastebėjo važiuojant automobilį ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Privažiavęs minėtas automobilis prie jų užtvertos teritorijos sustojo, jis priėjo pranešti, kad šiuo metu kelias yra užtvertas ir kurį laiką pravažiuoti nebus galimybės. Jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis nerišliai kalbėjo. Patikrinus jam girtumą buvo nustatytas 1.92 promilių girtumas, o antruoju pūtimu 1.75 promilių girtumas. Asmuo su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 70-73).
Liudytoja M. J. paaiškino, kad ji su vyru pragyveno 46 metus santuokoje, jie gerai sutaria ir jos vyras yra geras žmogus. Tą dieną ji sakė sutuoktiniui, kad nevažiuotų į parduotuvę, tačiau jis nepaklausė ir išvažiavo. Ji pyko ir vyrui sakė, kad pasielgė labai blogai. Pats vyras irgi gailisi ir pergyvena dėl šio savo poelgio. Ji prisiima atsakomybę už sutuoktinį ir tiki, kad galės jam padaryti teigiamą įtaką.
Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojo parodymai apie kaltinamojo vairavimą sutampa, įvykio vietoje buvo sustabdytas vairuotas automobilis ir pats kaltinamasis už jo vairo, o du kartus su galiojančią patikrą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus kaltinamojo blaivumą nustatyta, kad 18.18 val. jo neblaivumas buvo 1,75 promilių, o 18.00 val. - 1,92 promilių.
Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl Romo J. J. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 107), administracine tvarka, nebaustas (b. l. 108), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Seniūno charakteristikoje nurodoma, kad nusiskundimų iš gyventojų kaltinamojo atžvilgiu negauta (b. l. 116). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.
Kaltinamojo žmona M. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.
Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.
Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo sutuoktinė, ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojama labai gerai (b. l. 146-151). Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad M. J. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų terminui. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, toks terminas bus pakankamas, nes kaltinamasis yra pensininkas ir turi neįgalumą.
Įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas minimalus (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio ar jo vertės konfiskavimas, nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00241630) paėmimas (b. l. 91-93), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.
Automobilis ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), paliktinas R. J. J.
2021-04-23 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. J. J. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį sutuoktinės M. J. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. J. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 23 dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, R. J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminą nustatyti 3 mėnesius
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00241630) paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00241630, perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Automobilį ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), palikti R. J. J.
2021-04-23 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Nissan Primera", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. J. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
R. J. J. ir laiduotojai M. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.