Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovui E. B., atsakovei G. Z., jos atstovei advokatei R. M., trečiojo asmens atstovui V. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1584-947/2018 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei G. Z. dėl pripažinimo teisės įsirengti vandentiekio įvadą, dalyvaujant tretiesiems asmenims E. N., G. V., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti teisę be atsakovės sutikimo nustatyta tvarka įsirengti atskirą vandentiekio įvadą į butą Nr. 1 gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą vandentiekio įvado projektą, atjungiant per pirmą butą pravesto vandentiekio atvado pirmo buto atšaką ir esamą pirmo buto vandens apskaitos skaitiklį.Nurodė, kad šalys ir tretieji asmenys E. N. ir G. V. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Vanduo į butus be projekto yra tiekiamas iš trečiojo asmens G. V. bute Nr. 3 įrengto įvado. Vamzdynas yra senas. Vandentiekio įvade įvykus avarijoms, atsiradusius nuostolius atlygina visi bendraturčiai. Tarp bendraturčių kyla ginčas dėl vamzdyno remonto ir nuostolių. Atsakovė ne kartą atsisakė prisidėti prie avarijos padarinių šalinimo ir nuostolių atlyginimo. Norėdamas išvengti ginčų ateityje, ieškovas siekia įsivesti atskirą vandentiekio įvadą. Tuo tikslu 2017 m. kovo 23 d. UAB „Kauno vandenys“ išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 54-489, nurodant, kad papildomai būtina gauti kitų bendraturčių rašytinius sutikimus. Tretieji asmenys E. N. ir G. V. sutikimus davė, atsakovė duoti sutikimą atsisako.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovo teisę be atsakovės sutikimo įsirengti vandentiekio įvadą (atlikti visus prisijungimo prie vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų darbus) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą, atjungiant per butą, esantį (duomenys neskelbtini), pravesto vandentiekio atvado pirmo buto atšaką ir esamą pirmo buto vandens apskaitos skaitiklį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 431,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš atsakovės 50,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir žyminio mokesčio dalį.Nustatė, kad gyvenamajam namui nutiestas vandentiekio įvadas iki pastato vidaus, o jo viduje yra vandentiekio stovas, prie kurio prijungtas vandentiekio vamzdis į ieškovo ir visas kitas name esančias patalpas. Byloje nėra ginčo, kad į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas vandentiekio vamzdis ėjo per ieškovui priklausantį butą. Šalys taip pat neginčijo, kad vanduo į butus atvestas be atskiro projekto iš bendraturtės G. V. bute Nr. 3 įrengto įvado, pripažino aplinkybę, kad visiems butams yra priskirta naudotis ta pačia nuotekų šalinimo (kanalizacijos) sistema. Sprendė, jog ieškovas pagrįstai siekia ginti savo interesus ir, norėdamas ateityje išvengti nesutarimų su kitais bendraturčiais, savo sąskaita planuoja atskiro vandentiekio įvado statybas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Konstatavo, kad atskiro vandentiekio įvado įrengimas ieškovo butui atsakovės teisių nepažeis. Vandentiekio įvadas nuo gatvės linijos iki sklypo ribos bus vedamas valstybinėje žemėje, sklypo ribose bus klojamas ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, nuo viso pastato vidaus tinklų bus atjungti butui Nr. 1 atvesti tinklai (vamzdynas), bus demontuotas ieškovo butui priskirtas kontrolinis skaitiklis. Atsakovė savo teisę atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atkurti vidaus vandentiekio tinklus, kuriais būtų tiekiamas vanduo į atsakovės butą, įgyvendina kitoje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2757-924/2017. Nors sprendimas neįsiteisėjęs, sprendė, kad visos techninės galimybės atkurti buvusį vamzdyną išlieka, nes esamas vandentiekio įvadas yra sandarinamas, o ne ardomas ir demontuojamas. Atsakovė prieštaravo dėl ieškovo ketinimo pašalinti vidaus vandentiekio tinklus, tačiau ieškovas nesiekė visiškai atsidalinti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Ieškovas siekė atidalinti tik dalį turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad ieškovas ir toliau naudosis veikiančia esama buitinės nuotekynės sistema (ginčo šiuo klausimu tarp šalių nekilo), nepaneigė jo teisės turėti atskirą vandentiekio įvadą. Yra visos techninės ir teisinės galimybės ieškovui formuoti atskirą nuo kitų bendraturčių vandentiekio tinklą, jungiamą prie egzistuojančio nuotekų tinklo, nepažeidžiant kitų butų savininkų teisių naudoti savo butus pagal paskirtį. Ieškovui liks pareiga dalyvauti namo bendrųjų objektų priežiūroje. Atsakovės nesutikimas nėra protingai motyvuotas, nepagrįstas specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis, kurie patvirtintų, kad atskiro vandentiekio nutiesimas pakeis jos, kaip bendraturtės, gyvenimo sąlygas.Ieškinį patenkinus, ieškovo bylinėjimosi išlaidas (31 Eur žyminio mokesčio, 0,55 Eur žyminio mokesčio mokėjimo mokestį, 400 Eur už advokato teisinę pagalbą) priteisė iš atsakovės. Už ieškinį šioje byloje turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, todėl 44 Eur skirtumą valstybei priteisė iš atsakovės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsta teismo išvada, kad atskiro vandentiekio įvado įrengimas butui Nr. 1 nepažeis atsakovės teisių. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra keturių butų. Atsakovei G. Z. nuosavybės teise priklauso 2 butas, ieškovui – 1 butas, trečiajam asmeniui G. V. – 3 butas, trečiajam asmeniui E. N. – 4 butas. Daugiabučiame gyvenamajame name yra bendra vandentiekio sistema. Bute Nr. 3 įrengtas namo įvadinis skaitiklis. Per buto Nr. 3 patalpas eina vandentiekio vamzdynas į butą Nr. 1 ir Nr. 2. Į atsakovės butą vandentiekio vamzdynas eina iš ieškovo buto. Iš buto Nr. 3 patalpų vanduo tiekiamas taip pat į butą Nr. 4. Faktinėms aplinkybėms prieštarauja teismo išvada, kad esamas vandentiekio įvadas yra sandarinamas, o ne ardomas ir visiškai demontuojamas. Tai paneigia UAB „Kauno komprojektas“ vandentiekio įvado projekto aiškinamasis raštas. Pagal projektą bus panaikinta šiuo metu funkcionuojanti bendra inžinierinė įranga – vandentiekio sistema, dėl ko atsakovei bus nutrauktas vandens tiekimas į jos butą. Tai pažeis atsakovės kaip bendrasavininkės teises, nes atsakovei faktiškai atimama galimybė naudotis bendru vandentiekio įvadu, gauti vandenį į jos butą. Ieškovas nesiėmė keisti parengto projekto ar rengti naujo, ieškovas ketina atskirą vandentiekio įvadą statyti projekte nurodytu būdu. Ieškovas 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje patvirtino, kad nežino, kaip įgyvendinus projektą atsakovei bus užtikrintas vandens tiekimas, ieškovas neturįs to užtikrinti. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas leido ieškovui atsidalinti nuo bendrojo naudojimo sistemos ir įsivesti atskirą vandentiekio įvadą, tuo pačiu konstatavo, kad ieškovui lieka pareiga dalyvauti namo bendrųjų objektų priežiūroje. Lieka neaišku, ar ieškovas atsidalino bendrosios dalinės nuosavybės dalį – vandentiekio tinklus, ar ne. Teismas nepagrįstai laikė, kad nagrinėjama byla neturi esminio panašumo su Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2A-611-160/2012, kurią nagrinėjant buvo suformuotas aktualus teismo precedentas. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-611-160/2012 buvo keliamas ginčas dėl leidimo be daugiabučio namo bendrijos sutikimo vienam iš namo savininkų pagal paruoštą projektą įsivesti savo nuosavą, atskirą vandentiekio įvadą, kuriuo vanduo būtų tiekiamas tik į jo butą ir naudotųsi vandeniu nepriklausomai nuo kitų namo savininkų bendro vandentiekio. Nagrinėjamoje ir Vilniaus apygardos teismo bylose teisiškai reikšmingos aplinkybės yra esmingai panašios, todėl nepagrįsta išvada, kad negalima remtis nurodytu teisės aiškinimu.Teismas padarė praktiškai neįmanomu kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimą. Kauno apylinkės teismas byloje Nr. e2-2757-924/2017 2017 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė atstatyti G. Z. pažeistas teises – įpareigoti E. B. atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautą vandentiekio vamzdį į butą Nr. 2, esantį adresu (duomenys neskelbtini); neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažino G. Z. teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant E. B. leisti patekti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini)ir išieškoti iš E. B. turėtas išlaidas. Pagal teismo sprendimą išnagrinėtoje byloje Nr. e2-2757-924/2017 atkūrus iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstačius nupjautą ir užaklintą vandentiekio vamzdį, atsakovės pažeistos teisės nebūtų atstatytos, ji negalėtų gauti vandens į butą, jeigu pagal šioje byloje priimtą sprendimą ieškovas būtų teisėtai atjungęs pravestus vandentiekio tinklus nuo esamo bendro apskaitos mazgo. Teismas neišsprendė bendraturčių ginčo, užprogramavo naujus teisinius ginčus tarp bendraturčių. Teismas neužtikrino atsakovės teisės į tinkamą teismo procesą, pažeidė jos teisę į bylos šalių lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą, tendencingai ir šališkai nagrinėjo bylą, buvo aktyvus siekiant ieškovui padėti suformuoti reikalavimus. Bylą išnagrinėjus iš esmės, 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir nurodė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, posėdis buvo atidėtas, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, teismas įpareigojo atsakovę pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Tokiu būdu teismas nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą, pažeidė šalių procesinis rungtyniškumą, lygiateisiškumą.Teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinį, apmokėtą dalimi žyminio mokesčio, nors ieškovas teismui neteikė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar atidėjimo. Ieškinio neapmokėjus nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, jis turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Teismas iš atsakovės priteisė visą įstatyme nustatyto dydžio mokestį, taip pažeidė procesinį šalių lygiateisiškumo principą, suteikė pagrindo abejoti teismo nešališkumu.2018 m. rugsėjo 11 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė šių apeliacinio skundo argumentų nebepalaikė atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu ieškovas pateikė papildytą planą–priedą prie UAB „Kauno komprojektas“ parengto projekto Nr. 17/02-TP-VN.AR, suderintą su UAB „Kauno vandenys“. Šiame priede nubraižyta esamo vandens apskaitos mazgo schema ir šio mazgo schema po rekonstrukcijos patvirtina, kad projekte numatyti pokyčiai neužkirs kelio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui ir kad esamas vandentiekio įvadas yra sandarinamas, o ne ardomas ir visiškai demontuojamas. Kadangi pastaroji aplinkybė tapo aiški tik apeliacinio proceso metu, palaiko tą apeliacinio skundo reikalavimą, pagal kurį, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas, jai iš ieškovo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti. Ieškovas su apeliantės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo nesutiko, trečiojo asmens atstovas šį pageidavimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę be atsakovės sutikimo įsirengti vandentiekio įvadą, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl teisės įsirengti atskirą vandentiekio įvadą

2018 m. gegužės 21 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu leistą įgyvendinti atskiro vandentiekio įvado įrengimą esamas vandentiekio įvadas yra užsandarinimas, o pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2757-924/2017 tarp tų pačių šalių E. B. įpareigotas bendro vandentiekio vamzdyną atstatyti. Kadangi projekte nurodyti duomenys nebuvo pakankami įvertinimui, ar jame numatyti pokyčiai realiai neužkirs kelio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad dėl ginčo aplinkybių būtina išklausyti trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovo. 2018 m. birželio 12 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė pripažino, jog ieškovo pateiktame projekte duomenys, iš kurių būtų matyti, kad įgyvendinus projektą vandens tiekimas į atsakovės butą nebus nutrauktas, grafiškai nėra atvaizduoti, tačiau, trečiojo asmens manymu, tai patvirtina nuoroda projekto aiškinamajame rašte apie kitų butų interesų nepažeidimą. 2018 m. liepos 3 d. ieškovas pateikė teismui papildytą planą–priedą prie UAB „Kauno komprojektas“ parengto projekto Nr. 17/02-TP-VN.AR, suderintą su UAB „Kauno vandenys“. Šiame priede nubraižyta esamo vandens apskaitos mazgo schema ir šio mazgo schema po rekonstrukcijos patvirtina, kad projekte numatyti pokyčiai neužkirs kelio įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2757-924/2017, įvykdymui ir kad esamas vandentiekio įvadas yra sandarinamas, o ne ardomas ir visiškai demontuojamas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad apeliantė nepalaiko neaktualiais tapusių apeliacinio skundo pagrindų, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, išvardintų šios nutarties 7.1-7.2 punktuose. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jos teisės į tinkamą teismo procesą, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, o užimdamas aktyvią poziciją ieškovui suformuojant savo reikalavimus bei nepalikdamas ieškinio nenagrinėto dėl nepilnai sumokėto žyminio mokesčio, buvo šališkas.

CPK 66 straipsnyje numatyta, kad be šio kodekso 65 straipsnyje nustatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje H. prieš Daniją, pareiškimo Nr. 10486/83). Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje F. prieš Austriją; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pirmosios instancijos teismo nepastebėtas žyminio mokesčio trūkumas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą (31 Eur vietoje 75 Eur), nei siūlymas ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimą įvardijant atskiro vandentiekio įvado suformavimo projektą, nei siūlymas atsakovei pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį nepažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir nereiškė teismo šališkumo.

Abejones dėl tendencingumo pašalina faktas, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, t.y. apeliantė neįrodė, kad bendraturčio ieškovo pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus į bendrą daiktą. Tinkamas žyminio mokesčio paskirstymas išnagrinėjus bylą iš esmės pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas pastebėjo nedidelę žyminio mokesčio nepriemoką ir ją pašalino civilinio proceso normų reglamentuojamu būdu. Teismo teisę nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims procesinių dokumentų trūkumus priimant ieškinį arba atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jei tai kliudo įvykdyti teismo pareigą tinkamai išnagrinėti bylą, įgalina CPK 8, 115, 256 straipsniai. Bylos nagrinėjimo tai neužvilkino – jis atnaujintas 2017 m. lapkričio 7 d., patikslintas ieškinys pateiktas 2017 m. lapkričio 13 d., byla išnagrinėta 2017 m. gruodžio 18 d., teismo sprendimas priimtas 2018 m. sausio 4 d. Pasiūlydamas atsakovei pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinio reikalavimą, pirmosios teismas ne pažeidė, o užtikrino šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl ieškovo teisės be atsakovės sutikimo įsirengti vandentiekio įvadą, todėl pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalis, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl netenkintinas apeliantės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip, kaip jos turėtų būti paskirstytos ieškinio netenkinimo atveju.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

2018 m. gegužės 21 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ieškovo galimybės įgyvendinti pateiktą projektą yra abstraktaus pobūdžio, kad kai kurios nuorodos projekto aiškinamajame rašte prieštaringos, o atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, konstatavo, jog projekte nurodyti duomenys nėra pakankami rašytinio proceso tvarka įvertinti, ar jame numatyti pokyčiai realiai neužkirs kelio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to pripažino būtina trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovo apklausą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Minėta, kad tame posėdyje 2018 m. birželio 12 d. trečiojo asmens atstovė pripažino, jog ieškovo pateiktame projekte duomenys, iš kurių būtų matyti, kad įgyvendinus projektą vandens tiekimas į atsakovės butą nebus nutrauktas, grafiškai nėra atvaizduoti. 2018 m. liepos 3 d. ieškovas pateikė teismui papildytą planą–priedą prie UAB „Kauno komprojektas“ parengto projekto Nr. 17/02-TP-VN.AR, suderintą su UAB „Kauno vandenys“. Šiame priede nubraižyta esamo vandens apskaitos mazgo schema ir šio mazgo schema po rekonstrukcijos patvirtina, kad projekte numatyti pokyčiai neužkirs kelio įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2757-924/2017, įvykdymui ir kad esamas vandentiekio įvadas yra sandarinamas, o ne ardomas ir visiškai demontuojamas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti faktai sudaro pakankamą, CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą pagrindą nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme, jei tokios būtų patirtos, ir priteisti iš jo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnio 5 dalis), tačiau nesuponuoja procesinės galimybės priteisti apeliantei iš ieškovo apeliacijos metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Negalima daryti išvados, jog ieškovas, teikdamas pirminį UAB „Kauno komprojektas“ projektą, savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai – UAB „Kauno vandenys“ pripažino, kad kitų butų savininkų teisių užtikrinimas jai buvo žinomas iš bendrovės turimų grafinių komunikacijų duomenų, nors projekte pilnai ir nenurodytų. Pažymėtina, kad ieškovas su tuo susijusias aplinkybes pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti, tačiau jo prašymas apklausti liudytoju UAB „Kauno vandenys“ tinklų skyriaus inžinierių R. P. buvo atmestas, o apeliantė rengimosi bylos nagrinėjimui metu šia prasme nebuvo aktyvi ir nesiekė išsiaiškinti savo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių (neprašė pripažinti būtinu UAB „Kauno vandenys“ atstovo dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nors jis dalyvavo rengiantis bylos nagrinėjimui ir nepasisakė dėl ginčo aplinkybių; kt.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,98 (keturis Eur 98 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.