Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. Z. dėl pripažinimo teisės įsirengti vandentiekio įvadą, tretieji asmenys - E. N., G. V., uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra keturių butų gyvenamasis pastatas. Ieškovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Šiam gyvenamajam namui yra nutiestas vandentiekio įvadas iki pastato vidaus, o jo viduje yra vandentiekio stovas, prie kurio prijungtas vandentiekio vamzdis tiek į ieškovo butą, tiek į visas kitas šiame name esančias patalpas. Byloje nėra ginčo, kad į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas vandentiekio vamzdis ėjo per ieškovui priklausantį butą. Bylos šalys taip pat neginčijo, kad vanduo į butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvestas be atskiro projekto iš bendraturtės G. V. (trečiojo asmens) bute Nr. 3 įrengto įvado. Šalys taip pat pripažino aplinkybę, kad visiems be išimties namo butams yra priskirta naudotis ta pačia nuotekų šalinimo (kanalizacijos) sistema.Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų (vandentiekio vidaus tinklų) naudojimo bei priežiūros. Šalių žodinius paaiškinimus apie tai, kad bendraturčiai nesutaria šiuo klausimu patvirtina aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėtas tų pačių šalių ginčas dėl savavališkai nupjauto vandentiekio vamzdžio į butą Nr. 2, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2017 m. gruodžio 5 d. UAB „Kauno vandenys“ informacinė pažyma ir 2017 m. gruodžio 4 d. vandens nuostolių ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taip pat patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria ir dėl suvartoto vandens kiekio bei nuostolių, atsiradusių dėl skirtumo tarp įvadinio skaitiklio fiksuoto vandens kiekio ir deklaruoto vandens kiekio (e. b. 1 t., b. l. 162-163). Darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai siekia ginti savo interesus ir, norėdamas ateityje išvengti nesutarimų su kitais bendraturčiais, savo sąskaita planuoja visiškai atskiro vandentiekio įvado statybas, laikantis visų teisės aktų reikalavimų (pabrėžtina, kad ieškovo planuojami atlikti darbai yra laikytini statinio pajungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, o tai atitinkamai patenka į statybos sąvoką (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 17, 26 dalys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktas, 5.2.2 punktas, 9.3 punktas).Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad ji iš esmės neprieštarauja ieškovo interesui įsivesti atskirą vandentiekio įvadą, taip pat neprieštarauja dėl techninių šios statybos aspektų (vandentiekio tiesimo darbų, darbų atlikimo vietoje esamų komunikacijų, jų vietos, kasimo darbų atstumų, gylio, darbų atlikimo termino ir pan.). Tačiau atsakovė nesutinka, kad ieškovas pagal numatytą projektą savo bute pašalintų šiuo metu egzistuojančius vidaus vandentiekio tinklus, kuriais vanduo turėtų būti tiekiamas į atsakovės gyvenamąsias patalpas. Ieškovas, siekdamas įsivesti atskirą vandentiekio įvadą ir tokiu būdu išvengti su kitais bendraturčiais kylančių nesutarimų dėl bendro turto naudojimo, nustatyta tvarka kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ dėl statinio (vandentiekio įvado) prijungimo prie Kauno miesto centralizuotų tinklų (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 26 d.) 2.1, 2.2, 2.5 punktai). 2017 m. kovo 23 d. ieškovui buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 54-489 vandentiekio įvadui ir nuotekų šalinimui į statinį, esantį (duomenys neskelbtini), įrengti (e. b. 1 t., b. l. 6-8). Viena iš UAB „Kauno vandenys“ numatytų sąlygų yra reikalavimas gauti visų bendraturčių sutikimus dėl statinio. Atsakovei G. Z. nesutinkant dėl naujo vandentiekio įvado statybos, ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl teisės be atsakovės sutikimo įsirengti atskirą vandentiekio įvadą pagal pateiktą UAB „Kauno komprojektas“ projektą. Minėtos techninės sąlygos sudaro prielaidas ieškovui tęsti teisės aktų reglamentuojamą statinio – vandentiekio ir nuotekynės - statybos projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūrą, tačiau tam yra būtinas bendraturtės G. Z. (atsakovės) sutikimas. Atsakovė sutikimo neteikia ir savo sprendimą argumentuoja tuo, kad pagal parengtą projektą vandentiekio įvado įvedimas tiesiogiai pažeis jos teises, nes tokiu būdu bus pašalinti (demontuoti) vidaus vandentiekio tinklai, kuriais turėtų būti tiekiamas vanduo į jos butą.Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys G. V., E. N. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (e. b. 1 t., b. l. 14-15). Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra priskirtas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas (e. b. 1 t., b. l. 16-17). Atsakovei G. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, šio buto šildymas – krosninis šildymas; duomenų apie buto vandentiekį ir nuotekų šalinimą neregistruota (e. b. 1 t., b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, kad daiktas (žemės sklypas ir vidaus vandentiekio tinklai) priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą be bendraturtės G. Z. sutikimo atlikti konkrečius statybos darbus, t. y. įrengti inžinerinius tinklus – vandentiekio įvadą. Kiti du bendraturčiai, t. y. tretieji asmenys G. V. ir E. N., yra davusios rašytinius sutikimus šiems darbams atlikti (e. b. l t., b. l. 9-10). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp bendraturčių E. B. ir G. Z. nėra ginčo dėl to, kad vandentiekio įvadas būtų vedamas per žemės sklypo dalį, kuria teisėtu būdu pagal žemės sklypo plane patvirtintą ir faktiškai nusistovėjusią tvarką realiai naudojasi ieškovas (e. b. 1 t., b. l. 18) (2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 1 min.). Tam neprieštarauja ir kiti bendraturčiai – tretieji asmenys G. V. ir E. N.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad iš esmės atsakovė prieštarauja vandentiekio įvado įvedimui tik dėl vienos sąlygos, atsakovės teigimu, pažeidžiančios jos teises ir interesus – pagal 2017 m. gegužės mėn. parengtą UAB „Kauno komprojektas“ vandentiekio įvado projektą (aiškinamojo rašto dalis „Vandentiekis“) apskaitos mazgas bus įrengtas pirmojo buto virtuvėje specialiai įrengtoje spintelėje; šioje vietoje dabar stovintis kontrolinis skaitiklis bus demontuotas; bus atjungti į pirmą butą pravesti vandentiekio tinklai nuo esamo bendro apskaitos mazgo, esančio trečiame bute (e. b. 1 t. 1, b. l. 21, 52, 155). Atsakovė įrodinėjo, kad atjungus į ieškovo butą atvestus vandentiekio tinklus, ji neteks galimybės naudotis vandeniu, nes būtent per ieškovo butą vidaus vandentiekio tinklais buvo tiekiamas vanduo į jos butą. UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. liepos 14 d. raštas Nr. (15-09.31) 8 – 1696 patvirtina, kad į atsakovės butą vanduo nėra tiekiamas nuo 2013 m. spalio mėn., kuomet ieškovo iniciatyva buvo nupjauti vidaus vandentiekio tinklai - vamzdžiai, kuriais buvo tiekiamas vanduo į atsakovės butą (e. b. 1 t., b. l. 55). Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pagal 2007 m. gruodžio 11 d. sutartį UAB „Kauno vandenys“ iki 2013 m. spalio mėn. tiekė vandenį į jos būstą (e. b. 1 t., b. l. 122-123).Teismo vertinimu, ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir pateikti žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad atskiro vandentiekio įvado įrengimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nepažeis atsakovės teisių. Iš byloje pateikto UAB „Kauno komprojektas“ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad vandentiekio įvadas nuo gatvės linijos iki sklypo ribos bus vedamas valstybinėje žemėje, o sklypo ribose bus klojamas išimtinai tik ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje žymeniu „C“ (e. b. 1 t., b. l. 18), nuo viso pastato vidaus tinklų bus atjungti butui Nr. 1 atvesti tinklai (vamzdynas), bus demontuotas išimtinai ieškovo butui priskirtas kontrolinis skaitiklis. Vadinasi, ieškovui pagal projektinę dokumentaciją yra numatyta įrengti visiškai naują ir atskirą vandentiekio įvadą. Pabrėžtina, kad atsakovė savo teisę atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atkurti vidaus vandentiekio tinklus, kuriais būtų tiekiamas vanduo į atsakovės butą, įgyvendina kitoje Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors minėtoje byloje teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau iš šioje byloje nagrinėjamos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad visos techninės galimybės atkurti buvusį vamzdyną išlieka, atskiro vandentiekio įvado statyba nekeičia šiuo metu esamos faktinės situacijos, t. y. esamas vandentiekio įvadas yra sandarinamas, o ne ardomas ir visiškai demontuojamas. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad pagal technines sąlygas naujo vandentiekio įvado įrengimas nesudarys kliūčių ateityje jam vykdyti pareigą atstatyti vamzdyną, jei tokia pareiga būtų nustatyta galutinai išsprendus šalių ginčą minėtoje byloje (Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad atsakovė, kaip jau minėta, iš esmės prieštarauja dėl vieno statybos darbų aspekto, t. y. ieškovo ketinimo pašalinti vidaus vandentiekio tinklus, kuriais per ieškovo butą būtų tiekiamas vanduo į jos gyvenamąsias patalpas (2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 43 min. – 45 min.; 53 min. – 54 min.). Tačiau papildomai atsakovė savo atsikirtimus grindė aplinkybe, kad ieškovas, įsivedęs atskirą vandentiekio įvadą, toliau naudosis bendra visam namui priskirta kanalizacijos sistema. Neatsidalinus visos vienu metu funkcionuojančios sistemos (vandentiekio ir nuotekynės kartu), atsakovės teigimu, ieškovo pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas yra netinkamas (atsakovė rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-611-160/2012; 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 28 min. – 1 val. 29 min.; 2017 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. – 7 min.). Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus, remdamasis šiais motyvais:Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta teismo nutartis yra priimta byloje, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl minėtoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu negalima remtis (minėtoje byloje šalių ginčas buvo susijęs su tuo, kad po pastato avarinės būklės likvidavimo darbų buvo atliekami daugiabučio namo rekonstrukcijos darbai, po kurių buvo panaikinti vandentiekio ir kanalizacijos įvadai į ginčo butą ir jie nebuvo atstatyti po rekonstrukcijos; pastate buvo įvesti nauji vidaus vandentiekio tinklai).Šios bylos ginčas dėl leidimo be atsakovės sutikimo įsivesti atskirą vandentiekio įvadą (paliekant galimybę naudotis šiuo metu funkcionuojančia bendro naudojimo namo nuotekyne) į vieną butą reiškia, kad iš esmės ieškovas siekia turėti atskirą vandentiekio įvadą, tačiau neatsisakant savo dalies į nuotekynės bendruosius namo tinklus. Darytina išvada, kad tokiu būdu ieškovas nesiekia visiškai atsidalinti tam tikrą bendrosios dalinės nuosavybės dalį – vandentiekio ir nuotekų tinklus. Todėl atidalijimo absoliutumo taisyklė šiuo atveju netaikytina, nes siekiama atidalinti tik dalį turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas ir toliau naudosis sklandžiai veikiančia esama buitinės nuotekynės sistema (ginčo šiuo klausimu tarp šalių nekilo), nepaneigia jo teisės turėti bent atskirą vandentiekio įvadą. Bylos medžiaga patvirtina, kad egzistuoja visos techninės ir teisinės galimybės ieškovui formuoti atskirą nuo kitų bendraturčių vandentiekio tinklą, jungiamą prie egzistuojančio nuotekų tinklo, nepažeidžiant nei vieno iš kitų butų savininkų teisių naudoti savo butus pagal paskirtį. Ieškovui, kaip buto savininkui, liks pareiga dalyvauti namo bendrųjų objektų (taip pat ir nuotekynės, kaip vandens šalinimo sistemos dalies) priežiūroje.Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovės nesutikimas nėra protingai motyvuotas, nėra pagrįstas specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis, kurie patvirtintų, kad atskiro vandentiekio nutiesimas pakeis jos, kaip bendraturtės, gyvenimo sąlygas. Teismo vertinimu, dėl ieškovo planuojamų atlikti statybos darbų nepablogės esamos atsakovės naudojimosi turtu sąlygos, kito bendraturčio (ieškovo) pageidaujamas daikto pakeitimas (autonominio vandentiekio įvedimas) nepažeis atsakovės, kaip būsto savininkės, teisių. Ieškovui nagrinėjamu atveju įvykdžius pareigą įrodyti, jog jo pageidaujami atlikti vandentiekio įvedimo darbai nepažeis atsakovės nuosavybės teisės, ieškinys laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra visiškai tenkintinas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, 0,55 Eur žyminio mokesčio mokėjimo mokestį, 400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (iš viso 431,55 Eur bylinėjimosi išlaidų) (e. b. 1 t., b. l. 5, 114, 115). Ieškinį patenkinus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 93 straipsnio 1 dalis).Už ieškinį šioje byloje turėjo būti sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, todėl 44,00 Eur skirtumas valstybei priteisiamas iš atsakovės. Teismas taip pat šioje byloje turėjo 6,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu), kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso valstybei iš atsakovės priteisiama 50,95 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įsirengti vandentiekio įvadą (atlikti visus prisijungimo prie vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų darbus) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą, atjungiant per butą, esantį (duomenys neskelbtini), pravesto vandentiekio atvado pirmo buto atšaką ir esamą pirmo buto vandens apskaitos skaitiklį.

Priteisti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 431,55 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno euro 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,95 Eur (penkiasdešimt eurų 95 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir žyminio mokesčio dalį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.