Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovei S. N. P., jos atstovui adv. A. C., atsakovo atstovei adv. L. P., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 749-osios daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. P. ieškinį atsakovui 749-ajai daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendrijai dėl teisės gauti statybos leidimą pripažinimo be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kad atsakovas, 749-oji daugiabučio namo Antakalnio g. Nr. 30 savininkų bendrija nesutinka, kad vieno šio namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – ieškovė - pagal paruoštą projektą į savo butą nusitiestų atskirą autonominį vandentiekį ir nuotekynę ir naudotųsi vandeniu nepriklausomai nuo kitų namo savininkų bendro vandentiekio. Taigi ginčas iš esmės yra dėl to, kad ieškovė siekia dalinai atsidalinti iš daugiabučio namo bendro naudojimo objekto – vandentiekio ir nuotekų tinklų ir pasistatyti vienam butui priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus. Todėl ir ginčo sprendimas turi būti koncentruotas ne į šalių tarpusavio nesutarimus dėl skolų atlyginimo už ankstesnius namo remontus, ieškovės prisidėjimo ar neprisidėjimo prie namo ankstesnių remonto darbų, o į įstatymų sureglamentuotą galimybę bendraturčiui atsidalinti nuo namo bendro naudojimo objektų.

Sklypo planas, buto planas, pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus) tvirtina, kad ieškovės butas yra pirmame daugiabučio namo Antakalnio g. Nr. 30 Vilniuje, aukšte (b. l. 20, 24, 27), turi atskirą autonominį įėjimą; daugiabutis namas randasi žemės sklype, kurio didžiąją dalį nuomojasi 749-oji daugiabučio namo Antakalnio g. Nr.30 savininkų bendrija, 15 arų – ieškovė, žemės sklypo dalys neatidalintos.

Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 dalyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas yra bendroji inžinierinė įranga, tame tarpe vandentiekio, kanalizacijos tinklai (2 p.). Nors ieškovės butas yra pirmame aukšte ir turi atskirą išėjimą, tačiau jis yra vis viena vienas iš daugiabučio namo butų, kurio savininkui viso namo bendrieji objektai priklauso daline nuosavybės teise. Bendruosius objektus, kurie savininkams priklauso daline nuosavybės teise, namo butų savininkai valdo bendru sutarimu sprendimus priimdami LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka. LR CK 4.82 str. 2 d. nustatyta, kad buto savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Šioje byloje keliamas ginčas dėl leidimo be daugiabučio namo bendrijos sutikimo įsivesti atskirą vandentiekio įvadą ir nuotekynę į vieną butą reiškia, kad iš esmės ieškovė siekia atsisakyti savo dalies į vandentiekio bendruosius namo tinklus ir įsivesti savo nuosavą vandentiekio įvadą bei nuotekynę, kuriuo vanduo būtų tiekiama tik į jos butą. Taigi iš esmės ieškovė siekia atsidalinti tam tikrą bendrosios dalinės nuosavybės dalį – vandentiekio ir nuotekų tinklus ir susikurti asmeninę nuosavybę – nuosavą vandens tiekimo ir nuotekų tinklą. Tokiam ginčui gali būti taikoma LR CK 4.80 str. nustatyta taisyklė - kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau atidalijimo absoliutumo taisyklė šiuo atveju netaikytina, nes siekiama atidalinti dalį turto, nurodyto CK 4.82 str. 1 dalyje. Šiuo atveju atidalijimas būtų galimas, jei atidalijama daikto dalis gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir toks jos naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. (Žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgos Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį). Taigi turi būti vertinama, ar daugiabučiame name, kuriame yra įrengtas bendras vandentiekio tinklas, gali būti formuojamas atskiras vandentiekio ir nuotekų tinklas į vieną atskirą butą kaip atskiras daiktas ir ar toks suformavimas nepažeis kitų butų savininkų teisių naudoti savo butus pagal paskirtį, tam tikslui tinkamai prižiūrint bendruosius namo objektus, kurie tarnauja butų naudojimui.

UAB „Vilprojektas“ aiškinamasis raštas dėl vandentiekio įvado, kuris paaiškina atskiro vandens įvado įvedimo į ieškovės butą projektą (b. l. 30), tvirtina, kad vandentiekio įvadas projektuojamas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas, prisijungiant įvadą nuo namo vandentiekio d-100 Antakalnio gatvėje. Vandentiekio apskaitos mazgas projektuojamas prie sklypo ribos gatvės pusėje (b . l. 31), įvadas į butą projektuojamas po žeme, iki namo kampo reikėtų ardyti jau sutvarkytą grindinį ir įvadą įvesti per namo sieną ar pamatus, kurie iš tiesų yra taip pat bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Vanduo, patekęs į butą, niekur nedingsta – jį panaudojus susidaro nuotekos, kurios turi nubėgti į kanalizacijos tinklą (nuotekynę). Vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas šiuo metu Vilniaus mieste yra vienas – visi vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina yra viena, apimanti abi funkcijas ir priklauso nuo sunaudoto vandens kiekio. Taigi atsidalijimas nuo bendrosios nuosavybės šioje situacijoje galimas tik tuomet, kai yra pateisinama ir neabejotina galimybė atsidalinti visą vienu metu funkcionuojančią sistemą – vandentiekį ir nuotekynę. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte paaiškinta ( b. l. 30), kad buitinės nuotekynės išvados bus naudojamos esamos. Tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovės buto nuotekos yra pajungtos prie bendro namo tinklo. Taigi vien vandentieko įvado atskiras įvedimas nėra atidalijimas atskiro daikto, nes nėra suprojektuota atskira nuotekynė, kuri pašalintu vieno buto suvartotą vandenį. Todėl pagal pateiktą projektą naujas daiktas, kuris atskiriamas nuo bendro ir gali funkcionuoti atskirai, nėra formuojamas. Todėl nėra pagrindo daryti ir išvadai, kad neduodama sutikimo pagal parengtą projektą į vieną butą įvesti atskirą vandens tiekimo įvadą, bendrija pažeidžia ieškovės teises.

Atsakovės atstovės paaiškinimas, atsiliepimas į ieškinį ( b. l. 40-41) tvirtina, kad yra visos techninės galimybės ieškovės butui ne tik nuotekas, bet ir vandens tiekimą prijungti prie bendro namo vandentiekio tinklo. Todėl argumentas, kad ieškovė ir atsakovas nesutaria tarpusavyje, negali būti pagrindu tokiam vieno buto vienos bendrosios dalinės nuosavybės objekto atskyrimui nuo kitų butų. Šiuo atveju yra pažeidžiama kitų butų savininkų teisė lygiomis dalimis ir lygia atsakomybe valdyti visą vandentiekio ir nuotekų tinklą, kuris name jau yra įvestas ir funkcionuoja. Vien vandentiekio įvado atskiras įvedimas į vieną butą, nuo kitų būtų savininkų teisių ir pareigų bendro turto priežiūros ir išlaikymo klausimų neatidalintų, nes ieškovei, kaip buto savininkei, lieka pareiga dalyvauti namo bendrųjų objektų priežiūroje, tame tarpe ir nuotekynės, kuri yra vandens tiekimo ir šalinimo sistemos dalis. Ekonominės naudos ateityje dėl šio įvado ieškovė nepateikė, tokia nauda ir negalima, kadangi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos tiekėjas lieka tas pats – UAB „Vilniaus vandenys“. Kad atskiro vandens įvado įvedimas nei prisijungimas prie esamų namo tinklų būtų pigesnis, įrodymų taip pat nepateikta. Nesutarimus dėl prisijungimo prie bendro namo vandentiekio tinklo, prisijungimo kainos, šalys gali spręsti tiek bendru susitarimu, tiek įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo ir pagal jas įstatymo taikymo. Todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas.

Pagal LR 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už apeliacinį skundą valstybei sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį, ieškovė šią sumą bendrijai turi atlyginti (b. l. 159).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

S. N. P. ieškinį atsakovui 749-ajai daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendrijai dėl teisės be 749-osios daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendrijos sutikimo gauti statybos leidimą įrengti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vilprojektas“ parengtą projektą, atmesti.

Priteisti iš S. N. P. 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du Lt) 749-osios daugiabučio namo Antakalnio g. 30 savininkų bendrijos naudai sumokėto žyminio mokesčio atlyginimui.