Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir R. J. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 1 d., apie 17.40 val., būdamas ties besiribojančių sklypų – (duomenys neskelbtini), riba, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo – kaimyno O. L. – sveikatą, įšaudamas į orą, bei rankose laikydamas, užtaisydamas ir nukreipdamas šaunamąjį ginklą Winchester Model I300 defender 12 GA. 2 3/4 & 3 į O. L., kas sudarė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ginklu gali būti įvykdytas.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, seife, laikė C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, pneumatinį, graižtvinį, 5,5 mm kalibro, GS750 modelio šautuvą TYTAN Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti Diabolo tipo sviediniais-kulkomis, kurio kinetinės energijos vidurkiai yra atitinkamai 180 m/s, 16,2 J, kol 2022 m. balandžio 2 d. jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde ginčijama jo kaltė dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir teigiama, kad nuteistasis neturėjo tikslo ką nors išgąsdinti, o ginklą laikė būdamas įsitikinęs, kad leidimas tokio ginklo turėjimui yra nereikalingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikaltimo numatyto BK 145 straipsnyje 1 dalyje sudėties požymių egzistavimo

6. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. tai, jog buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017).

7. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 2022 m. balandžio 1 d. apie 17.40 val., būdamas ties besiribojančių sklypų – (duomenys neskelbtini) riba, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo O. L. sveikatą, iššaudamas į orą, bei rankose laikydamas, užtaisydamas bei nukreipdamas šaunamąjį ginklą į nukentėjusįjį ir tai sudarė pagrindą O. L. manyti, kad grasinimas ginklu gali būti įvykdytas. Apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia, kad rankose laikė ginklą ir iššovė į orą, tačiau nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad O. La. būtų bijojęs R. J., priešingai, O. La., matydamas, kad R. J. kieme vaikšto su šautuvu, pats išėjo į kiemą ir liepė draugui filmuoti, o R. J. neturėjo tikslo išgąsdinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

8. Baudžiamojoje byloje esančiame liudytojo A. G. pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip R. J., stovėdamas už tvoros ir rankose laikydamas ginklą, kviečia nukentėjusįjį O. La. ateiti, kaip nukreipia ginklą į nukentėjusiojo pusę, permeta ginklą į kitą ranką. Viso vaizdo įrašo metu R. J. rankoje laiko ginklą, kviečia nukentėjusįjį prieiti, o O. L. siūlo pasikalbėti, kai R. J. padės ginklą. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nėra jokių kliūčių, trukdančių nusitaikyti ar iššauti. Pats O. L., bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad kaimynas atrodė išgėręs, nes būdamas blaivus taip nesielgia. Ši aplinkybė sustiprina išvadą, kad R. J., stovėdamas prie savo kiemo teritorijos krašto, laikydamas rankoje ginklą ir vieną kartą nukreipdamas jį į nukentėjusįjį, sukėlė tokią situaciją, kad nukentėjusysis pagrįstai manė, jog R. J. grasina jį nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

9. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi, jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju ginklo nukreipimas į nukentėjusįjį, ginklo laikymas pokalbio metu, laikytina konkliudentiniais veiksmais, kuriais yra grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

11. Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad O. L. būtų bijojęs R. J., priešingai, pamatęs, kad nuteistasis lauke vaikšto su medžiokliniu ginklu, nukentėjusysis išėjo į kiemą. Šie apelianto teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi grasinti O. L. R. J. pradėjo, t. y. į jį nukreipė ginklą tik tuomet, kai nukentėjusysis jau buvo kieme. R. J. pradėjus mosuoti ginklu, nukentėjusysis nėjo artyn, liepė padėti ginklą bent trijų metrų atstumu, nurodydamas, jog tik tuomet prieis, kas aiškiai girdima byloje esančiame vaizdo įraše. Aplinkybė, kad O. L. atsisakė prieiti prie R. J., kol pastarasis laikė rankose ginklą, parodo, kad nukentėjusysis iš tiesų nuteistojo bijojo.

12. Nors BK 145 straipsnio 1 dalies inkriminavimui yra itin svarbu tai, kaip nukentėjusysis suprato grasinimą, tačiau šiuo atveju R. J. grasinimo realumą ir pavojingumą patvirtina šūviai į orą. Aplinkybės, kad šaudė į orą, neginčija ir pats nuteistasis. Nors R. J. aiškino, kad šautuvas buvo neužtaisytas, kadangi po kiekvieno šūvio jį reikia užtaisyti, o jis buvo iššovęs, norėdamas nubaidyti šunis, tačiau akivaizdu tai, jog nukentėjusiajam nebuvo galimybės nustatyti, koks ginklas buvo R. J. rankose, tuo labiau suprasti, ar jis yra užtaisytas. Todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nukentėjusysis, suprasdamas, jog nuteistojo rankose yra tikras šaunamasis ginklas, iš kurio įmanoma iššauti, nuteistojo bijojo. Be to ir pats R. J., iššaudamas į orą, neabejotinai suprato, jog šūvio garsai gąsdino netoliese buvusį nukentėjusįjį.

13. Nors apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu jis buvo blaivus, tačiau bylos duomenimis nustatyta priešingai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, jog R. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie matė kaip nuteistasis svirduliavo, be to ši aplinkybė matoma ir vaizdo įraše. Policijos pareigūnas Žydrūnas Kasiulevičius paaiškino, kad prašant R. J. atidaryti duris, pastarasis nurodė, kad yra vartojęs alkoholio ir jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Nors Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše (1 t., b. l. 65) nenurodyta, kad R. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (kadangi tikrintis girtumą jis kategoriškai atsisakė), tačiau minėtame dokumente konstatuota, jog R. J. kalba nerišli, Rombergo pozoje svyruoja. R. J. teigia, jog alkoholio (šampano) jis vartojo prieš atvykstant policijai, tačiau tai yra paneigta tiek nukentėjusiųjų parodymais apie galimą jo neblaivumą, tiek ir ta aplinkybe, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus vos pusvalandžiui nuo veikos padarymo (pranešimas apie R. J. veiksmus gautas 18:08 val., nurodant, jog veika įvyko prieš penkias minutes, o pareigūnai atvyko 18:38 val.) (1 t., b. l. 57), t. y. per pakankamai trumpą laiką ir pareigūnų matyta nuteistojo būklė iš esmės atitiko nukentėjusiojo nupasakotą būklę, kas neabejotinai patvirtina nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio veikos padarymo metu. Be to, nuteistasis buvo išlaikęs egzaminus ginklui įgyti, todėl neabejotinai žinojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnyje numatytą draudimą ginklo savininkui vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas svaigiąsias medžiagas panaudojus ginklą, kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti (kad panaudojo ginklą iššaudamas į orą nuteistasis neginčija). Taigi, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija atmeta R. J. skundo argumentą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo blaivus.

14. Nepaisant to, jog R. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vertino tik kaltinančius įrodymus, šališkų liudytojų parodymus, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, taip pat vaizdo įrašas. O R. J. parodymų apie tai, kad jis nenorėjo niekam grasinti nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, todėl tai laikytina gynybine nuteistojo pozicija. Nors nuteistasis nurodė, kad šaudė, siekdamas išvaikyti šunis, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl ši versija taip pat atmestina kaip gynybinė.

15. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad aptariamuose R. J. veiksmuose yra ne tik visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą – ginklo nukreipimas į nukentėjusįjį, ginklo laikymas rankose, šaudymas iš jo, bet ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai yra grasinama nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą ir norima, kad nukentėjusysis suprastų grasinimą kaip realų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. J. laikė rankose šautuvą, iš jo šaudė į orą, buvo nukreipęs šautuvą į nukentėjusįjį, taigi R. J. suvokė, kad tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajam realią ir pagrįstą baimę, kad gali jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jam sveikatą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

16. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos 2022 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, GS750 modelio šautuvas „TYTAN“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti „Diabolo“ tipo sviediniais-kulkomis. Šautuvo dalių, skirtų šūviui atlikti, tarpusavio sąveika yra sklandi, ginklas tinkamas šaudyti. Šio šautuvo kinetinė energija yra iki 16,2 J. Ši energija viršija D kategorijos ginklų iššaunamų sviedinių energiją ir atitinka C kategorijos ginklų iššaunamų sviedinių energiją, todėl tirti pateiktas ginklas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 124-128). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad viso proceso metu R. J. nuosekliai aiškino, kad šį pneumatinį ginklą įsigijo Lenkijoje, perkant jį jam paaiškino, kad leidimas tokiam ginklui nereikalingas (1 t., b. l. 195–196, 2 t., b. l. 88). BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika keliais arba vienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimu ar nešiojimu.

17. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, apeliantas įrodinėja, kad pirkdamas ginklą domėjosi, ar tokiam ginklui yra reikalingas leidimas, tačiau perkant ginklą, jam buvo nurodyta, kad leidimas tokiam ginklui nereikalingas. Vėliau, buvo raginama registruoti ginklus, tačiau jam pasiteiravus, ar reikia registruoti orinį šautuvą, buvo nurodyta, kad jo registruoti nereikia. Kitam šaunamajam ginklui leidimą turi, todėl, esant reikalingumui būtų gavęs leidimą ir pneumatiniam ginklui. Šias aplinkybes nuteistasis R. J. nurodo ir savo apeliaciniame skunde.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pas R. J. rastas pneumatinis pramoninės gamybos 5.5 mm kalibro GS750 modelio šautuvas TYTAN Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodyta, kad eksperimentinio šaudymo metu nustatyta, jog iš šautuvo iššautų kulkų greičio ir kinetinės energijos vidurkiai yra 180 m/s ir 16,2 J ir ši energija viršija D kategorijos ginklų iššaunamų sviedinių energiją (2,5 – 7,5 J). Taigi padaryta išvada, jog pagal galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą pateiktas pneumatinis pramoninės gamybos 4.5 mm kalibro „B3-3“ modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nešaunamasis C kategorijos ginklas (1 t., b. l. 125–126). Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog R. J. pats aktyviai domisi įvairiais ginklais, galima daryti išvadą, jog jis suprato, kad turi pareigą tinkamai išsiaiškinti, kokios kategorijos nešaunamąjį ginklą įsigyja, o tokios pareigos tinkamai neįgyvendindamas, neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad ginklas gali būti priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, kuriems įsigyti leidimas nereikalingas. Pastebėtina, jog, iššovus sviedinį, kurio kinetinė energija siekia 16,2 J, žmogui galima padaryti rimtesnius sužalojimus, nei iššovus sviedinį, kurio kinetinė energija yra 7,5 J, o būtent tai nulemia pneumatinių šautuvų priskyrimą C kategorijos ginklams, kurių civilinė apyvarta yra apribota.

19. Taigi, net jei nuteistasis ir neturėjo tikslo neteisėtai įsigyti nešaunamąjį ginklą, tačiau, nesiimdamas visų įmanomų priemonių, kad patikrintų, ar pardavėjas teisėtai parduoda ginklus, ir neužtikrindamas įstatymo reikalavimus atitinkančio ginklo įsigijimo, t. y. nesiimdamas jokių priemonių įsitikinti, kad turi teisę įsigyti aptariamą ginklą, R. J. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, kuris jam būtų leidęs manyti, kad perkamą ginklą įsigyja teisėtai. Todėl daroma išvada kad jis buvo abejingas daromos nusikalstamos veikos atžvilgiu, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

20. Pasak nuteistojo, ginklą jis įgijo Lenkijoje prieš dešimt metų, ginklą įgijo teisėtai, tačiau pasikeitus įstatymams nesikreipė į kompetentingus organus dėl leidimo šiam nešaunamajam ginklui, nes, jam buvo nurodyta, kad tokiam ginklui leidimas nereikalingas. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog R. J. turėjo leidimą šaunamajam ginklui, t. y. buvo susipažinęs su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, t. y. jis tinkamai neįgyvendino savo pareigos išsiaiškinti, kokio ginklo įgijimui reikalingas leidimas, todėl neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad pas jį rastam nešaunamajam ginklui įsigyti leidimas nereikalingas. Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pneumatinis C kategorijos nešaunamasis ginklas buvo įgytas neteisėtai, po 2011 m. kovo 11 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir nuo to laiko laikomas nuteistojo namuose. BK 258 straipsnio 2 dalies straipsnio dispozicijoje nenumatyta atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą, tačiau pažymėtina, jog neteisėtai įgytas ginklas negali būti vertinamas kaip laikomas teisėtai.

Dėl R. J. paskirtos bausmės individualizavimo

21. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, remiantis kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžiamos pačias plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

22. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. J. bausmės rūšį ir dydį tiek už BK 145 straipsnio 1 dalyje, tiek ir už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgė į nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Nebuvo nustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas Danijos Karalystėje, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 165–170), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau nurodo, kad turi ūkį, ūkininkauja, išsiskyręs, nepilnamečių vaikų neturi, yra pakaltinamas. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė R. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta bausmės vidurkis laisvės apribojimo bausmę, o pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė mažiausią skirtiną už baudžiamuosius nusižengimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą ir jų bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės tiek rūšimis, tiek dydžiais atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

23. Nors bausmės rūšis ir jos dydis už atskiras R. J. padarytas nusikalstamas veikas buvo individualizuotas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis, dėl ko nuteistajam paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktų nuostatomis, teismas privalo taikyti bausmių apėmimą, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

24. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikalstamos priskiriamos ne toms pačioms rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2K-7-71-458/2020

25. Nagrinėjamu atveju R. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 145 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita (BK 258 straipsnio 2 dalis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), t. y. veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Be to, BK 258 straipsnyje numatytu baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į įstatymo ginamas vertybes, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis ir t. t. (BK XXXVI skyrius), o nusikaltimu, numatytu BK 145 straipsnyje – į teisinius santykius, keliančius pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius), t. y. veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

26. Esant šioms aplinkybėms, bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), o ne BK 63 straipsnio 3 dalimi, kurios taikymo apylinkės teismas visiškai neargumentavo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. J. neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.