Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, trečiajam asmeniui A. A. (A. A.), nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. Z., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. Z., A. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi detalės buvo pakeistos ne naujomis, o dėvėtomis. Žalos atlyginimą trečiajam asmeniui išmokėjo pagal sąmatą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas V. Z. laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. apdraudė transporto priemonę – BMW 7 745D, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) savanorišku transporto priemonių draudimu (Kasko) AB „Lietuvos draudimas“. 2012 m. rugsėjo 24 d. V. Z. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. 11 val. trečiasis asmuo A. A., važiuodamas Šilutės gatve įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobęį. Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobė yra 0,7 m x 1,0 m dydžio, 0,15 m. gylio, apžiūrėjo ir nustatė automobilio apgadinimus – sugadintas priekinis kairės pusės ratas, pats automobilis pasviręs į priekį kairėje pusėje. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2012-09-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime konstatuota, kad sugadintas automobilio priekinis kairės pusės ratas ir pakaba. 2012-09-26 ieškovo Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad sugadinta priekinės kairės pusės padanga, priekinės kairės pusės amortizatorius ir guoliavietė; reikalingas lieto disko remontas bei ratų suvedimas. Ieškovė 2012-10-02 parengė žalos sąmatą Nr. 1301538, iš kurios matyti, kad sugadintų dalių keitimo ir remonto darbų kaina sudaro 2126,55 Lt, šiai sumai buvo surašytas aktas prie žalos bylos. Ieškovė 2012-10-03 mokėjimo nurodymu Nr. 5838995 atlygino įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 2126,55 Lt sumą V. Z.. Ieškovė 2012 m. spalio 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl žalos atlyginimo.

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.

Į bylą pateikti įrodymai: 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, patvirtina eismo įvykio faktą.

Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovė teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Transporto priemonę vairavęs A. A. 2015 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje dėl eismo įvykio nurodė (garso įrašas nuo 15:25 iki 19:47 min.), kad jis važiavo Šilutės gatve, buvo po lietaus, duobė buvo apsemta, nepažymėta jokiais kelio ženklais, įvažiavus į duobę padanga sprogo, automobilis pasviro į priekį, iškvietė „traliuką“, nes automobilis toliau važiuoti negalėjo. Iki įvykio transporto priemonė buvo tvarkinga, apgadinimai susiję su įvykiu, jis eismo taisyklių nepažeidė. Teismas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas vienos padangos ir ratlankio sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovės argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – nepažymėtą Šilutės gatvėje 2,1 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto esančią 15 cm. gylio duobę, kurios ilgis 0,76 m., plotis 1 m., sugadintą automobilio kairės pusės ratą ir pakabą. Tą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-09-24 nutarimas, eismo įvykio schema. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-09-24 nutarimas, eismo įvykio schema) pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs A. A. būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-09-24 nutarime nurodyta, kad vairuotojo. A. A. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties nenustatyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis (tokie duomenys nebuvo užfiksuoti sudarant draudimo sutartį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog transporto priemonė buvo patekusi į kitą eismo įvykį, kurio metu galėjo būti padaryti analogiški pažeidimai). Be to, atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė BMW 7 745D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 24 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Ieškovei (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui, apskaičiuotos AB „Lietuvos draudimas“ 2012-10-02 žalos sąmatoje, laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Šilutės gatvės bei užtikrinti saugų eismą jame, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta V. Z. priklausanti, A. A. vairuota transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl esant visoms būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 615,89 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2012-10-29 pretenziją Nr. R0001312548, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 2126,55 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis, tačiau prievolė mokėti kompensacines palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (CK 6.53 str. 2d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Nr.3K-3-124/2013). Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas; savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos, - savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus; pagal šio straipsnio 4 dalį jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui [...].“ Šiuo atveju ieškovė nurodo, jog 2012-10-29 ji ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti žalą, tačiau iš pateiktos ieškovo pretenzijos R0001312548 akivaizdu, jog ji buvo pateikta ne atsakovui Kauno miesto savivaldybei, bet už savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo teises ir pareigas – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas įstatymų nuostatas bei aplinkybę, kad pretenzija ieškovei nebuvo grąžinta, laikytina, kad ji buvo perduota tinkamam asmeniui, todėl atsakovės argumentai, kad pretenzija buvo adresuota ne tam juridiniam asmeniui, atsakovė šios pretenzijos negavo, atmestini kaip nepagrįsti. Palūkanų dydis taip pat pagrįstas, nes taikoma palūkanų norma atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkių procentų metinių palūkanų dydį už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-156-687/2015). Ieškinio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 0,05 proc. – 83,52 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-10-29) iki 2015-06-29 ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.261 str., 6.53 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 615,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 16 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 615,89 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 89 ct) žalai atlyginti, 83,52 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 52 ctt) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (615,89 Eur) nuo 2015 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 Eur (šešiolika eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.