Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 28 d. nusikalstama veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 29 d. nusikalstama veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. gegužės 4 d. nusikalstama veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas R. Š. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas R. Š. nusikalstamu būdu įgytas turtas – 128 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje R. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją ir patalpą, o būtent:

1.1. R. Š. 2023-04-28 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į tvora ir vartais aptvertą saugomą sklypo teritoriją, kur namelio durų spynoje paliktais raktais atsirakino namelio duris ir pro jas įsibrovęs į sodo namelio vidų iš G. R. rankinėje esančios piniginės pagrobė 53 Eur. Tokiu būdu R. Š., įsibrovęs į saugomą teritoriją ir patalpą, pagrobė G. R. priklausantį 53 Eur vertės turtą.

1.2. Be to, R. Š. 2023-04-29, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 17.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į sodo namelį ir iš ant durų rankenos pakabintos rankinės pagrobė M. K. priklausantį 151 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 12C“ ir 5 Eur iš piniginės. Tokiu būdu R. Š., įsibrovęs į patalpą, pagrobė M. K. priklausantį 156 Eur vertės turtą.

1.3. Be to, R. Š. 2023-05-04 apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į tvora ir vartais aptvertą saugomą sklypo teritoriją, kur pro neužrakintas duris įsibrovė į sodo namelio vidų, iš kurio pagrobė S. S. priklausantį 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A10“ su dėklu. Tokiu būdu R. Š., įsibrovęs į saugomą teritoriją ir patalpą, pagrobė S. S. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, be kita ko, įvertinant, ar dėl pasikeitusios BK reakcijos jo veikos buvo teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir ar naujoji BK redakcija nešvelnina jo teisinės padėties. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

6. Visų pirma dėl R. Š. skunde keliamo klausimo, ar pasikeitus BK redakcijai jo veikos teisingai buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir ar pasikeitusi BK redakcija nešvelnina jo teisinės padėties, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs dviem atvejais į saugomą teritoriją ir patalpą, vienu atveju – į patalpą. Analogišką atsakomybę už tokias veikas numato ir 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalis. Taigi baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistojo R. Š. teisinės padėties šiuo aspektu, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, niekaip nešvelnina.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8. BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų (padarytos 3 nusikalstamos veikos) padarymą R. Š. paskyrė po 6 mėnesius laisvės atėmimo, šias bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrino dalino bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesius laisvės atėmimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas R. Š. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų nuosavybei griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), R. Š. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir R. Š. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas recidyvistas per trumpą laikotarpį, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos savaitgaliui, padarytos žalos nukentėjusiosioms net iš dalies nėra atlyginęs, baustas administracine tvarka, iš jų ir už narkotinių medžiagų vartojimą ir smulkias vagystes, paskirtų baudų nesumokėjęs. Taip pat teismas įvertino tai, kad R. Š. yra darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, nors nurodė, kad yra vedęs, turi faktinę šeimą. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį R. Š. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam R. Š. už padarytus tyčinius nusikaltimus nuosavybei turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, bausmių dydžius už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, atsižvelgiant į nedidelę nusikaltimais padarytą turtinę žalą, nustatant mažesnius nei jų vidurkiai.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų R. Š. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

10. Pažymėtina, kad nuteistojo R. Š. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas praeityje ne kartą teistas už, be kita ko, analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), turėdamas neišnykusį teistumą (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo paskutinį kartą buvo teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-11-23 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023-02-23) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, galutine 4 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausme, o, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, šiuo metu jam yra priimti dar du nuosprendžiai, kuriais jis taip pat yra nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, t. y.: 1) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-07-27 nuosprendis, kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK kodekso 242 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-31 nuosprendis, kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikaltimai) subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, sumažinta 1/3, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (abu šiuos nuosprendžius R. Š. yra apskundęs apeliacine tvarka). BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Anksčiau R. Š. paskirtos bausmės, iš jų ir laisvės atėmimas, jo nepataisė, nes, kaip matyti, šioje byloje R. Š., būdamas paskutinį kartą teistas už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, vėl per trumpą laikotarpį, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos savaitgaliui, padarė analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei. Taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė R. Š. nuo naujų tyčinių nusikaltimų padarymo, jis nenori keisti savo gyvenimo būdo, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles ir daugiau nebenusikalsti. Be to, R. Š. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už smulkias vagystes pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, taip pat už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 156–157). Priešingai R. Š. apeliacinio skundo teiginiams, teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kad jis praeityje buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip nurodo apeliantas, už narkotikų vartojimą, nurodė tik tai, kad jis baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, ir tai atitinka minėtus duomenis apie jos baustumą administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šie duomenys atskleidžia R. Š. susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės nebe pirmą kartą teisiamam R. Š. inkriminuotų nusikaltimų sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka, nes akivaizdu, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nededa. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad R. Š. už kiekvieną iš padarytų trijų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos mažesnės nei sankcijos vidurkis bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtos.

11. Nors R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis su žmona augina dvi mažametes dukras, kurios šiuo metu auga be jo, tačiau, kaip minėta, R. Š. šioje byloje inkriminuotus savanaudiškus nusikaltimus padarė paleistas savaitgaliui iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, kaip minėta, jis ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kt., šiuo metu dėl jo priimti dar du nuosprendžiai (vienas iš jų taip pat dėl vagysčių), kuriais jis nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl akivaizdu, jog šeima ir mažamečiai vaikai nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaiko, priešingai, pragyvenimui jis pasirinko nusikalstamą pajamų gavimo būdą – vagystes, užuot bandęs susirasti darbą arba jį tęsti (kaip matyti iš duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo, R. Š. 2022-07-01 buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje įmonėje dirbo tam tikrais periodais vos 3 mėnesius – nuo 2022-07-01 iki 2022-08-26 ir nuo 2023-03-01 iki 2023-03-31 (t. 2, b. l. 175), kad išlaikytų šeimą. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-08-23 sprendimu buvo nutraukta V. Š. ir R. Š. santuoka, sudaryta 2021-09-04, dėl atsakovo R. Š. kaltės, šiame sprendime, be kita ko, konstatavus, kad atsakovas šeimos neremia nei moraliai, nei materialiai. Taigi akivaizdu, kad prie šeimos išlaikymo V. Š. neprisidėjo, būtent dėl šios priežasties ir jo nusikalstamo gyvenimo būdo ir iširo jo šeima. Todėl apelianto teiginius dėl pastangų rūpintis šeima ir mažametėmis dukromis teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Apelianto skundo argumentas, kad būdams laisvėje, jis galėtų atlyginti padarytą žalą, taip pat vertintinas kaip deklaratyvus, nes, kaip matyti, byloje civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti.

12. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. Š. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.