- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-834-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36598-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. T., Vilniaus
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. T., Vilniaus m.41 notarų biuro notarei V. Z. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą po testatorės J. T. mirties palikimui priimti. Nurodė, kad terminą reikia atnaujinti paveldėjimo bylai užvesti notaro biure. Paaiškino, kad 2009-11-30 mirė pareiškėjo močiutė ir testatorė J. T., jos paskutinė mirusios deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2009-01-14 dienos testamentu, patvirtintu Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro, J. T. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui - vaikaičiui R. T.. Pareiškėjas R. T. savalaikiai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo dėl svarbių priežasčių, o būtent jam nebuvo žinoma apie tai, kad jo atžvilgiu yra padarytas testamentinis patvarkymas ir tai tapo žinoma apytiksliai tik 2010 metų liepos mėnesį atvykus į Lietuvą. Testatorės - močiutės mirties dieną ir per terminą palikimui priimti pareiškėjas gyveno ir mokėsi užsienyje, nedalyvavo net močiutės laidotuvėse. Suinteresuotas asmuo I. T. prašė teismo netenkinti pareiškėjo R. T. prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjas nusprendė kreiptis dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo tik praėjus 3 metams 7 mėnesiams nuo testatorės mirties. Terminas palikimui priimti yra praleistas labai daug ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai negali to pateisinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas jau nuo 2010 m. liepos mėnesio žinojo apie testamentą, pilnamečiu tapo 2012 m. balandžio 21 d., tačiau tik 2013 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėjas iš esmės nenurodė, kokios svarbios, objektyvios priežastys trukdė pareiškėjui kreiptis dėl palikimo priėmimo ar termino atnaujinimo palikimui priimti iki 2013 m., todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą. Aplinkybių, kaip pareiškėjo gyvenimas užsienyje, teismas nelaikė objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. T. prašo panaikinti 2014-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjui R. T. terminą palikimui priimti po testatorės J. T. mirties. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei įvertinti pareiškėjo amžių, išsilavinimą, galimybę suvokti teisines pasekmes. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad trijų mėnesių terminas dokumentams sutvarkyti yra pakankamas, o apeliantas įrodymų apie tai, kad paveldėjimo dokumentų parengimas užsitęsė ne nuo R. T. priklausančių priežasčių, nepateikė. Apeliantas nežinojo apie testamento egzistavimą.
2. Teismas nevertino, kad pareiškėjas buvo suklaidintas notarės, kuri patarė, jog I. T. sudarytų testamentą, nes terminai palikimui priimti buvo praleisti. Apeliantas pasitikėjo I. T. ir notaru.
Suinteresuotas asmuo I. T. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jis galėjo praleisti įstatymo nustatytą terminą, jo paaiškinimai dėl apsisprendimo nesiimti jokių veiksmų palikimo priėmimo klausimo atžvilgiu ir vilčių dėl senelio I. T. turto tik patvirtina, kad pareiškėjas dėl palikimo nesikreipė sąmoningai. Aplinkybės dėl notaro klaidinimo nebuvo pareiškėjo nurodomos ir įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, bylos įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nustatyta, kad 2009-11-30 mirė pareiškėjo R. T. močiutė ir testatorė J. T. (b.l.9-mirties liudijimas). J. T. 2009-01-14 testamentu (b.l.10) patvirtintu Vilniaus m. 9 notarų biuro (reg.Nr.DA-314) visą jai nuosavybės teisę priklausantį turtą paliko pareiškėjui R. T.. Pareiškėjas laiku nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po jo močiutės ir testatorės J. T. mirties. Pareiškėjas J. T. mirties dieną buvo nepilnametis, jo interesus atstovavo įstatyminė atstovė –motina S. T., kuri kartu su pareiškėju gyveno Ispanijoje (b.l.55-išrašas iš gyventojų registro). Pareiškėjas tapo pilnamečiu tik 2012-04-21 (b.l.47-gimimo liudijimas) . 2010-08-25 buvo surašytas I. T. testamentas, kuriuo jis visą savo turtą paliko pareiškėjui (b.l.22). Žinodamas apie nurodytą testamentą, pareiškėjas nesikreipė dėl termino palikimui priimti po savo močiutės J. T. mirties, atnaujinimo, nebuvo užvesta paveldėjimo byla. 2011-11-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. T. priėmė J. T. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti (b.l.34-35). Šio sprendimo pagrindu palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre (b.l.15-16). 2011-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi I. T. ½ buto (duomenys neskelbtini) pardavė N. G. ir R. G. (b.l.18-duomenys iš registrų centro). 2013-10-25 pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad jie neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė tai, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie močiutės testamentą sužinojo būdamas nepilnametis, todėl laikytina, jog, iki pilnametystės negalėdamas savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjas dėl svarbių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą palikimui po močiutės mirties 2009 m. priimti. Pilnamečiu pareiškėjas tapo 2012- 04-21, tačiau į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 5 d. Dėl to nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar dėl svarbių priežasčių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti po to, kai sulaukė pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad buvo suklaidintas notarės, kuri patarė, jog I. T. sudarytų testamentą, nes terminai palikimui priimti buvo praleisti. Apeliantas tuo metu buvo nepilnametis, o jo atstovė neturėjo teisinių žinių ir negalėjo abejoti notaro patarimu. Taigi apeliantas kliūtimi priimti palikimą laiko teisinių žinių stoką. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šia įstatymo norma papildo ir CK 1.2 str., kuri nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika.
Pareiškėjas iš esmės nenurodė, kokios svarbios, objektyvios priežastys trukdė pareiškėjui kreiptis dėl palikimo priėmimo ar termino atnaujinimo palikimui priimti iki 2013 m.
Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, testatorės turtą paveldėjo kiti asmenys, šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 straipsniai), be to, trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012), o pareiškėjas teismams nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepime prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymai, kurie pagrįstų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nėra pateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.