Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, susipažinusi su V. E. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. E. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn patraukti I. M., pripažinti V. E. nukentėjusiuoju ir priteisti iš I. M. 10000 Eur neturtinės žalos bei prijungti prie bylos civilinės bylos Nr. 2-1721-980/2016 ir baudžiamosios bylos Nr. PK-744-526/2016 medžiagą. Skunde nurodoma, kad I. M., kuri yra V. E. sesuo, 2016-06-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme, civilinės bylos Nr. 2-1721-980/2016 posėdyje, teismo proceso dalyvių akivaizdoje, duodant teismui parodymus apie savo brolį V. E., jį apšmeižė sakydama, kad atsakovas V. E. niekur nedirbo ir niekur nedirbs, charakterizavo asmenybę neigiamai, siekiant jį pažeminti, be to, ji neakivaizdžiai patvirtino ir kitos sesers R. D. neteisingus bei melagingus parodymus apie tai, kad V. E. yra „bomžas, valkata, alkoholikas“, nešantis daiktus iš namų į lombardą alkoholinių gėrimų pirkimui.

V. E. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš I. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kilti I. M. baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį. BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šmeižimą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybė už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Informacijos paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar panašiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).

Šiuo atveju, įvertinus V. E. išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog I. M. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, liudytojų apklausos metu, pasirašiusi liudytojo priesaiką, civilinėje byloje Nr. 2-1721-980/2016, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1721-980/2016 esančio garso įrašo, matyti, kad I. M. kaip liudytoja, 2016-06-20 liudytojo apklausos metu liudydama apie brolį V. E. nurodė, kad „...visą laiką buvo darbingas, tik turėjo tą galvos operaciją ir viskas. Jisai yra tiesiai šviesiai pasakęs – aš valdiško darbo nedirbau ir nedirbsiu... Kam jis dirbs, jeigu jis pinigus gali ir veltui pasiimti... Butus pardavinėdavo.... Tik nesupraskit klaidingai, kas čia prirašyta galima serialus kurti.... Yra darbingas vyras, rankas kojas turi ....“.

Atkreiptina, jog I. M. kaip liudytoja minėtas aplinkybes išdėstė 2016-06-20 liudytojo apklausos metu, naudojantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) ir kitų teisės aktuose garantuojamomis savo teisėmis, - ji išdėstė savo nuomonę. Be to šios aplinkybės tapo žinomos išimtinai tik teismo proceso dalyviams tuo metu buvusiems posėdžio salėje, kurie buvo tiesiogiai susiję su civiline byla, žinojo bylos aplinkybes, ir tai nelaikytina informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. M. tyčia siekė paniekinti ar pažeminti V. E..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. E. privataus kaltinimo skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. todėl esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

BPK 412¹ straipsnyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. E. privataus kaltinimo skundą, kuriuo prašoma I. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.