- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1721-980/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00062-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- M. E.
- Atsakovas
- V. E.
- Advokatai
- Kristina Pralgauskaitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovui M. E., jo atstovei advokato padėjėjai R. V., atsakovo atstovams advokatei Kristinai Pralgauskaitei, S. J., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovui V. E. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo V. E. priešieškinį ieškovui M. E. dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2027,34 Eur (7 000 Lt) skolą; 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009-09-11 ieškovas banko pavedimu Nr. 203 paskolino atsakovui 7000 Lt (2027,34 Eur) pervesdamas šią sumą pinigų į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas ieškovui.
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jie su ieškovu yra giminės, o ieškovas, slėpdamas susidariusių santykių tikrąsias aplinkybes, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis kreipėsi į teismą, nors jokios paskolos atsakovas gavęs nebuvo. Dėl šio pradėto proceso atsakovo sveikatos būklė jam sergant nervų sistemos liga žymiai pablogėjo, ieškovas negalėdamas susitaikyti su jam pareikštais kaltinimais patyrė emocinį stresą, dėl ko jam padažnėjo epilepsijos priepuoliai.
Ieškovas M. E. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovas yra jo motinos brolis, jie bendravo kaip artimi giminaičiai, anksčiau dažnai susitikdavo per šeimos šventes. 2009 metais atsakovas paprašė paskolinti pinigų, nes neva turėjo įsigyti butą, jį suremontuoti ir parduoti, o gavęs pinigus skolą žadėjo grąžinti. Kadangi atsakovas yra mamos brolis, artimas giminaitis, o ieškovas gyvena Vilniuje, jis pasitikėjo atsakovu, sutiko jam paskolinti pinigų ir pervedė atsakovui į jo asmeninę sąskaitą banke 7000 Lt. Atsakovas iš pradžių dar vis žadėdavo gautus pinigus grąžinti, sakydavo, jog šiuo metu neturi pinigų, tačiau paskutinio pokalbio metu nurodė, jog apskritai nesupranta, apie kokią paskolą kalbama ir suabejojo, ar ieškovas esąs blaivus. Ieškovas nurodė, jog visos priešieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra išgalvotos, o apie tai, kad dėdė galimai serga epilepsija, jis nežinantis, prašė priešieškinį atmesti.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja R. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, o priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškinys pagrįstas byloje pateiktu rašytiniu įrodymu – mokėjimo pavedimu, kuris neabejotinai patvirtina paskolos suteikimo faktą. Tuo tarpu, priešieškinys nepagrįstas jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas S. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsakovo atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, o liudytojos apklaustos ieškovo pusėje yra jo mamos seserys, todėl jų liudijimais vadovautis negalima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas; priešieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad 2009 metais jo mamos brolis – atsakovas V. E., paprašė paskolinti pinigų butui įsigyti. Iš byloje esančio 2009-09-11 mokėjimo nurodymo matyti, kad M. E. pervedė atsakovui V. E. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt, t.y. 2027,34 Eur. Nustatyta ir tai, kad mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta: „paskola, grąžinti tik per pavedimą į sąskaitą“. Liudytojų J. E., R. D., I. M. parodymais nustatyta, kad ieškovas M. E. ir šiuo metu, o ir 2009 metais turėjo gerai apmokamą darbą, gaudavo ir gauna nuolatines pajamas, todėl turėjo ir galimybę skolinti pinigų.
Atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą priešieškinyje nurodė, jog iš esmės ginčija paskolos gavimo faktą ir papildė, jog ne ieškovas, o priešingai atsakovas paskolino ieškovui 8000 Lt ir tai patvirtina byloje pateiktas banko išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas išėmė tokią sumą grynųjų pinigų iš savo sąskaitos.
Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių – ieškovo ir atsakovo ginčas kilo dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, skolos grąžinimo, neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam negrąžintą skolą iš atsakovo, o atsakovas priešieškinyje nurodė, jog iš esmės jis susiklosčiusiuose santykiuose nebuvo paskolos gavėju, nes pats suteikė ieškovui paskolą, be to, prašė priteisti neturtinę žalą.
Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi < ...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą.
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B. , bylos Nr. 3K-7-430/2013; 2015 m. liepos 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).
Esant nustatytų aplinkybių visumai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju teko atsakovui, kuris, ginčydamas paskolos buvimo faktą, turėjo teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, o be to, privalėjo ir įrodyti, jog pinigų negavo.
Kartu su priešieškiniu atsakovas pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2006-12-29 E. A. pervedė atsakovui 70 000 Lt, po ko, laikotarpiu nuo 2006-12-30 iš sąskaitos per kelis kartu buvo išimamos grynųjų pinigų sumos naudojantis bankomatais Taikos pr., Klaipėdoje, o 2007-01-04 pats atsakovas išgrynino banko padalinyje iš savo sąskaitos 8000 Lt. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paliudijo, jog senai pažįsta atsakovą, tačiau tiksliai nurodyti, kam ir kiek pinigų buvo paskolinęs atsakovas ir/ ar apskritai buvo juos paskolinęs nurodyti negalėjo.
Ieškovas grįsdamas, ieškinio aplinkybes, pateikė teismui rašytinį įrodymą – 2009-09-11 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad M. E. pervedė atsakovui V. E. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt, t.y. 2027,34 Eur. Matyti ir tai, kad mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta: „paskola, grąžinti tik per pavedimą į sąskaitą“.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir liudytojų liudijimus, vertinant į bylą pateiktų ieškovo ir atsakovo įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių nurodytų priešieškinyje, t.y. neįrodė, jog jis negavo pinigų pagal ieškovo į bylą pateiktą mokėjimo pavedimą, neįrodė, jog atsakovas buvo paskolinęs iš sąskaitos išgrynintus 8000 Lt būtent ieškovui.
Konstatuotina, jog tarp šalių – ieškovo ir atsakovo, susiklostė prievoliniai teisniai paskolos santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais bei vadovaujantis protingumo principu (CK 6. 38 str.). Ieškovas paskolino atsakovui 2027,34 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžinęs ieškovui paskolą. Atsakovas V. E. laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę, ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6.873 str.).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šį reikalavimą atsakovas reiškė motyvuodamas tuo, kad ieškovas, slėpdamas susidariusių santykių tikrąsias aplinkybes, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis kreipėsi į teismą, nors jokios paskolos atsakovas iš ieškovo gavęs nebuvo.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismui konstatavus, jog ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 61,00 Eur žyminis mokestis ir 1105,40 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų – ieškinio ir atsiliepimo rengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 8 p., 93 str. 1 d.).
Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos.
2016-02-18 nutartimi atsakovui iki sprendimo priėmimo dienos buvo atidėtas 180 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinio pareiškimą mokėjimas. Atsakovo priešieškinį atmetus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 180 Eur žyminio mokesčio.
2016-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti; priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. E. 2027,34 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-07, iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovo M. E. naudai.
Priteisti iš atsakovo V. E. 1166,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. E. naudai.
Priteisti iš atsakovo V. E. 180 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
2016-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.