Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovui V. E. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. E. 2027,34 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pareikšto reikalavimo ribose – 2027,34 Eur atsakovui V. E. priklausantį turtą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui V. E. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 2027,34 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad prašoma priteisti suma laikytina didele, ginčas kilo tarp fizinių asmenų, atsakovas jau ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus, konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė ieškovo turtiniams interesams.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį. Nurodė, kad ieškovas būdamas jo giminaičiu neteisingai nurodo tarp jų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių aplinkybes ir taip piktnaudžiauja savo teisėmis. Pasak atsakovo, ieškovo pervedama pinigų suma jam buvo skolos grąžinimas, o ne ieškovo paskolos suteikimas jam. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino pareikšto reikalavimo turinio, neobjektyviai ir skubotai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas teigia, jog grėsmės ieškovo interesams nėra, nes jis gauna pensiją ir neketina vykti į užsienį. Atsakovo vertinimu, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neturėdamas duomenų, jog jis ketina turimą turtą perleisti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktikos nuostatas didelė reikalavimo suma savaime suponuoja grėsmę, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti iš esmės apsunkintas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ginčo suma jam nėra didelė. Priešingai teikdamas atskirąjį skundą prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties, o tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį turtą pareikšto reikalavimo ribose. Tuo tarpu atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti skolą, neturi teisinės reikšmės taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas išsprendus bylą iš esmės ir dėl to priėmus atitinkamą procesinį sprendimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškovo reikalavimo pagrįstumas iš esmės nesprendžiamas, todėl pasisakyti dėl bylos esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.