Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E. Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovei E. C., ieškovės atstovei adv. R. Janušytei, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C., vertėjai A. Stančinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovui D. C., institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – UAB „Snoro lizingas“ ir Vilniaus apskrities VMI, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, bei ieškovės reikalavimą priteisti kiekvienam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS (b. l. 7, 11). Santuokoje šalims Liudytoja gimė sūnus A. C., (duomenys neskelbtini) dukra U. C. (b. l. 12).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Liudytoja V. B. teismui paaiškino, kad yra ieškovės mamos draugė. Atvažiavusi matė ieškovę verkiančią, sumuštą, mėlynes, išrautais plaukais, matė kaip atsakovas stumdė ieškovę. Tai buvo ieškovei laukiantis dukros, (duomenys neskelbtini) metais. Prižiūrėjo ieškovės vaiką, kol ši gulėjo ligoninėje. Atsakovą matydavo girtą grįžtantį namo. Ieškovė skundėsi, kad atsakovas ją mušdavo, kai ji laukėsi pirmo vaiko. Apie atsakovo neištikimybę sklandė gandai, tačiau jo su kitomis moterimis nėra mačiusi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT c. b. 2010-05-27, Nr. 3K-3-254/2010). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieš ieškovę, buvo neištikimas, neišlaikė šeimos ir vaikų, nuo 2013 metų balandžio mėnesio nesirūpina vaikais, visiškai neteikia jiems išlaikymo.

Paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove (b. l. 16). Atsakovas beveik prieš vienerius metus, t. y. 2013 m. balandžio mėnesį paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra. SoDros duomenimis, atsakovas nuo 2013-04-08 nedirba, santuokos metu dirbo tik 9 mėnesius, šeima gyveno iš ieškovei mokamos socialinės pašalpos, išmokų vaikui, nėščiai moteriai (b. l. 17, 39). Liudytojos V. B. parodymai netiesiogiai patvirtina, kad santuokos metu atsakovas prieš ieškovę naudojo smurtą. Atsakovo alkoholio vartojimo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovas 2012-05-10 ir 2013-01-31 baustas už administracinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 57, 58).

Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo neištikimybės neparemta jokiais įrodymais. Be to, tiek ieškovė, tiek liudytoja nurodė, kad remiasi tik gandais, todėl šis ieškovės nurodytas atsakovo neištikimybės faktas nepripažįstamas faktu, nulėmusiu santuokos iširimą.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tad laikytina, kad jis sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neprisidėdamas prie šeimos išlaikymo, vaikų priežiūros, nuolat vartodamas alkoholį ir naudodamas smurtą prieš sutuoktinę, palikdamas šeimą be materialinės ir moralinės paramos, taip nepalikdamas galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30, 3.35, straipsniuose, tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. ir U. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove, ieškovės tėvų namuose, ir yra jos tinkamai prižiūrimi, tėvas vaikų nelanko (b. l. 23-24).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad ieškovė turi visas sąlygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui, deda pastangas, kad pagrindinės vaikų teisės ir pareigos būtų įgyvendintos, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt.

Ieškovė šiuo metu nedirba, augina du mažamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) m. sūnų ir (duomenys neskelbtini) m. dukrą, gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikui (b. l. 17). Atsakovas SoDros duomenimis šiuo metu nedirba (b.l. 39), ieškovės paaiškinimu yra išvykęs į užsienį, tačiau Gyventojų registro duomenimis, šio fakto nėra deklaravęs, kitų duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįglumo ir pan., būtų nedarbingas. Teismas pažymi, kad atsakovas būdamas jaunas ir darbingas, privalo siekti įsidarbinti bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; tai pareiga kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Ieškovė su vaikais gyvena tėvų namuose, turi atskirą kambarį (b. l. 23-24). Šalys nekilnojamojo turto neturi; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso keleivinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16).

Šalių dviejų vaikų poreikiai mėnesiui yra kiek daugiau negu 2 000 Lt (b. l. 41); sūnus A. C. turi regos sutrikimą, paskirta nuolat dėvėti akinius nuotoliui (b.l. 73). Šiuo metu šalių sūnui (duomenys neskelbtini), o dukrai (duomenys neskelbtini) metai; tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži (sauskelnės, maistas, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir kt.), be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į šalių pajamas, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad šalių galimybės teikti išlaikymą iš esmės yra vienodos, į tai, jog šalių sūnui nustatytas specialus poreikis nuolat dėvėti akinius regai koreguoti, į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m.) bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 500 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. ir U. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki jų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, t. y. nustatyti, kad D. C. gali matytis su nepilnamečiais vaikais A. ir U. iš anksto pranešus ir pasimatymuose dalyvaujant ieškovei.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 d., 4 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jų gyvenamoji vieta lieka su motina. Nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, ar ši tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Ieškovė paaiškino teismui, kad tokia tvarka atitinka mažamečių vaikų interesus, nes atsakovu nepasitiki, jis tinkamai negalėtų pasirūpinti vaikais, nes kol jie buvo maži, atsakovas neskyrė jiems reikiamo dėmesio. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaikų interesus, jų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m.), bei tą aplinkybę, jog pasikeitus situacijai, bendravimo tvarka gali būti pakeista, ieškovės prašymas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką tenkintinas, nustatant, kad D. C. gali matytis su nepilnamečiais vaikais A. ir U. iš anksto pranešus ir pasimatymuose dalyvaujant ieškovei (CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo.

Atsakovas neturtinės žalos atlyginimo prievolės neginčijo.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, t. y. savo tyčiniais veiksmais veikė priešingai šeimos interesams, tuo neabejotinai sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus ieškovei. Tačiau, kadangi nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, t.y. nėra duomenų, kad dėl patirtos neturtinės žalos būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės (sveikatos sutrikimas ir pan.), ar kitų duomenų, kurie leistų vertinti padarytą žalą kaip didelę ar ypatingai pakenkusią ieškovei, teismas konstatuoja esant pagrindui priteisti iš atsakovo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 3.70 str. 2 d.). Teismas priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą be kita ko atsižvelgė ir į tai, kad santuoka buvo sudaryta pakankamai neseniai, ji truko tik tris metus, taip pat į ieškovės teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, kad jai neturtinė žala buvo padaryta tuo, jog atsakovas nesirūpino namais, gerdavo, smurtaudavo, neprižiūrėjo vaikų.

Dėl kreditorių

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai pagal: Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2085-341/2008, išduotą 2008-06-10, dėl 930,53 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Snoro lizingas“ bei 704,13 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei I.Beliačic (2012-06-19 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2326-276/2012 dėl 1 300 Lt baudos išieškojimo valstybei; Vilniaus rajono PK 2007-12-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 000 Lt baudos išieškojimo valstybei; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-147-298/2013 dėl 4 500 Lt baudos išieškojimo valstybei (b. l. 54-61). Ieškinyje ieškovė prašo minėtus skolinius įsipareigojimus palikti vykdyti atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad skola UAB „Snoro lizingas“ yra susidariusi iki santuokos sudarymo (skola priteista 2008 m., santuoka sudaryta 2011 metais), o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė dėl atsakovo administracinių teisės pažeidimų, todėl minėti skoliniai įsipareigojimai ir su jų išieškojimu susijusios išlaidos pripažintini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Turto arešto aktų registre ieškovės atžvilgiu registruotų turto arešto aktų nėra (b.l. 38). Atsakovo atžvilgiu taikytas turto areštas: 4 931 Lt sumai (turto arešto pagrindas Vilniaus rajono PK nutarimas, įregistravimo data 2008-03-06); 1 381,66 Lt sumai (kreditorius UAB „Snoro lizingas“, turto arešto pagrindas Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas, įregistravimo data 2008-09-03) (b. l. 36-38).

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Šalys santuokoje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b. l. 13 - 15).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „P.“, atsakovui – „Ch.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-17 nutartimi (b. l. 19-20) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) įskaitytinos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-31 sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 8-10).

Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 1 092 Lt žyminis mokestis (144 Lt už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, 144 Lt už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 144 Lt už neturtinį reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; 360 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; 300 Lt už reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą patenkintas tik 10 procentų, iš atsakovo valstybei priteistinas 822 Lt dydžio žyminis mokestis ir dalis pašto išlaidų - 20 Lt už procesinių dokumentų siuntimą, iš viso 842 Lt (CPK 79, 88, 92, 96 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinę teisinę pagalbą pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui, patyrė 520 Lt išlaidų (b. l. 72). Atsižvelgiant į proporcingumą, patenkintai reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 442 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 150 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. C. (ikisantuokinė pavardė – P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. C. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „P.“, atsakovui jo pavardę - „Ch.“.

Nepilnamečių vaikų A. C. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. C. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. C..

Priteisti iš atsakovo D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. C. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. C. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kiekvienam kas mėnesį nuo 2013-09-17 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. C..

Nustatyti, kad D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais A. C. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. C. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iš anksto pranešus ir pasimatymuose dalyvaujant ieškovei.

Priteisti iš atsakovo D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) ieškovei E. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2085-341/2008, išduotą 2008-06-10, dėl 930,53 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Snoro lizingas“ bei 704,13 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstolei I.Beliačic (2012-06-19 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pagal: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2326-276/2012 dėl 1 300 Lt baudos; Vilniaus rajono PK 2007-12-28 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 000 Lt baudos; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-147-298/2013 dėl 4 500 Lt baudos, yra atsakovo D. C. asmeniniai įsipareigojimai.

Priteisti iš atsakovo D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 842 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 442 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt du litus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-09-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotas pinigines lėšas iš atsakovo įskaityti į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.