Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) D. M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės D. M. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „XXI AMŽIAUS TECHNOLOGIJOS“ ieškinį atsakovei D. M. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Rezoliucinė dalis

1.1. ieškovės ieškinį tenkinti visiškai;

1.2. atidalyti ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal matininko A. S. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini). Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „XXI AMŽIAUS TECHNOLOGIJOS“ priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., dalį (naujai suprojektuotą žemės sklypą, 1281 kv. m.), kuri projekto sprendinių brėžinyje pažymėta indeksu „1“, o atsakovės D. M. V. nuosavybėn priteisti natūra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., dalį (naujai suprojektuotą žemės sklypą, 1304 kv. m.), kuri projekto sprendinių brėžinyje pažymėta indeksu „2“;

1.3. Leisti ieškovei be atsakovės sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su žemės sklypo dalių atidalijimu pagal projektą, t. y. leisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti projektą be atsakovės sutikimo, parengti ieškovei suprojektuoto žemės sklypo, projekte pažymėto indeksu „1“, kadastro bylą, ją suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypų ir teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo, įregistruoti žemės sklypų duomenis ir ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu „1“, be notariškai patvirtintos sutarties dėl Žemės sklypo dalių atidalijimo bei atlikti kitus būtinus veiksmus minėto projekto įgyvendinimui;

1.4. priteisti iš atsakovės ieškovei 150 Eur bylinėjimosi išlaidas;

1.5. priteisti iš atsakovės valstybės naudai 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. 2021 m. lapkričio 3 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, nebuvo išnaudotos visos galimybės susisiekti su atsakove, nors ieškovės atstovas advokatas atsakovei yra gerai žinomas, su juo buvo bendraujama daugiau nei dešimt metų. Sklypų atidalijimas neatitinka atsakovės interesų. Ginčo sklypo dalyje, projekte pažymėtoje indeksu „1“, kuris priskirtas ieškovei, yra gyvenęs atsakovės senelis, kuris yra Vilniaus kraštui nusipelnęs asmuo, šioje sklypo dalyje išlikę namų valdos, kurioje formavosi daug prieškarinio Vilniaus istorinių įvykių, liekanų. Atsakovė siekia šioje sklypo dalyje pastatyti atminimo ženklą. Teisėjos 2021 m. lapkričio 22 d. rezoliucija pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas.

3. Ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog peržiūrėti sprendimą už akių nėra pagrindo. Nurodė, jog su atsakove buvo bandoma susisiekti visais žinomais adresais. Atsiliepime teigiama, kad ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis leidžia statyti nedidelės apimties gyvenamosios paskirties statinius, tačiau tai nėra tinkama vieta asmens atminimo įamžinimui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė atsakovės D. M. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė nei vienos iš minėtų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui.

6. Teismas konstatavo, kad buvo išnaudotos visos galimybės atsakovę informuoti apie teisminį procesą. Procesiniai dokumentai siųsti atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat kitu jos nekilnojamojo turto adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti. 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškinys atsakovei buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tuos pačius adresus, kuriais atsakovei buvo siųsti procesiniai dokumentai ir grįžo neįteikti, kas patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti tinkamais adresais, įteikti tinkamai, ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

7. Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tuo atveju, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju atsakovės nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, teismo vertinimu, yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė fotonuotraukų kopijas, kurios kaip įrodymai nėra reikšmingos sprendžiant ginčo dalyką. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nenustačius nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas.

8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

8.1. Atsakovei nebuvo žinoma apie pradėtą teisminį procesą. Ieškovės atstovas advokatas atsakovei yra gerai žinomas, su juo buvo bendraujama daugiau nei dešimt metų. Todėl buvo galimybės atsakovę realiai informuoti apie teisminį procesą, sudarant galimybes jai dalyvauti procese. Tik sužinojusi apie priimtą procesinį sprendimą, atsakovė operatyviai įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

8.2. Teismo patvirtintas sklypo atidalijimas neatitinka atsakovės interesų. Atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Ginčo sklypo dalyje, kuris priskirtas ieškovei, yra gyvenęs atsakovės senelis K. S., kuris yra Vilniaus kraštui nusipelnęs asmuo, buvęs Vilniaus burmistras, šioje sklypo dalyje išlikę namų valdos, kurioje formavosi daug prieškarinio Vilniaus istorinių įvykių, liekanų. Atsakovė siekia pažymėti senelio 130-ąsias metines bei šioje sklypo dalyje pastatyti atminimo ženklą.

9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

9.1. Atsakovė prašo peržiūrėti teismo sprendimą už akių, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl šis sprendimas yra ydingas – neteisėtas ir/arba nepagrįstas. Atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nereiškia jokio reikalavimo dėl ginčo esmės.

9.2. Atsakovei yra palikta geresnė sklypo dalis, kuri yra be servitutų. Be to, atsakovės išreikštas pageidavimas dėl sklypo dalies, projekto sprendinių brėžinyje pažymėtos indeksu „1“, priskyrimo yra nelogiškas, nes ieškovei bei atsakovei priklausančios sklypo idealiosios dalys yra nelygios.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantė D. M. V. 2022 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirojo skundo papildymą.

13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo pateikimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Vadinasi, bet koks atskirojo skundo papildymas yra leidžiamas tik iki skundo pateikimo termino, kuris nagrinėjamu atveju yra suėjęs, pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas apeliantės atskirojo skundo papildymo nepriima.

14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas. Vienas iš jų – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

15. Remiantis kasacinio teismo aiškinimu, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija pasyviajai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 ir joje nurodyta praktika).

16. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

17. Sprendimo už akių peržiūrėjimui CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

18. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

19. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismui konstatavus, kad atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti CPK nustatyta tvarka.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas) atsakovei du kartus buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurie grįžo neįteikti. Tuos pačius adresus atsakovė nurodė ir savo procesiniuose dokumentuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Sprendimas už akių atsakovei buvo įteikiamas analogišku būdu. Atsakovės teiktais duomenimis, ji apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2021 m. spalio 27 d., kuomet kreipėsi į teismą, nes paštas procesinius dokumentus jau buvo grąžinęs teismui.

21. Įvertinus aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo išnaudotos visos realios galimybės informuoti atsakovę apie teisminį procesą, dėl ko teismas, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

22. Kita vertus, atsakovė, sužinojusi apie kai už akių priimtą teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo interesus, nedelsdama pateikė pareiškimą dėl priimto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

23. EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).

24. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių bei teismui laikant, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, bet fiktyviai, skundžiama nutartimi atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių procesinių teisių – teisę į tinkamą, rungtynišką procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises teisme.

25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nepagrindė antrosios sąlygos sprendimo už akių panaikinimui – dėl atsakovės pateiktų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui materialiosios teisės prasme.

26. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kartu su atsakove bendrąja daline nuosavybe valdo 0,2585 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1281/2585 dalis, atsakovei – 1304/2585 dalis minėto žemės sklypo.

27. Civilinė byla inicijuota ieškovės dėl turto atidalijimo natūra, remiantis CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teise reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

28. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.

29. Civiliniame procese vyrauja rungtyniškumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti vadovaujantis teisine fikcija, taigi atsakovei realiai nesant informuotai apie procesą. Prie ieškinio ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad pretenzija dėl turto atidalijimo atsakovei taip pat nebuvo įteikta, nors, kaip nurodoma abiejų šalių procesiniuose dokumentuose, atsakovė su ieškovės atstovu advokatu bendravo eilę metų, taigi ieškovė turėjo realias galimybes atsakovei įteikti tiek pretenziją, tiek procesinius dokumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas bylą dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teises valdomo turto atidalijimo išnagrinėjo neišklausęs abiejų šalių, procesinis sprendimas grįstas sutrumpintais motyvais bei remiantis išimtinai ieškovės ieškiniu, nors jame net nėra teikiami argumentai, kodėl ieškovė siekia įgyti būtent sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“.

30. Pažymėtina, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neprieštarauja ieškovės prašomam turto atidalijimo būdui natūra. Atsakovė iš esmės nesutinka su tuo, kad sprendimu už akių, atidalijus šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, jai priskirtas naujai suprojektuotas sklypas, projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „2“, o ieškovei - sklypas, projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „1“. Nurodė, kad ieškovė sklypo dalį yra įgijusi pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu atsakovė sklypą įgijusi nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisės jai atkurtos į senelio žemę, kas patvirtina atsakovės asmeninį ryšį su sklypu. Atsakovės tvirtinimu, sklypo dalyje (sklype, projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas indeksu „1“), kuris priskirtas ieškovei, yra gyvenęs atsakovės senelis K. S., kuris yra Vilniaus kraštui nusipelnęs asmuo, buvęs Vilniaus burmistras, šioje sklypo dalyje išlikę namų valdos, kurioje formavosi daug prieškarinio Vilniaus istorinių įvykių, liekanų. Atsakovė siekia naudotis šia sklypo dalimi, įamžinti senelio kaip istorinės asmenybės atminimą, tuo tikslu šioje sklypo dalyje pastatyti atminimo ženklą. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ginčo sklype buvusio pastato bei jame gyvenusių asmenų fotonuotraukų kopijas. Taigi atsakovė siekia įrodyti, kad ji turi didesnį suinteresuotumą nei ieškovė būtent ta žemės sklypo dalimi.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, sprendžia, kad jie galimai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl turi būti įvertinti drauge su kitos šalies argumentais bei teikiamais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, kaip ir atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra išdėsčiusi argumentų, kodėl ji siekia būtent sklypo, pažymėto indeksu „1“. Priešingai, atsiliepime į atskirąjį skundą ji sklypą, pažymėtą indeksu „2“, netgi įvardijo kaip pranašesnį, turintį mažiau suvaržymų.

32. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

33. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

34. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą spręsti, kad dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.