Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-976-555/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
2A-976-555/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13904-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“
Ieškovas
G. N., R. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-976-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13904-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.6; 2.6.11.6; 2.8.2.7; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1038-1026/2022 pagal ieškovų G. N. ir R. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė „KUPOLA“, R. G., E. R., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. N. ir R. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ solidariai jiems priteisti 6 526,00 Eur sumą jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), paslėptų defektų pašalinimui.

2. Ieškovai nurodė, kad įsigijus būstą, 2016 m. gruodžio mėn. turėjo pasirašyti preliminarią sutartį. 2017 m. sausio mėn. gavo raktus ir įėjo į būstą, pradėjo jį džiovinti su garo surinkėjais. Būstas buvo nesenai ištinkuotas ir jame buvo labai daug drėgmės. Visoms sienoms išdžiūvus, viena siena nedžiūvo. Kai pirko būstą bendravo su atsakovo atstove M. K.. Apžiūrėjo būstą pradžioje ne savo, šalia esantį, nes tas, kurį ketino pirkti, nebuvo ištinkuotas, vyko darbai. Tai vyko kelios savaitės iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kai apžiūrėjo savo būstą buvo atlikta jame dalinė apdaila, buvo nepakabintas katilas, išbetonuotos grindys, ištinkuotos sienos, sudėti langai. Statybos baigtumas buvo apie 70 procentų. Bute buvo atidaryti langai, džiovino. Prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį dar nebuvo pilnai viskas išdžiūvę, o sienos buvo drėgnos. Iki visiško buto baigtumo reikėjo atlikti apdailos darbus. Vidaus apdailą 2017 m. vasario mėn. viduryje darė ieškovo tėtis. Iki tam tikro aukščio buvo išmūrytos pertvaros, o nuo jų iki stogo yra tarpas, erdvė, todėl nusprendė daryti lygias lubas, pasirinko gipso karkasą. Gipso konstrukcija tvirtinosi prie stogo gegnių. Vėliau buvo viskas dažoma, o po to dedamos grindys ir dedami baldai, tuomet atsikėlė gyventi. Pirmą kartą 2018 m. balandžio 8 d. buvo nuplėštas stogo parapetas. Jį nuplėšė vėjas. Skambino ir pranešė pardavėjo atstovei M. K., bet ji konkrečiai sakė, kad garantiniais klausimais skambinti direktoriui J. A., atsiuntė jo kontaktus. Jis atvyko apžiūrėti ir paaiškino, kad tas skardas visas reikia pakeisti, nes tas, kas dėjo stogą (E. R.), jas uždėjo negerai ir jeigu tas, kas dėjo stogą būtų Lietuvoje, anot J. A., lieptų jas uždėti. J. A. patarė kreiptis į draudimą, kad savo darbininkų jis už dyką nesiuntinės. Ieškovai susisiekė su draudimu ir buvo užregistruotas žalos kodas. Užregistruoto įvykio kodą nusiuntė J. A., draudimas nieko neprašė pateikti papildomai. Draudimo išmokos po pirmo karto negavo. Antras kartas buvo 2018 m. rugpjūčio 14 d., po prabėgimo pro šviestuvus. Tuomet draudimas paaiškino, kad stebėti per savaitę laiko ar atsiras dėmių. Jeigu nėra padarinių, jie negali mokėti žalos atlyginimo. Draudimo atstovas nebuvo atvykęs. Tą kartą dėmių neatsirado, vanduo bėgo čiurkšle ir nespėjo pasiskleisti, nesugadino šviestuvo, o draudimas bylą uždarė. Trečias kartas buvo, kai prasidėjo teismai, 2019 m., kai pradėjo drėkti lubos miegamajame ir virtuvėje prie lango, kai vanduo nebeturėjo kur ištekėti, pradėjo kauptis, bėgo per sienas atsirado juodos dėmės, išsipūtimai, o vėliau pelėsis. Pelėsis dabar yra miegamajame. Ieškovai bute gyvena ir šiuo metu, tačiau visa situacija sukelia labai daug nepatogų. Apipylimo pasekmės yra tokios, kokios nuo pradžios, nieko neremontavo. Ieškovai patvirtino, kad iš draudimo iš viso gavo 1 500,00 Eur, po trečio kreipimosi, kurio sąmata buvo įtraukta į žalos atlyginimą. Šitoje dalyje nereiškia reikalavimo, nors draudimui buvo pateikta sąmata virš 2 000,00 Eur ir ji nebuvo pilnai tenkinta, kadangi draudimas maksimaliai gal mokėti 1 500,00 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad į ją dėl stogo trūkumų ieškovai kreipėsi 2017 m. sausio mėn., 2017 m. pavasarį, 2018 m. rugpjūčio mėn., todėl turėjo suvokti, kad jų teisės galimai yra pažeidžiamos. Ieškinys turėtų būti atmestas suėjus 6 mėn. ieškinio senačiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 straipsnio 3 dalį. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. sausio mėn. Be to, pagal šalių sudarytos sutarties 10.15 punktą, ieškovai įsigijo 81 procento baigtumo butą, o 10.10,10.11, 11.2 punktais ieškovai neturėjo pretenzijų dėl parduoto buto. Dėl nepilno baigtumo ieškovai patys turėjo įsirengti butą, todėl atlikdami apdailos darbus patys galėjo pažeisti stogo konstrukcijas įrenginėdami pakabinamas lubas ar atlikdami kitus darbus. Ieškovai netinkamai eksploatavo namo stogą, nes vaikščiojimas ir antenų įrengimas galėjo apgadinti namo stogo konstrukcijas. Stogas galėjo būti apgadintas dėl nenugalimos jėgos, stipraus vėjo. Atsakovė negali būti atsakinga dėl galimų ieškovų namo stogo trūkumų ir (ar) defektų, kurie atsirado dėl trečiųjų asmenų ar pačių ieškovų veiksmų. Ieškovai ne tik patikslino paslėptų trūkumų pašalinimo išlaidų bei nuostolių sumas pagal teismo R. G. eksperto pateiktą išlaidų apskaičiavimą, tačiau kartu taip pat atsisakė dalies išlaidų, paslėptų trūkumų nustatymui (išlaidų už advokato paslaugas). Be to, ieškovai reikalauja atlyginti išlaidas už ekspertizės akte nurodytų paslėptų trūkumų pašalinimą, kurie nėra susiję su nuostolių butui Nr. 2 sukėlimu, t. y. ieškovai remiasi paslėptais trūkumais, kuriais nesirėmė pradiniame ieškinyje. Atsakovė teigė, kad dvibučio namo statybos darbus atliko ne ji pati, o rangovas trečiasis asmuo E. R., sudarytos rangos sutarties pagrindu, o statybos techninę priežiūrą vykdė techninis prižiūrėtojas R. G., sudarytos statinio statybos techninės priežiūros sutarties pagrindu atlikus 81 procentą dvibučio namo statybos darbų pagal projektą (pamatai, išorės ir vidaus sienos, stogas su garo plėvele, fasadų apšiltinimas ir apdaila, vidaus sienų tinkavimas, grindys, langai ir lauko durys, inžineriniai tinklai, gruntas, parkavimo vieta), atsakovė organizavo abiejų šio dvibučio namo butų pardavimą. Ieškovai iš karto, po įsigijimo, į butą Nr. 2 nesikraustė gyventi iki 2017 m. pavasario, o pradėjo užbaiginėti statybos darbus, t. y. sudėjo grindų dangą, išglaistė ir nudažė sienas ir atliko kitus apdailos darbus. Ieškovai nutyli, kad gipso lubų įrengimo darbus jie atliko ne tik nesivadovaudami projektu, bet ir sugadindami vieną iš atsakovės įrengtų stogo konstrukcijos sluoksnių. Ieškovams pranešus apie 2019 m. kovo 11 d. įvykį AB „Lietuvos draudimas“, šis įvykį pripažino draudžiamuoju ir vadovaudamasis pateikta sąmata nustatė, kad įvykio žala buto Nr. 2 luboms ir sienoms yra 2 081,74 Eur. Vadovaujantis draudimo sutartimi, ieškovams buvo pervesta 1 500,00 Eur maksimali suma remonto išlaidoms atlyginti. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti trūkumų nustatymo išlaidų (stogo remonto ir buto remonto sąmatų sudarymo išlaidų), kuriomis reikalaudami atlyginti trūkumus, patikslintame ieškinyje ieškovai nebesivadovauja ir negrindžia savo reikalavimų atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo atlyginti 1 002,35 Eur paslėptų trūkumų nustatymo išlaidų, iš kurių 942,35 Eur sudaro parapeto skardų remonto sąmatos ir buto Nr. 2 sienų ir lubų remonto sąmatos sudarymo išlaidos. Dėl to turi būti pripažinta, kad 942,35 Eur paslėptų trūkumų vertės nustatymo išlaidos iš atsakovės yra reikalaujamos priteisti nepagrįstai.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. R., su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis atliko stogo montavimo darbus pagal brėžinius, su jam suteiktomis medžiagomis. Dirbo pagal individualią veiklą. Brėžiniai buvo UAB „Kupola“, kuriuos jam išdavė UAB „Norvegijos kontaktai“. Jie taip pat suteikė ir medžiagas. Ekspertizėje nurodyta, kad kraigo lankstiniai įrengti netinkamai ir neteisingai. Hermatizuojanti plėvelė yra taip pat rekomendacinio pobūdžio ir jam ji nebuvo suteikta. Skarda prisisuka prie grebėstų su specialiais varžtais, tam kad vanduo nepratekėtų, medžiaga atėjo antiseptiškai apdorota. Trečiasis asmuo teigė, kad viskas vyko dėl to, kad audra nuplėšė parapetą ir vandens patekimo ant sienos. Atplėšus parapetą, jo atgal nedėjo, jo iš viso nebuvo Lietuvoje. Jam priklauso garantinis, bet tam nepriklauso stichinės nelaimės, vėtros. Stogo skarda buvo juoda, spalva pasikeisti negalėjo. Parapeto apskardinimą atliko pagal duotas medžiagas ir pagal projektą. Pačio parapeto tvirtinimo detalės medsriegio projekte nebuvo. Parapeto skardos tvirtinimo būdą sugalvojo darbų vykdytojas vardu Dalius, kuriam buvo atvežtos medžiagos ir jis padarė visą stogo konstruktyvą iki parapeto pagal projektą, pagal brėžinį, o parapeto, kaipo atskirai projekte nebuvo. Darbai buvo priimti ir priduoti darbų vadovui. Jis paslėptų darbų akto nerašė, pasirašė darbų įrengimo sutartį ir darbų pridavimo aktą. Jei stogo danga būtų nesandari, tai bėgtų ištisai, o ne vieną kartą per kelis metus. Parapeto skardą tvirtino varžtais ir darė darbų pabaigoje, pasitikėjo darbų vadovo kompetencija. Parapeto skardą pritvirtino montažiniais klijais, uždėjo skardą, uždėjo svorius ir kitokio pritvirtinimo būdo nebuvo jam paruošta.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kupola“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis yra parengęs ginčo namo projektą. Dvibučiai namai turi neypatingojo statinio statusą. Ginčo name buvo įrengtas apšiltintas stogas su visomis dalimis. Pradedant iš vidaus – garo plėvelė, vatos, difuzinė plėvelė ir stogo danga. Projekte nebuvo numatytos pakabinamos lubos, nes tai yra žmonių apsisprendimo laisvė, kaip jie nori daryti – ar kabinti lubas, ar jas dėti palei gegnes. Tai, kad uždėjo ant pakabinamų lubų vatą nėra gerai. Problema, greičiausiai kilo tame, kad garo plėvelė uždėta prie stogo gegnių apšiltinimo sluoksnyje, ant gipso sudėta vata, o kai drėgmė kyla į viršų, ji ateina į akmens vatą, o ji sugeria. Erdvė tarp gipso ir stogo apšiltinimo yra apie 0,6 – 1 metro. Drėgmės nėra kur išventiliuota. Difuzinės plėvelės darbas drėgmę išleisti ir neįleisti į vidų. Vata kvėpuoja ir ją nuėmus nuo lubų, pasibaigtų problemos. Gali būti, kad nuplėšus vėtrai skardą, įbėgo vanduo bet tam yra draudimas. Statybos įstatyme nėra reglamentuota, ką vartotojas turėtų gauti prieš įsigydamas butą. Vartotojas gavo projektą, jie galėjo paklausti dėl pakabinamų lubų. Dvibučių ir vienbučių reglamentuose nėra privalomi šitai kategorijai statinių vidaus inžinerinių tinklų projektai. Nedaromi nei šildymo, nei elektros instaliacijos projektai. Čia yra savininko reikalas. Ginčo objektas yra B klasės energetiniai pastatai. Jo parengtam projekte nėra detalizuotas pakabinamų lubų įrengimas, nes tai yra interjero elementas. Projekte parapeto skardinimo detalės nebuvo. Projekte nėra numatyta kaip tvirtinti gipsą.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G., su ieškiniu nesutiko, ir nurodė, kad jis vykdė statybos (duomenys neskelbtini) techninę priežiūra, bet tais metais jis kelis kartus sirgo, todėl negalėjo intensyviai dalyvauti. Ten nebuvo klaidų išvengta, kai pirmą kartą vėtra nuplėšė parapetą ir jį netvarkingai ištaisius butą užpylė vandeniu, tai viena priežastis, kita priežastis – klaidos stogo įrengime, o trečia priežastis ir darant apdailos darbus. Jeigu būtų daryta kaip projekte, tai ten kur bėgo pro apšvietimą, tikrai nebūtų bėgę. Stogo rengime yra klaidų, nes galėjo suklijuoti difuzinę plėvelę.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad ieškovai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudarę dvi draudimo sutartis, pagal kurias buvo registruoti 3 įvykiai: 1) 2018 m. balandžio 6 d. įvykis (audra), žalos Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyta ir uždaryta, nes nepateikti prašyti dokumentai; 2) 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykis (užpylimas), žalos Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyta ir uždaryta pagal draudėjos atstovo prašymą nesant žalos požymių; 3) 2019 m. kovo 11 d. įvykis (užpylimas), žalos Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas sprendimas dėl 1 500,00 Eur išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės solidariai ieškovams priteisė 5 026,50 Eur trūkumų nustatymo ir pašalinimo išlaidų bei 2 318,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Iš atsakovės valstybės naudai priteisė 70,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovų valstybės naudai priteisė po 10,55 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9. Dėl ieškinio senaties. Terminai ginčo daikto garantijos kokybei yra nustatyti įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 36 straipsnį, statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (SĮ (redakcija galiojusi pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu) 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų. Tokios praktikos dėl terminų skaičiavimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-623-431/2014).

Šalies argumentai

10. Ieškovai posėdžių metų papildomai nurodė, kad nors butas buvo įsigytas 2016 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau butas pardavimo metu buvo 81 procento baigtumo, t. y. bute nebuvo atlikti vidaus apdailos darbai. Vidaus apdailą ieškovai atliko ūkio būdu 2017 m. vasario mėn. viduryje. Pirmą kartą stipraus vėjo 2018 m. balandžio 8 d. buvo nuplėštas stogo parapetas. Antrą kartą vandens pratekėjimas buvo, kai vanduo pasirodė 2019 m. pavasarį. Po to bėgo pastoviai, pradžioje drėko miegamasis, o vėliau atsirado dėmės virtuvėje virš lango. 2019 m., kai pradėjo drėkti lubos miegamajame ir virtuvėje prie lango, kai vanduo nebeturėjo kur ištekėti, pradėjo kauptis, bėgo per sienas, atsirado juodos dėmės, išsipūtimai, o vėliau atsirado pelėsis. Iš šių paaiškinimų teismas padarė išvadą, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo 2018 m. balandžio 8 d. Kadangi atsakovė taisė trūkumus, ieškovai turėjo pagrindą manyti, jog jie ištaisyti. Pakartotinai 2019 m. pavasarį pradėjus drėkti miegamajam, 2019 m. gegužės 8 d. pretenzija ieškovai kreipėsi į atsakovę, nepasibaigus minimaliam 5 metų garantiniam statinio terminui, tačiau atsakovė su minėta pretenzija nesutiko. Teismas laikė, kad atsakovei atsisakius atlyginti ieškovų prašomas išlaidas, jiems atsirado pagrindas spręsti, kad jų subjektinė teisė yra pažeista ir nuo šio momento prasidėjo sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Teismas nustatė, kad pardavėjas-atsakovė, kaip juridinis asmuo, siekiantis pelno, kuri veiklą vykdo nuo 2008 m., ir kurios vienas iš tikslų, nurodytų Juridinių asmenų registro išraše yra ir statybų plėtra bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Atsakovė (pardavėjas), kaip atestuota statybos veiklos įmonė, ieškovams jų šeimos poreikiams pardavė butą, kurio statybos darbus organizavo pati atsakovė. Dėl to teismas pripažino šalių sudarytą 2016 m. gruodžio 19 d. sutartį nekilnojamojo daikto vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Šalies argumentai

12. Dėl nekilnojamojo daikto (buto) trūkumų. Nors ieškinyje ieškovai nurodo, kad jis reiškiamas dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas, įvertinęs ieškovų pareikštą reikalavimą ir ieškinio / patikslinto ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad pardavėjas (atsakovė) atlygintų pirkėjų (ieškovų) išlaidas trūkumams ištaisyti. Ieškovai mano esant protinga, teisinga ir sąžininga reikalauti, kad atsakovė atlygintų 6 526,00 Eur išlaidas, kurias sudaro jų turėtos trūkumų nustatymo ir būsimos buto vidaus apdailos bei stogo trūkumų šalinimo išlaidos. Teismas nustatė ir atsakovė neginčijo, kad prieš įsigydami butą ieškovai jį apžiūrėjo. Nors sutarties 11.2 punktas numatė, kad daiktų defektų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos perduodant ar priimat aukščiau paminėtus objektus, šalys nenustatė, remiantis ieškovų paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovams atliekant buto vidaus apdailą dar 2017 m., jau kilo abejonių dėl drėkstančios sienos. Didesni daikto trūkumai išaiškėjo vėliau, kai dėl stipraus vėjo 2018 m. balandžio 8 d. buvo nuplėštas stogo parapetas. Apie tai ieškovai pranešė atsakovės atstovei, kuri dalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį M. K.. Nuplėšto stogo buvo atvykęs apžiūrėti ir direktorius J. A., kuris atsiuntė savo darbininkus ir jie tvirtino nuplėštą skardą. Šias aplinkybes patvirtino pati atsakovė. Antrą kartą vandens pratekėjimas buvo, kai vanduo pasirodė 2019 m. pavasarį. Po to bėgo pastoviai, pradžioje drėko miegamasis, o vėliau atsirado dėmės virtuvėje virš lango. 2019 m., kai pradėjo drėkti lubos miegamajame ir virtuvėje prie lango, kai vanduo nebeturėjo kur ištekėti, pradėjo kauptis, bėgo per sienas atsirado juodos dėmės, išsipūtimai, o vėliau atsirado pelėsis. Šios aplinkybės dėl pelėsio susidarymo nebuvo šalių ginčijamos, jas teismas įvertino ir vaizdo įrašų metu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokiais ieškovų paaiškinimais, kadangi juos patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija, pagal kurią ieškovų buto atžvilgiu buvo registruoti 3 įvykiai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo tai, kad išryškėję defektai dėl buto stogo trūkumų yra ieškovų atlikto remonto rezultatas, taip pat nurodė, kad ieškovai netinkamai eksploatavo stogą ant jo vaikščiodami, stogas buvo sugadintas nenugalimos jėgos (stipraus vėjo). Tačiau teismas nesutiko su atsakovės argumentais ir juos atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovai byloje įrodė, jog parduotas daiktas (butas) neatitiko daikto kokybės reikalavimų, buto stogo trūkumų šalys neaptarė sutartyje, nes trūkumai nebuvo akivaizdūs pirkimo–pradavimo sutarties sudarymo metu, o paaiškėjo tik po sandorio sudarymo, šių trūkumų buto pirkėjai negalėjo žinoti sudarant sandorį.

14. Dėl buto stogo trūkumų. Atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, teismas pritarė ieškovų ir jų atstovo argumentams, kad šiuo atveju ekspertė Z. B. tinkamai neatlikto ekspertinio tyrimo. Ekspertė prie atskirų ekspertizės etapų ir gautų rezultatų įvertinimo nurodė, kad suderinus laiką su šalių atstovais, 2021 m. liepos 1 d. buvo apsilankyta ginčo objekte, apžiūrėtos vidaus patalpos, per pakabinamų lubų angą nufotografuota jų įrengimo darbai, paimtas lubų paviršiaus mėginys dėl pelėsio fakto nustatymo labaratorijoje. Ekspertė posėdžio metu patvirtino, kad ji ginčo ieškovų buto neapžiūrėjo, nebuvo pakilusi ant stogo, jo neardė, o rėmėsi bylos duomenimis ir surinkta medžiaga. Atsakydama į pirmąjį teismo užduotą klausimą ji nurodė, kad parapeto apskardinimas atitinka projekto sprendinius, tačiau bylos medžiaga ir apklausti tretieji asmenis E. R., UAB Kupola atstovas projektuotojas A. J. patvirtino, kad projekte nėra numatyta parapeto tvirtinimo detalės. Ekspertė prie savo išvadų taip pat nurodė, kad ieškovų pakabinamų lubų įrengimas neatitinka pastato projekto sprendimų, tačiau projektuotojas A. J. 2021 m. vasario 25 d. posėdžio metu patvirtino, kad projekte nebuvo numatytos pakabinamos lubos, nes tai yra žmonėms laisvė spręsti, kaip jie nori daryti – ar kabinti lubas, ar jas dėti palei gegnes. Jis tvirtino, kad projekte dažniausiai to nenumatoma, leidžiama improvizuoti. Tokia išvada, kad projekte nebuvo numatytos pakabinamos lubos, seka ir iš byloje pateiktų projektų turinio. Be to, atsakydama į ketvirtą bei penktą klausimą ekspertė Z. B. nurodo, kad stogo konstrukcijos buvo nuplėštos vėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės byloje nei vienos šalių dėl stipraus vėjo nebuvo ginčijamos, tačiau ekspertė savo tyrime ir išvadose niekaip nepagrindžia priežasčių – dėl ko būtent taip pritvirtinta parapeto skarda neatlaikė stipraus vėjo. Būtent tokie neatitikimai bylos įrodymų visumai (apklaustiems asmenims, rašytiniai bylos medžiagai) sudarė pagrindą ekspertės Z. B. išvadą vertinti kaip nepatikimą įrodymą ir spręsti, kad ekspertės išvados yra nepagrįstos. Dėl to teismas jomis kaip įrodymais nesivadovavo, o vadovavosi eksperto V. G. ekspertizės akto turiniu ir išvadomis.

15. Teismo ekspertas V. G. ekspertizės akte nurodė nustatytų trūkumų šalinimo būdus ir rekomendacijas, paskaičiavo trūkumų pašalinimo kaštus. Pagal teismo eksperto išvadas bei akte nurodytus būdus statybos trūkumams pašalinti, jog būtina nuardyti stogo dangą, visus grebėstus, difuzinę plėvelę, ištaisyti šiluminės izoliacijos įrengimo trūkumus, o sumontavus grebėstus iš naujų impregnuotų tašų, pakloti ir pritvirtinti naują difuzinę plėvelę kaip nurodyta rekomendacijose. Taip pat būtina demontuoti esamus parapeto skardos lankstinius, kurie yra netinkamai pritvirtinti ir dėl to jų toliau negalima panaudoti. Būtina pagaminti naujus su stačiomis siūlėmis ir juos sumontuoti naudojant tam skirtus laikiklius. Taip pat būtina naujai atlikti stogo kraigo užsandarinimo darbus, kaip nurodyta eksperto akte. Tokiu būdu pašalinus atsakovo atliktų statybos darbų trūkumus, reikia atlikti ir buto vidaus remonto darbus. Be to, teismo ekspertas paneigė atsakovės nurodytą teiginį, kad stogo dangos ir stogo konstrukcijos pažaidos galėjo atsirasti ieškovams netinkamai eksploatuojant stogą. Paneigta ir atsakovės versija, jog dėl netinkamo buto vėdinimo bute ties lubomis gali kauptis drėgmė ir varvėti vanduo. Remiantis šiomis išvadomis teismas sprendė, kad dėl paslėptų trūkumų atsakovė pardavė ieškovams netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą. Teismas vertino, kad ieškovų keliami reikalavimai namo stogui, kad pro jį nebėgtų vanduo yra įprasti būstui keliami reikalavimai. Atsakovė įrodinėjo, kad gyvenamojo dvibučio namo pirkėjai buvo nepakankamai rūpestingi (neatsargūs) pirkdami būstą ir patys jį sugadino įrengdami pakabinamas lubas ir jį eksploatuodami.

16. Byloje nėra ginčo, kad, apžiūrint butą ir sudarant sutartį 2016 m. gruodžio 19 d., nebuvo matyti akivaizdžių daikto trūkumų. Ieškovai nurodė, kad jiems kėlė abejones tik bute esanti drėgmė, tačiau remiantis tuo, kad butas buvo parduodamas 81 procento baigtumo, o buto sienos buvo ištinkuotos, esant oro temperatūrų skirtumui žiemos sezonu, bute susidarė drėgmės perteklius, todėl butą ieškovai įsigijo pašalindami tokias abejones ir atsižvelgdami į nurodytą temperatūrų skirtumą. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, vandens pratekėjimo problemos išaiškėjo tik kitais metais (2018 m. balandžio mėn.). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iškėlė versijas dėl to, kad ieškovai patys sugadino stogo konstrukcijas atlikdami apdailos darbus, taip pat netinkamai eksploatavo stogą ant jo vaikščiodami. Tačiau atsakovė jokiais įrodymais teismui nepatvirtino, kad suteikė pirkėjams (ieškovams) informaciją apie tai, kad nekilnojamasis daiktas (butas) turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe, t. y. nepateikė informacijos apie tai, kad butas, atliekant jo vidinę apdailą negali būti įrenginėjamas ieškovų pageidavimu, pavyzdžiui įrengiant pakabinamas lubas, ar tam tikrų aplinkybių dėl buto stogo tinkamo eksploatavimo. Teismas nenustatė aplinkybių dėl ieškovų netinkamo elgesio eksploatuojant buto stogą. Teismas taip pat vertino, kad konstatuoti pirkėjų nerūpestingumo ir neatsargumo nėra pagrindo, nes remiantis eksperto V. G. teismo ekspertizės aktu, daikto (buto) trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos pastebėtų įprastas pirkėjas, neturintis specialių žinių. Teismas vertino, kad ieškovai rašytiniais dokumentais, foto nuotraukomis, vaizdo medžiaga, apžiūrėta posėdžių metu, ekspertizės aktu įrodė, jog jiems parduoto buto stogas turėjo jų nurodytus paslėptus trūkumus. Atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatė.

17. Dėl išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Šiuo atveju teismo eksperto V. G. surašyto ekspertizės akto lokalinė sąmata (išlaidos stogo paslėptų defektų ir buto vidaus apdailos ištaisymui) 5 523,65 Eur, todėl teismas skaičiavo: 42,35 Eur + 900,00 Eur + 60,50 Eur + 5 523,65 Eur = 6 526,50 Eur. Iš šios sumos teismas išminusavo 1 500,00 Eur sumą, kurią ieškovai gavo iš draudimo (6 526,50 Eur – 1 500,00) ir pagrįsta ieškovams priteistina suma laikė 5 026,50 Eur. Atsakovė jokių kitų įrodymų, kad defektų šalinimas galėtų kainuoti mažiau, teismui nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Norvegijos Kontaktai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. priteista iš atsakovės ieškovams 5 026,50 Eur trūkumų nustatymo ir pašalinimo išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl visos eilės skirtingų trūkumų fakto, jų susidarymo aplinkybių, jų priežastinio ryšio su išlaidomis, ir išlaidų pagrįstumo sprendė tik pagal V. G. ekspertizės akto išvadas ir motyvus, nevertindamas kitų bylos medžiagoje surinktų įrodymų ir atmesdamas visas Z. B. ekspertizės akto išvadas ir motyvus. Teismas tokiu būdu nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnio nuostata, kad eksperto išvada turi būti vertinama visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visos eilės įrodymų, surinktų po V. G. ekspertizės, kuriomis atsakovė grindė eksperto išvadų nepagrįstumą. Teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas nevertino antstolių S. V., M. P. ir S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, dviejų eksperto dr. P. B. konsultacinių išvadų, Suomijos dangos gamintojo reikalavimo dangos nuolydžiui, Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintų statybos taisyklių, stogo dangų gamintojo dangų naudojimo ir priežiūros instrukcijos, duomenų apie kraigui skirtų porolono tarpinių tiekimą į rinką, draudiko pateiktos medžiagos apie įvykius ieškovų name. Nors skirdamas pakartotinę ekspertizę, teismas pripažino, kad V. G. ekspertizės išvados yra prieštaringos ir keliančios abejonių, tačiau skundžiamame sprendime taip ir nepaaiškino, kaip šios abejonės teismo vidiniu įsitikinimu buvo išsklaidytos.

18.3. Vienintelis teismo argumentas nesivadovauti ekspertės Z. B. išvadomis vien dėl to, kad ekspertė atliko tik dokumentinį tyrimą, o ekspertas V. G. dokumentinį ir natūrinį tyrimą (pats atliko foto fiksaciją), savaime negali pagrįsti Z. B. ekspertizės akto išvadų nepagrįstumo. Priešingai, ekspertės Z. B. išvados yra suderinamos su aukščiau paminėta bylos medžiaga, surinkta po to, kai buvo gauta eksperto V. G. išvada. Teismo vertinimas, kad tai nėra ekspertinis tyrimas vien dėl to, kad ekspertė pati neardė stogo dangos, o vadovavosi bylos medžiagoje tokio ardymo metu užfiksuotais duomenimis, prieštarauja Teismo ekspertizės įstatymui, kuris nurodo, kad ekspertas ekspertinius tyrimus turi atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais.

18.4. Priteisdamas išlaidų atlyginimą namo stogo ir sienos parapeto trūkumams pašalinti pagal V. G. ekspertizės akto sąmatą (5 523,65 Eur), pirmosios instancijos teismas priteisė ir į sąmatą įtrauktas 43,21 Eur lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos (latakų) pakeitimo išlaidas, tačiau nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad šių išlaidų priteisimas nėra pagrįstas jokių bylos medžiagoje atskleistų trūkumų, todėl teismas jį tenkino nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Grįsdamas V. G. ekspertizės akto išvadomis dėl stogo difuzinės plėvelės trūkumų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi atlyginti eksperto V. G. sąmatoje apskaičiuotas išlaidas difuzinei plėvelei pakeisti, t. y. 586,32 Eur. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės akcentuotų statybos techninių reglamentų nuostatų, kurios patvirtina, kad ekspertizės akte nurodytas trūkumas neegzistuoja, bei aplinkybių, kad net pripažinus eksperto trūkumą, juo negali būti pateisintos stogo difuzinės plėvelės pakeitimo išlaidos.

18.6. Grįsdamas V. G. ekspertizės akto išvadomis dėl stogo dangos (skardos trapecinių lakštų), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi atlyginti eksperto V. G. sąmatoje apskaičiuotas išlaidas stogo dangai (trapecinės skardos lakštams) pakeisti, t. y. 2 614,27 Eur. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės įrodymų, kurie patvirtina, jog V. G. prielaidos, kuriomis grindžiamos stogo dangos kaip statybos produkto neatitikimas paskirties reikalavimams, neegzistuoja ir neatitinka tikrovės, todėl šias išlaidas teismas iš atsakovės priteisė nepagrįstai. Atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už mechaninius kraigo skardos ir stogo dangos (trapecinės skardos lakštų) pažeidimus, kuriuos sukėlė asmenys, už kuriuos atsakingi ieškovai.

18.7. Grįsdamas V. G. ekspertizės akto išvadomis dėl grebėstų / tašelių trūkumų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi atlyginti eksperto V. G. sąmatoje apskaičiuotas išlaidas grebėstams / tašeliams pakeisti, t. y. 777,74 Eur. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės įrodymų, kurie patvirtina, jog grebėstų / tašelių trūkumai neegzistuoja, todėl nepagrįstai priteisė šių trūkumų šalinimo išlaidas. Net jei būtų patvirtinta, kad grebėstų mediena nepadengta degumo klasę ir biologinę apsaugą didinančiais produktais, tai turėtų būti pripažinta, kad šis trūkumas šalinamas ne keičiant medieną, o esamą medieną padengiant tokiais produktais.

18.8. Grįsdamas V. G. ekspertizės akto išvadomis dėl sienos parapeto apskardinimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sienos parapeto apskardinimas turi trūkumų, tačiau nepagrįstai pripažino, kad už šiuos trūkumus yra atsakinga atsakovė, todėl turi atlyginti eksperto V. G. sąmatoje apskaičiuotas sienos parapeto remonto išlaidas, t. y. 469,59 Eur. Teismas nevertino bylos medžiagos, kuri pagrindžia, kad parapeto apskardinimo trūkumus sąlygojo nuo atsakovės nepriklausančios aplinkybės. Eksperto V. G. išvados dėl to, kad stogo įrengimo darbus atlikęs rangovas, už kurio veiksmus yra atsakinga atsakovė, netinkamai atliko parapeto apskardinimą negali būti patvirtintos, nes ekspertui nebuvo pateikti duomenys apie audros sukeltą įvykį ir po jo atliktus veiksmus.

18.9. Grįsdamas V. G. ekspertizės akto išvadomis dėl stogo kraigo skardos netinkamo įrengimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad stogo kraigas turi trūkumų, už kuriuos atsakinga atsakovė, todėl nepagrįstai pripažino, kad atsakovė turi atlyginti eksperto V. G. sąmatoje apskaičiuotas kraigo skardos pakeitimo išlaidas, t. y. 176,79 Eur. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie paneigia, kad eksperto nurodytas kraigo skardos trūkumas apskritai egzistuoja, o net patvirtinus, kad egzistuoja, juo negali būti pateisinamas kraigo skardos pakeitimas.

18.10. Priteisdamas išlaidų atlyginimą buto apdailos trūkumams pašalinti pagal V. G. ekspertizės akto sąmatą (550,00 Eur), pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė yra atsakinga už V. G. nustatytus namo stogo ir sienos parapeto trūkumus, kurie sąlygoja, jog namo stogas ir parapetas yra nesandarus, todėl turi atlyginti šių trūkumų padarinius – sugadintą buto vidaus apdailą. Apeliacinės instancijos teismui patvirtinus atsakovės argumentus ar jų dalį, kad eksperto V. G. nurodyti trūkumai, išskyrus parapeto apskardinimą, neegzistuoja, turi būti peržiūrėti motyvai dėl išlaidų priteisimo ieškovų buto apdailai suremontuoti. Atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už audros padarinius. Be to, teismas motyvuotai nepasisakė dėl bylos medžiagoje surinktų visos eilės duomenų, kad drėgmės savalaikį nepasišalinimą, galimą kondensavimąsi ir pelėsio atsiradimą lėmė ieškovų netinkami veiksmai.

18.11. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės atsikirtimų, kad ieškovai reikalauja 960,50 Eur trūkumų nustatymo išlaidų atlyginimo, nors šiais trūkumais, kurie buvo nustatyti patyrus šias išlaidas, ieškovai nesiremia ir nereikalauja atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidų, todėl nepagrįstai priteisė šias išlaidas iš atsakovės. Nors 960,50 Eur dydžio išlaidos buvo patirtos nustatant tariamus stogo apšiltinimo vatos pakeitimo ir namo parapeto apšiltinimo įrengimo trūkumus, ieškovai patikslintu ieškiniu neprašo šių trūkumų pašalinimo išlaidų. Prašydami priteisti 4 975,54 Eur namo stogo ir sienos parapeto trūkumų pašalinimo išlaidas, ieškovai remiasi eksperto V. G. nustatytais trūkumais ir jų pašalinimo sąmata.

18.12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Restum“ lokalinės sąmatos pagrindu ieškovų reikalaujamos priteisti 2 081,94 Eur buto apdailos remonto išlaidų dydis yra nepagrįstas, o turi būti vadovaujamasi eksperto V. G. šių išlaidų vertinimu (buto apdailos remonto išlaidos – apie 550,00 Eur). Neatsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog UAB „Restum“ lokalinė sąmata nepagrįsta, teismas tenkino ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės 42,35 Eur sumą už UAB „Restum“ lokalinės sąmatos sudarymą. Atsakovės vertinimu, toks teismo sprendimas yra prieštaringas.

Atsiliepimas

19. Ieškovai G. N. ir R. N. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Priešingai atsakovės argumentams, pirmosios instancijos teismas vertino teismo ekspertės Z. B. ekspertizės aktą ir nustatė, kad dauguma jo išvadų prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo ekspertės išvada yra nepagrįsta, nes ji faktiškai netyrė stogo konstrukcijos įrengimo. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, dėl to, kad teismas nesivadovavo ekspertės Z. B. išvadomis, yra visiškai nepagrįsti, o teismo padaryta išvada nesivadovauti jos ekspertizės aktu yra pagrįsta ir teisinga. Teismas teisingai nustatė, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismo ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

19.2. Byloje esantis antstolio S. U. 2021 m. rugsėjo 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad latakai sumontuoti neteisingai, jie neturi tinkamo nuolydžio į lietvamzdžius, todėl lietaus vandens nuvedimo sistemą būtina permontuoti, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

19.3. Atsakovė neskaitė stogų įrengimo taisyklių, kurios reikalauja, kad difuzinė plėvelė privalo būti sumontuota taip, jog ant viso stogo apšiltinamojo sluoksnio paviršiaus, nuo stogo kraigo iki karnizo, ji būtų vientisa ir sandari. Įrengiant stogo konstrukciją, tai nėra padaryta. Nesandarios ir išilginių grebėstų (ventiliacijos tašelių) sandūros su plėvele. Jų neįmanoma kitaip ištaisyti, tik nuardant visą difuzinę plėvelę. Tai konstatuota ir teismo eksperto V. G. ekspertizės akte.

19.4. Atsakovė nori įtikinti, kad jos įrengtas mažesnio nuolydžio stogas nepralaidus atmosferiniams krituliams ir įrengtas laikantis visų statybos techninių dokumentų. Tačiau, jos įrodinėjama aplinkybė yra nepagrįsta, o ne ją pagrindžiantys įrodymai yra niekiniai. Atsakovė teismo ekspertui V. G. pateikė įsigytų trapecinio profilio plieninių lakštų dokumentus, kurie neatitinka faktiškai stogo dangai panaudotiems plieniniams lakštams. Be to, teismo eksperto išvada, kad stogo dangai įrengti panaudoti žemo trapecinio profilio plieniniai lakštai paskirties reikalavimus, nustatytus gamintojų, gaminančių šio tipo lakštus, netenkina, yra nepaneigta ir negali būti paneigiama antstolio ar „eksperto“ P. B. kažkokiomis tai išvadomis. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad stogo danga galėjo būti pažeista teismo ekspertui V. G. apžiūrint stogo įrengimą. Vanduo į ieškovų butą patekdavo dar iki teismo ekspertizės atlikimo. Be to, stogo danga turėjo būti įrengta taip, kad eksploatuojantys ir stogą prižiūrintys asmenys galėtų po ją vaikščioti, o tam atsakovė privalėjo įrengti tiltelius.

19.5. Atlikęs ekspertinį tyrimą, ekspertas V. G. nustatė, kad faktiškai įrengtų ventiliacinių tašelių aukštis yra 25 mm, todėl juos reikia privalomai pakeisti. Taigi, atsakovė vien tik ant šių grebėstų sutaupė 50 procentų medienos. Atsakovė nori paneigti STR reikalavimus įrengti vėdinamą stogo oro tarpą remdamasi išimtinai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Šis įrodymas negali būti vertinamas, nes antstolis stogą apžiūrėjo ne ieškovų buto dalyje. Tai, kad į objektą buvo pateikta neapdorota, nepadengta degumo klasę ir biologinę apsaugą didinančiais produktais mediena, nustatyta ekspertizės metu ne tik vizualiai, bet ir išnagrinėjus apeliantės pateiktus ekspertui statybos medžiagų dokumentus.

19.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad parapeto apskardinimo detalė projekte nesuprojektuota, apskardinimą atlikęs E. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad skardą pritvirtino montažinėmis putomis, nes taip liepė atsakovės statybos darbų vadovas. Teismo ekspertas V. G. ekspertizės akte nevertino nuplėšto stogo parapeto apskardinimo remonto darbų, nes to nebuvo jo prašoma. Visiškai niekiniai atsakovės argumentai, kad parapeto apskardinimą mechaniškai pažeidė ekspertas V. G. stogo apžiūros metu. Iš ekspertizės metu darytų foto nuotraukų akivaizdžiai matosi parapeto skardos būklė ir tvirtinimas varžtais iš viršaus į parapeto sienos mūrą, kas patvirtina, kad nuplėšta skarda buvo ta pati, pritvirtinta varžtais apeliantės darbuotojų. Atsakovė žino ir tai nustatė teismas, kad lietaus vanduo į butą patenka per nekokybiškai įrengtą pastato stogą.

Šalies argumentai

19.7. Ieškovė nurodo klaidinantį faktą, kad į bylą ji pateikė įrodymus, jog atsakovė kraigo sandarinimui panaudojo poroloninę tarpinę, kuri tam skirta ir ja prekiaujama statybinių medžiagų tinkluose. Tačiau šio tipo kraigo sandarinimo poroloninės priklijuojamos tarpinės naudojamos neventiliuojamiems stogams, o ventiliuojamiems – naudojamos specialios tarpinės, praleidžiančios oro srautą. Antstolis M. P. faktinių aplinkybių protokole nurodė, kad poroloninė tarpinė yra tinkama, tačiau antstolis neturi specialiųjų žinių, nėra statybos darbų specialistas, todėl jo išvada yra niekinė. Teismo eksperto V. G. sudarytos sąmatos 14 punkte „Skardos profilio kraigo įrengimas su sandarinimo juostos įrengimu“ nėra numatytas kraigo skardos pakeitimas, kaip melagingai nurodo atsakovė.

19.8. Apeliantė ginčija išlaidas, priteistas buto vidaus apdailos remontui, tvirtindama, kad butas buvo užlietas lietaus vandeniu tik du kartus. Tačiau tai netiesa, nes lietaus vanduo į butą patekdavo po kiekvieno stipraus lietaus. Tą matė ne tik atsakovės atstovas R. K., bet ir atsakovės advokatas. Atsakovės nurodomi argumentai, jog ieškovai, įsirengdami pakabinamas lubas pažeidė stogo konstrukciją, po pakabinamomis lubomis įsirengė nevėdinamą uždarą erdvę, po stogo garo izoliacijos sluoksniu nesumontavo gipso kartono sluoksnio kaip numatyta projekte, yra visiškai nepagrįsti, ką patvirtino teismas savo sprendime. Antstolio S. U. faktinių aplinkybių protokolas Nr. 94 taip pat patvirtina, kad erdvė po pakabinamomis lubomis yra vėdinama.

19.9. Atsakovės argumentai apeliaciniame skunde dėl išlaidų priteisimo už V. Š. kaštų skaičiavimo ataskaitos sudarymą ir autobokštelio nuomą bei išlaidų už UAB „Restum“ sąmatos sudarymą – visiškai nepagrįsti. Ieškovai, nebūdami statybos specialistais, privalėjo kreiptis į juos, kad gautų pagrįstus įrodymus ir galėtų kreiptis į teismą, nes atsakovė geranoriškai nesutiko pašalinti atsakovės blogai įrengto stogo defektų. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ieškovams turėtas išlaidas, užfiksuojant daikto trūkumus, kai ieškovai kreipėsi į teismą dėl pažeistų jų teisių gynimo ir tuo pačiu priteisė busimąsias išlaidas, kurios reikalingos stogo trūkumų ir pasekmių dėl jų pašalinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai G. N. ir R. N. 2016 m. gruodžio 19 d. iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ nuosavybės teise pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 76,39 kv. m), esantį gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A2b adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovams įsigytame bute atlikus apdailos darbus ir jame įsikūrus, pradėjo aiškėti buto trūkumai, todėl 2018 m. balandžio mėnesį vėjui nuplėšus namo parapetą, ieškovai kreipėsi į pardavėją dėl stogo garantinio remonto darbų. Kartojantis vandens užliejimo per stogą atvejams, atsakovei neatlikus stogo remonto darbų, ieškovai kreipėsi į ekspertą, kad šis pateiktų atsakymą į klausimą, kokie yra ieškovų įsigyto buto stogo remonto kaštai. Gavę išvadas apie trūkumų ištaisymo išlaidas, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 6 219,00 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

22. Pirkimo­–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).

23. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.

24. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė (pardavėjas), kaip atestuota statybos veiklos įmonė, ieškovams jų šeimos poreikiams pardavė butą (šio fakto atsakovė ir neginčija), kurio statybos darbus organizavo pati atsakovė, šalių sudarytą 2016 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo daikto vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pripažino vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad atsakovės veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, darytina išvada, kad atsakovė veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto gamintoja ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėja. Atsakovė pagal Statybos įstatymo normas laikytina ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas vykdančiu asmeniu, todėl spręstina, kad pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijęs daiktą asmuo savo reikalavimus dėl įsigyto daikto kokybės turi teisę nukreipti į atsakovę ne tik kaip į daikto pardavėją, bet ir į kaip rangovę. Taigi, nors atsakovė su ieškovais yra sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį, pareiga garantuoti ginčo gyvenamojo statinio kokybę, apėmė ir pareigos garantuoti statinio kokybę elementus.

26. Rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą reguliavimas suponuoja, kad ši pareiga nėra neterminuota – ji galioja ir turi būti įgyvendinama tam tikrą laiką. Jos galiojimo ir įgyvendinimo terminus nustato Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnis. Pagal Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinio termino trukmė priklauso nuo to, ar egzistuoja paslėpti trūkumai ar tyčia paslėpti trūkumai. Taigi atsižvelgiant į tai, pareiga garantuoti statinio kokybę galioja 5, 10 arba 20 metų (neatsižvelgiant į Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnio 3 dalies taikymo aspektus). Šis pareigos apibrėžtumas laiko atžvilgiu lemia ir deliktinės atsakomybės taikymo ribojimą laiko atžvilgiu (deliktinės atsakomybės taikymo terminus). Rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai nulemia ir deliktinės atsakomybės sąlygų taikymo ypatumus. Pareiga garantuoti kokybę pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Šis ypatumas lemia, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu (šiuo atveju ieškovai), turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę.

27. Ieškovai įrodinėjo aplinkybes, kad jiems atliekant buto vidaus apdailą 2017 m. jau kilo abejonių dėl drėkstančios sienos, didesni daikto trūkumai išaiškėjo vėliau, kai dėl stipraus vėjo 2018 m. balandžio 8 d. buvo nuplėštas stogo parapetas, o nuo 2019 m. pavasario vanduo pratekėjo pastoviai, pradžioje drėko miegamasis, o vėliau atsirado dėmės virtuvėje virš lango, pradėjo drėkti lubos miegamajame ir virtuvėje prie lango, kai vanduo nebeturėjo kur ištekėti, pradėjo kauptis, bėgo per sienas, atsirado juodos dėmės, išsipūtimai, o vėliau ir pelėsis. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, tiek apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių dėl vandens pratekėjimo, pelėsio susidarymo fakto, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo nekilnojamojo buto defektų faktas yra įrodytas ir tinkamai pirmosios instancijos teismo nustatytas.

28. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl trūkumų susidarymo priežasties (aplinkybių) ir trūkumų šalinimo apimties be pagrindo neatsižvelgė į Z. B. ekspertizės akto išvadas, nurodęs, kad ekspertė atliko tik dokumentinį tyrimą, nevertino kitų byloje pateiktų ekspertų išvadų, stogo dangos gamintojo pateiktų rekomendacijų. Anot atsakovės (apeliantės), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad būtina šalinti lietaus nuvedimo sistemos trūkumus, atlikti stogo dangos, grebėstų, parapeto keitimo, kraigo remonto darbus.

29. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad išvadą, jog statinio projektas, jo dalis susijusi su stogo konstrukcijos įrengimu, netenkina normatyvinės kokybės reikalavimų, nustatytų projektui, stogo konstrukcijos įrengimo statybos darbų vykdymas pagal šiuos ekspertiniam tyrimui atlikti pateiktus statinio projekto dokumentus nebuvo galimas, kad įrengta stogo konstrukcija netenkina normatyvinių statybos techninių bei neatitinka statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų ir, kad stogo dangai įrengti panaudotos netinkamos medžiagos grindė teismo eksperto V. G. atlikto ekspertinio tyrimo išvada.

30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

31. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

32. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi byloje paskyrė statybos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui V. G., iškilus abejonėms dėl paskirtosios ekspertizės išvadų pagrįstumo, teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi byloje paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertei Z. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl grindė ne pakartotinės, o ankstesnės, byloje paskirtos, ekspertizės išvadomis, savaime nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvadų, kuriomis vadovavosi teismas, patikimumu. Nagrinėdamas byloje iškilusį ginčą teismas pagrįstai rėmėsi taisykle, pagal kurią ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, antra, kad vertindamas atliktų darbų kokybę, darbų, būtinų pašalinti trūkumų apimtis, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl atmetė ekspertės Z. B. atlikto tyrimo išvadas.

34. Pirma, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktas įrodinėjimo priemones, kuriose fiksuota ginčo patalpų būklė, paimtas mėginys dėl pelėsio fakto nustatymo. Šie įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad vandens pratekėjimas per ieškovų buto stogą yra nuolatinis, dėl šio pratekėjimo bute atsirado ir pasekmės-pelėsis. Nors šie įrodymai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl buto trūkumo yra atsakinga atsakovė, tačiau jie sudaro pakankamą pagrindą abejoti Z. B. ekspertizės išvada, pagal kurią vandens pratekėjimas siejamas tik su vienkartiniu stogo parapeto pažeidimu dėl škvalo.

35. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų ekspertų išvadas kaip lygiavertes įrodinėjimo priemones, pagrįstai atsižvelgė į ekspertų taikytus tyrimų metodus. Nors ekspertė Z. B. tyrimo medžiagoje nurodė, kad buvo apsilankyta ginčo objekte, apžiūrėtos vidaus patalpos, per pakabinamų lubų angą nufotografuota jų įrengimo darbai, paimtas lubų paviršiaus mėginys dėl pelėsio fakto nustatymo laboratorijoje, tačiau teismo posėdžio paaiškėjo, kad akte pateikta informacija, apie ginčo objekto apžiūrą, neatitinka tikrovės, o ekspertė savo išvadas grindė tik bylos duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, nepakanka apsiriboti tik statybinės dokumentacijos vertinimu. Byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovė faktiškai tinkamai atliko statybos darbus, todėl ekspertinį tyrimą atlikęs ekspertas V. G. pagrįstai taikė natūrinius tyrimo metodus (tiriamojo objekto bei jo elementų vizualinę apžiūrą, fotofiksaciją, instrumentinius matavimus). Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ekspertė Z. B., apklausiama teismo posėdyje, negalėjo pagrįsti išvados dėl parapetui panaudotų medžiagų tinkamumo, pakabinamų lubų, kurias įrengė ieškovai, įtakos buto stogo trūkumams, taip pat nepateikė išvados, kodėl atsakovės įrengtas stogo parapetas neatlaikė vėjo poveikio.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog iš atsakovės įsigytas ginčo nekilnojamasis turtas-butas yra su trūkumais bei, kad trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 5 026,50 Eur. Apeliantė nors ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl būtinybės keisti lietaus nuvedimo sistemą, stogo dangos medžiagas (plėvelę, skardą, grebėstų tašelius), atlikti stogo parapeto darbus, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalinant trūkumus yra galimybė panaudoti sumontuotas stogo medžiagas ar, kad stogo parapetas atitinka jam keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei nepateikus įrodymų, paneigiančių eksperto V. G. užfiksuotus buto stogo trukumus bei jų šalinimo apimtis, atmetamas jos argumentas, jog ginčo butas jo pardavimo ieškovams metu neturėjo jokių trūkumų ir atitiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei buvo perduotas ieškovams be trūkumų (CPK 185 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovai byloje turėjo 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-15518), ir kurias prašo priteisti iš atsakovės.

39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos yra priteisiamos iš atsakovės ieškovo R. N., apmokėjusio suteiktas teisines paslaugas, naudai.

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 20,28 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 20,28 Eur (dvidešimt eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas