- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- T-23-1079/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29876-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė A. J., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui – gydytojui psichiatrui J. A.,
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) teikimą dėl A. J. teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi, teismas pripažino A. J. nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, bei nutarė taikyti A. J. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 7 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo ir A. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini), pratęsta.
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartimi A. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini), pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB(duomenys neskelbtini). Taigi nutarties vykdymas dėl A. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pavestas jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją laikantis BK 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2026 m. sausio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas UAB (duomenys neskelbtini) teikimas, kuriuo prašoma nutraukti ambulatorinį stebėjimą A. J.. Nurodoma, kad gydytojų konsultacinė komisija įvertinusi A. J. anamnezę, dabartinę psichinę būseną, pateikė išvadą, jog šiuo metu A. J. psichikos būklė yra stabili, socialinio pavojingumo rizikos nėra, taip pat nestebima išorinių, socialinių ir stresogeninių faktorių, todėl komisija prašo A. J. taikomą ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.
5. Teismo posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas – gydytojas psichiatr as J. A. palaikė išvadą, prašė teikimą patenkinti bei nutraukti A. J. taikytą priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodė, kad 2025 m. liepos 3 d. teismui nutartimi pakeitus A. J. taikytą stacionarinį gydymą į ambulatorinį stebėjimą, jis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) ir lydimas socialinės darbuotojos atvyko UAB (duomenys neskelbtini) dėl vaistų išrašymo ir psichinės būsenos įvertinimo. Pirmos konsultacijos metu A. J. buvo pasiūlyta tęsti gydymą dienos stacionare ir jis sutiko. Po 30 darbo dienų gydymo pacientui pasiūlius, jis sutiko tęsti gydymą psichosocialinėje reabilitacijoje. Pažymėjo, jog per trijų mėnesių laikotarpį jokių problemų neiškilo, nes A. J. yra bendradarbiaujantis, gydymą gauna ir priima, medikamentus išsirašo laiku, rodo iniciatyvą, kažkokios aktyvios psichozinės simptomatikos neišsako, destruktyvaus elgesio nestebima, suicidines mintis neigia. Nurodė, jog A. J. gydymą tęsti būtina, tačiau jam paskirti ilgo veikimo medikamentai, du kartus per mėnesį jam suleidžiama injekcija, kas padeda palaikyti reikalingą vaistų koncentraciją organizme. Greta to, A. J. turi vartoti ir jam paskirtas tabletes, pacientas vaistų vartojimui kritiškas. Pažymėjo, jog net ir nutraukus priverstinį gydymą, vaistų vartojimo kontrolė išlieka ir jeigu pacientas neatvyksta injekcijai ar išsirašyti vaistų, centras taiko atvejo vadybą ir paciento ieško, o šiuo atvejų būtų informuoti nakvynės namai. Gydytojų komisijai įvertinus A. J. anamnezę, katamnezę, dabartinę psichikos būklę, nustatyta, kad šiuo metu jo psichikos būklė yra stabili, socialinio pavojingumo rizikos nėra, taip pat nestebima išorinių, socialinių ir stresogeninių faktorių, todėl priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis rekomenduojama nutraukti.
6. Teismo posėdyje A. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė nurodė, jog gydytojo psichiatro paskirtus vaistus vartoja reguliariai, visada juos turi su savimi. Alkoholio nevartoja jau du metus. Nurodė, kad ketina pabaigti savivaldybės organizuojamus asmeninio asistento kursus, kad galėjų įsidarbinti savo neįgalaus draugo asmeniniu asistentu. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau neatmeta galimybės, jog pagerėjus situacijai, jeigu pavyks įsidarbinti, kada nors išsikraustys gyventi savarankiškai. Šiuo metu jam yra teikiama socialinė pagalba, tačiau stengiasi tvarkytis savarankiškai, esant poreikiui žino kur kreiptis.
7. Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) socialinė darbuoja S. G. nurodė, jog ji yra A. J. socialinė darbuotoja. A. J. savarankiškai lanko dienos centrą, jis daug ką gebą susitvarkyti be pagalbos, savarankiškai. Pagalba jam reikalinga tvarkantis neįgalumą, kartais palydi jį susileisti vaistus. A. J. vaistus vartoja savarankiškai, kai jie eina į pabaigą, pats rūpinasi jų išrašymu, nuvyksta į psichinės sveikatos centrą, raginti ar priminti nereikia. Vaistų nevartojimo atvejų nėra buvę. Per tuo tris metus gyvenant nakvynės namuose, A. J. porą kartų yra pažeidęs nakvynės namų taisykles, kai nakvynės namų patalpose rūkė elektroninę cigaretę, tačiau jis neagresyvus, draugiškas ir paslaugus.
8. Teismo posėdyje A. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovė –advokatė Kristina Adomavičienė atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos išvadą bei į A. J. motyvaciją savarankiškai gydytis, teikimui pritarė, prašo teikimą tenkinti.
9. Teismo posėdyje prokuroras Šarūnas Vaicekavičius atsižvelgdamas į gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, taip pat į aplinkybę, jog A. J. gauna socialinę pagalbą, be to pats yra motyvuotas savarankiškai gydytis, vartoja gydytojo psichiatro paskirtus vaistus, todėl tęsti priverčiamąją medicinos priemonę netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022).
11. Pažymėtina, jog teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį, tačiau teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, atsižvelgdamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
12. UAB (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 8 d. išvadoje nurodoma, jog A. J. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad A. J. paskirtas medikamentinis gydymas, šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra prižiūrimas socialinių darbuotojų, jam nustatytas 45 % dalyvumo lygis. Nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. buvo gydomas UAB (duomenys neskelbtini) dienos centre, vėliau gydymą tęsė ilgalaikėje ir trumpalaikėje psichosocialinėje reabilitacijoje. Ambulatoriškai lankosi reguliariai, vaistus vartoja. A. J. bendrauja mandagiai, geba išlaikyti socialinę distanciją, tačiau pokalbio metu jaučiamas įsitempimas, nerimas, nesugebėjimas atsipalaiduoti. Aiškios sąmonės, pilnai orientuotas. Suvokimo sutrikimus šiuo metu kategoriškai neigia, iš elgesio nekonstatuojami. Mąstymas lėtesnio tempo, stokoja nuoseklumo, vietomis aplinkybiškas, išvedžiojantis. Kliedesių aktyvai neišsako. Nuotaikos fonas vaistų fone eutimiškas. Emocijos neišraiškingos, blausios, nekinta viso pokalbio metu. Suicidines mintis ir ketinimus paneigia, savo ligos atžvilgiu formaliai kritiškas. Komisija rekomenduoja ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti. Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas patvirtino, jog A. J. psichikos būklė šiai dienai yra stabili, socialinio pavojingumo nefiksuota, A. J. yra bendradarbiaujantis, gydymą gauna ir priima, medikamentus išsirašo laiku, rodo iniciatyvą, kažkokios aktyvios psichozinės simptomatikos neišsako, destruktyvaus elgesio nestebima.
13. Atsižvelgus į gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, gydytojo – psichiatro J. A. paaiškinimus teismo posėdyje, matyti, jog be to, kad A. J. psichinė būklė yra stabili, socialinio pavojingumo rizikos nėra, taip pat nestebima išorinių, socialinių ir stresogeninių faktorių, tačiau net ir nutraukus priverstinį gydymą, vaistų vartojimo kontrolė išlieka, kadangi A. J. gyvena (duomenys neskelbtini), kur jam teikiama reikalinga socialinė pagalba, be to, jis yra motyvuotas savarankiškai gydytis, taigi nesant duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracinius nusižengimus, teismas sprendžia, jog A. J. nėra socialiai pavojingas, jo psichinė būklė pagerėjusi, stebėjimo metu socialinio pavojingumo nefiksuota, todėl priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis A. J. nebereikalingas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,
nutaria:
teikimą tenkinti.
Nutraukti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.