- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-250-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30219-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kreditorius
- S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė N. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės N. Š. veiksmų, vykdant skolos išieškojimą iš skolininko A. T. išieškotojo S. K. naudai, prašydamas panaikinti 2013-08-14 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir skirti papildomą ekspertizę 1/2 trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Pareiškėjas nesutinka su ekspertizės akte Nr. E-13-07-30-I121 nurodyta turto verte, nurodydamas, kad reali turto vertė yra mažesnė. Pažymėjo, jog priešingai negu nurodyta ekspertizės akte, turtas nebus parduodamas sudarant tiesioginį komercinį norinčių jį parduoti ir pirkti sandorį, turtas yra areštuotas ir jį siekiama realizuoti prievartiniu, t. y. turto pardavimo iš varžytinių, būdu. Nurodė, kad ekspertizės akte parašyta, jog objekto vertė nėra faktas, o tai yra nuomonė apie labiausiai tikėtiną kainą, kuri galėtų būti mokama už turtą, tačiau, anot pareiškėjo, nėra aišku, kokiu pagrindu yra suformuluota ši turto vertintojo nuomonė. Pareiškėjo teigimu, atliekant turto vertinimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad turtas yra apribotas, kad jis yra ne blogos, o itin blogos būklės ir tam, kad būstas būtų tinkamos būklės, bute būtina atlikti remonto darbus, kurių kaina viršija 60 000 Lt. Tai pat, jog nors skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, tačiau skolininkui paskirta naudotis vienu 17,55 kv. m. gyvenamojo ploto kambariu, o kitai savininkei – 17,33 kv. m. ir 11,24 kv. m. ploto kambariais, virtuvė ir kitos patalpos skirtos bendram naudojimuisi. Pareiškėjas nurodė, kad pranešime apie varžytinių paskelbimą nurodytos dvi pardavimo kainos – 58 000 Lt ir 72 500 Lt, todėl anot pareiškėjo, yra dviprasmiška situacija dėl realizuojamo turto vertės, nėra galimybės pasinaudoti teise pasiūlyti turto pirkėją, kuris įgytų turtą iki varžytinių, nes jam keliami griežtesni reikalavimai dėl privalomos įmokėti sumos, o varžytinių dalyviams pradinė kaina yra gerokai mažesnė.
Antstolė N. Š. 2013-09-09 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad nesutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog bute būtina atlikti remonto darbus, kad būstas būtų tinkamos būklės, kadangi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skolininkas ir L. T. gyvena, todėl anot antstolės, jis yra tinkamas gyventi, o turto vertintojas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad butas yra blogos būklės. Nurodė, jog jeigu skolininkui nėra aiški parduodamo turto kaina, jis gali kreiptis į antstolę, prašydamas paaiškinti, tačiau iš skundo motyvų yra aišku, kad skolininkas supranta, už kokią kainą jis gali pasiūlyti pirkėją, kokia pradine kaina turtas yra parduodamas iš varžytinių. Antstolės teigimu, skolininkas siekia parduoti turtą už mažesnę, negu turto vertintojo nustatyta kainą jo pasiūlytam pirkėjui ir nesistengia imtis priemonių parduoti turtą už maksimalią kainą, kad būtų padengta kuo didesnė skolos dalis, pateikdamas įvairius duomenis apie tariamai blogą buto būklę. Pažymėjo, jog skolininkas nenurodė kokia jo manymu yra turto vertė, nepateikė įrodymų apie turto vertę. Antstolė nesutinka su skolininko prašymu skirti papildomą ekspertizę, nurodo, jog vykdomasis procesas tęsiasi daugiau kaip 10 metų, nuolat vyksta teisminiai ginčai, vykdymo procesas yra nuolat vilkinamas, ekspertui nebuvo pareikštas nušalinimas, o antstolei nekyla abejonių dėl netinkamai nustatytos 1/2 dalies buto vertės. Turto vertės nustatymas nepažeidžia nei skolininko, nei išieškotojo interesų, o turto nerealizavus pirmosiose varžytinėse, yra galimybė turtą perkainoti žemesne kaina antrosiose varžytinėse. Nurodė, jog skolininko pasiūlytas pirkėjas turi galimybę dalyvauti varžytinėse.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas S. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad turto vertinimą atliko licencijuotas nekilnojamojo turto vertintojas, kuris buvo bute ir įvertino jo vertę pagal rinkos kainas, žinodamas, kad bus parduodama 1/2 buto dalis. Suinteresuoto asmens teigimu, skolininkas, prašydamas skirti papildomą ekspertizę, tokiu būdu siekia sumažinti turto kainą ir parduoti buto dalį už kuo mažesnę kainą, tokiais veiksmais pažeisdamas išieškotojo interesus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė procesinį sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vykdymo procese tiek skolininko, tiek išieškotojo tikslas turėtų būti grąžinti skolą, todėl turi būti siekiama realizuoti turtą už kuo didesnę kainą. Tikslas pasiūlyti savo pirkėją už mažesnę kainą pažeistų išieškotojo interesus, nustačius per mažą kainą ir turtą realizavus pigiai, nebūtų pasiekti sprendimo įvykdymo tikslai. Be to pažymėjo, kad didesnės kainos nustatymas nepažeidžia šalių interesų, kadangi atsiranda galimybė maksimaliai padengti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas ištyręs vykdomojoje byloje bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai atsisakė skirti papildomą ekspertizę realizuojamo skolininko turto rinkos vertei nustatyti, kadangi skolininkas nepateikė jokių reikšmingų motyvų ir įrodymų, kurie sukeltų antstolei bei teismui abejones dėl 2013-07-23 ekspertizės aktu nustatytos turto vertės. Be to, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nesutikimas su varžytynių kaina reikšmės antstolės veiksmų teisėtumui neturi, kadangi jie atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Teismas pareiškėjo prašymą, panaikinti varžytynių paskelbimą atmetė, kadangi skolininko nurodomos aplinkybės dėl neaiškios turto kainos ar pažeidžiamos jo galimybės surasti turto pirkėją nėra pagrįstos, o be to nėra nustatyta, kad varžytynės paskelbtos, pažeidžiant CPK 705-707 str., 718 str. nustatytus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis ir teigia, kad pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog turto rinkos vertė yra ta suma, už kurią turtas būtų realizuojamas sudarant sandorį tarp asmenų, kurie veikia dalykiškai, tačiau priimant nutartį, buvo padarytos prieštaraujančios išvados. Apeliantas pažymi, kad siekiant įkainoti turtą objektyviai, turėjo būti atsižvelgta į areštuoto ir priverstinai realizuojamo turto vertę. Nurodo, kad nutartyje nėra pasisakyta apie tai, jog objekto vertė nėra faktas, o tai yra nuomonė apie labiausiai tikėtiną kainą, kuri galėtų būti mokama už turtą. Pažymi, kad turto vertintojas nustatydamas areštuoto turto vertę nurodė, jog išvados ir analizės duomenys pateikti su ribojančiomis sąlygomis bei prielaidomis, todėl akivaizdu, kad kai kurių aplinkybių nevertinimas turėjo įtakos nustatant turto vertę. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išsakytais argumentais, jog nustatant dalies turo vertę, ji buvo pagrįstai nustatyta padalinant gautą viso turto rinkos vertę per pusę. Apeliantas nurodo, kad jam nuosavybės teisė priklauso ½ dalis buto, t.y vienas 17,55 kv.m. gyvenamojo ploto kambarys, o kitai savininkei priskirta naudotis dviem 17,33 kv. m. ir 11,24 kv.m. ploto kambariais, todėl vertinamo turto dalis, negali būti analogiška savo naudingumu ir asmuo įsigijęs ½ dalį skolininkui priklausančio buto, neturės galimybės savarankiškai įgyvendinti savo teises ir jais naudotis. Antstolei pavedant atlikti turto vertinimą ir nenurodant aukščiau minėtų aplinkybių, padarė tiesioginę įtaką vertinamo turto vertei. Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog pateikta lokalinė sąmata reiškia tik tai, jog atlikus bute nurodytus darbus, buto vertė tik padidėtų. Pažymi, jog sąmatos tikslas buvo parodyti, jog ekspertas netinkamai įvertino realią buto vertę, taip pat, kad teismas atmesdamas skundą negalėjo remtis santuokos nutraukimo sutartimi, kurioje buvo nurodyta 120 000 Lt buto vertė, kadangi ši suma buvo apskaičiuota paties apelianto, kuris nėra turto vertinimo specialistas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą, prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog ji nėra išieškotojas ir kreditorius.
Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Pažymi, kad atsakovas klaidiną teismą nurodydamas, jog jam faktiškai priklauso tik 1/3, o ne 1/2 buto dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą panaikinti antstolio 2013 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, taip pat sprendžiamas klausimas ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę buto, esančio Žirmūnų g. 42-6, Vilniuje, vertei nustatyti.
Pateiktos civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo 46 500 Lt, 40 262,08 Lt, 30 100 Lt skolų išieškojimą iš skolininko A. T. išieškotojui S. K.. 2013 m. gegužės 31 d. patvarkymu paskirta 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizė, kurios tikslas nustatyti 1/2 dalies trijų kambarių buto vertę. 2013 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtos 1/2 dalies buto pirmosios varžytynės, nurodant, kad pradinė turto pardavimo kaina- 58 000 Lt, turto vertintojų nustatyta kaina- 72 500 Lt. Pareiškėjas A. T. nesutikdamas su turto pardavimo ir turto vertintojų nustatyta kaina pateikė skundą ir prašo minėtą antstolės patvarkymą panaikinti, skiriant pakartotinę ekspertizę 1/2 trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija turto įkainojimą vykdymo procese. CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnyje nustatyta galimybė prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikęs skundą nurodo, kad atliekant areštuoto turto vertinimą ir nustatant turto vertę, vertintojas paliko nuošalyje faktą, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybė yra apribota, t.y. jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-06-18 nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2013-05-23 nutartimi buvo nustatyta naudojimuosi butu tvarka: nustatant, kad skolininkui A. T. priklauso 1/2 dalis buto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. T.. Pažymi, jog nustatant naudojimuosi butu tvarką, apeliantui buvo paskirta naudotis 17,22 kv.m. gyvenamuoju kambariu, o L. T. 17,33 kv.m. ir 11,24 kv.m. kambariais, o antstolė tokių duomenų turto vertintojui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs ekspertizės aktą, kurį atliko UAB "Centro kubas-Nekilnojamasis turtas" nustatė, kad ekspertas atlikdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimą, vertino tik 1/2 dalį buto, ką patvirtina ir ekspertizės akte esanti informacija. Be to, jis butą vertino atsižvelgdamas į lyginamąjį metodą, t.y. nustatydamas turto vertę, atsižvelgė į pardavimo laiką, vietą, pastato statybos metus, konstrukciją, būklę, bendrą plotą, aukštą, šildymą ir kt. kriterijus. Vertintojas taip pat parinko 2012-2013 metais parduotus panašius nekilnojamojo turto objektus (3 kambarių butus) iš VĮ "Registrų centras" duomenų bazės, pažymėdamas, jog šioje verčių zonoje yra daug pakankamai analogiškų sandorių, todėl teigti, jog vertinant butą, turto vertintojui nebuvo žinoma tam tikra informacija apie butą, pagrindo nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog realizuojant skolininko turtą, yra parduodama jam nuosavybės teise priklausanti dalis (idealioji), t.y. šiuo atveju yra parduodama 1/2 dalis trijų kambarių buto, o ne tam tikros patalpos, kadangi faktas ar yra nustatyta naudojimosi butu tvarka, ar nėra, neapriboja bendraturčių teisės vėliau bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką. Šiuo atveju naudojimosi butu tvarką nustatė Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi pakeitė. Teismas siekdamas individualizuoti skolininko dalį nepažeidžiant interesų bute gyvenančių asmenų, paskyrė apeliantui naudotis 17,22 kv. m. gyvenamuoju ploto kambariu. Apeliantas iš esmės siekia, jog būtų paskirta pakartotinė buto ekspertizė vien dėl to, jog turto vertintojas vertindamas butą nurodė, kad naudojimosi tvarka buto ½ dalimi nėra nustatyta, dėl ko įvertino visą butą ir kainą padalino iš dviejų. Kaip jau minėta aukščiau, tai įtakos ir reikšmės sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo neturi, nes kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš varžytynių yra parduodama ½ dalis trijų kambarių buto, o ne teismo paskirtos naudotis apeliantui 17,22 kv. m. gyvenamasis kambarys. Asmuo, įsigijęs ½ dalį skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, savarankiškai įgyvendins buto bendrasavininko teises, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe klausimus su kitos dalies savininku spręs bendru sutarimu ar ginčo būdu teisme.
Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jei areštuoto turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pagal CPK 718 str. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų eksperto nustatytos turto kainos. Šiuo atveju ekspertas 1/2 dalį trijų kambarių buto įvertino- 72 500 Lt. Antstolė atsižvelgdama į minėto straipsnio nuostatas, buto pardavimo kainą nustatė- 58 000 Lt. Apeliantas nesutinka su šia buto pardavimo kaina, teigdamas, jog ji yra per didelė, kadangi butas yra ne blogos, kaip nurodė ekspertas, o itin blogos būklės, o jo į bylą pateikta lokalinė sąmata, kurios suma siekia virš 60 000 Lt, tik patvirtina jo teiginius. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos apelianto argumentus bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvykdžius visus lokalinėje sąmatoje paties apelianto nurodytus remonto darbus, buto vertė akivaizdžiai padidėtų, kadangi butas būtų po remonto ir jame būtų pakeistos ne tik smulkiausios interjero detalės, tačiau ir pakeistas visas vidaus vandentiekis, atlikti santechnikos darbai, vidaus elektros instaliacijos darbai ir kita. Be to, pažymėtina ir tai, kad apelianto pateikta lokalinė sąmata pagrįsta tik prielaidomis, kadangi joje nurodytos remonto kainos nėra pagrįstos jokiais jas pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo spręsti, dėl pateiktų sumų dydžių pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, be to atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo nutarties motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.