Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Swedbank“, A. U. dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama jai iškelti bankroto bylą, nustatyti A. Ž. teisę naudoti 1290 Eur sumą per mėnesį savo ir dukters poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties, kuria bus patvirtintas pareiškėjos mokumo planas, įsiteisėjimo, paskirti bankroto administratoriumi UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS, patvirtinti 150 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos A. Ž. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti A. Ž. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties, kuria bus patvirtintas pareiškėjos mokumo planas, įsiteisėjimo.

Pareiškėja nurodė, kad jos skola kreditoriams yra 159 906,12 Eur. Pareiškėjos pajamos 2015 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 1 377,29 Eur per mėnesį, o nuo 2016-01-01 jos darbo užmokestis yra 1 737,72 Eur neatskaičius mokesčių. Ji yra išsiskyrusi, su buvusiu sutuoktiniu liko solidariais skolininkais kreditoriams, buvusio sutuoktinio pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga. Pareiškėjas turi teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. U., tačiau tėvas dukrai išlaikymo neteikia nuo 2014-07-01. Pareiškėjas neturi nei nekilnojamojo (išskyrus nebaigtos statybos gyv. namą), nei kito registruotino turto, ji šiuo metu gyvena su dukra nuomojamame bute. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi galimybių mokėti kreditoriams skolos pagal turimus finansinius įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi iškėlė A. Ž. bankroto bylą, paskyrė A. Ž. bankroto administratoriumi UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“, nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 150,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorius UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ turi teisę naudoti A. Ž. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Teismas patvirtino 1 000,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. Ž. šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, o likusioje dalyje prašymą atmesti, nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja šiuo metu pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 456 MMA. Nors pareiškėja ir buvęs jos sutuoktinis A. U. turi nekilnojamojo turto (įkeistas kreditoriui) bei vertybinių popierių (akcijų), kurios yra nelikvidžios, tačiau ir tokiu atveju šiandien jau yra aišku, kad vienas iš solidarių skolininkų, tai yra pareiškėja yra nemoki. Nors pareiškėja dirba pagal darbo sutartį ir jos pajamos nėra minimalios, bet šiandien skolininkė nėra pajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, pareiškėjos gaunamos pajamos neleidžia tokios sumos padengti per ilgesnį terminą. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti iš esmės: atsisakyti iškelti A. Ž. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja kaip pagrindinę skolų atsiradimo priežastį nurodė santuokos nutraukimą su buvusiu sutuoktiniu, tačiau nutraukus santuoką pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio įsipareigojimai liko solidarus, todėl santuokos nutraukimas nėra priežastis, pateisinanti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Prieš priimant teismui sprendimą dėl santuokos nutraukimo kredito gavėjai nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėja sąmoningai nebevykdė turimų įsipareigojimų, dėl ko pareiškėjos veiksmai turėjo būti pripažinti nesąžiningais kreditorių atžvilgiu ir bankroto bylą turėjo būti atsisakyta iškelti.

Pareiškėjos finansinė padėtis nėra kritinė, pareiškėja neturėtų būti pripažinta nemokia. Yra potencialus šio nekilnojamojo turto pirkėjas, potencialus pirkėjas minėtą turtą planuoja pirkti už 77 000,00 Eur. Taigi skundžiamoje nutartyje nurodyta pareiškėjos 159 906,12 Eur skola kreditoriams gerokai sumažėtų, dėl ko mokėjimai skolos dengimui taip pat galėtų mažėti.

Teismas visiškai nevertino, kokios pareiškėjos nurodomos išlaidos yra būtinos, o tiesiog iki 1000 Eur sumažino pareiškėjos prašomą patvirtinti išlaidų dydį. Pareiškime nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti kelia pagrįstų abejonių, tačiau teismas nurodytų išlaidų pagrįstumo atskirų prekių ar paslaugų grupėms visiškai nevertino. Pareiškėja kartu su pareiškimu yra pateikusi automobilio nuomos sutartį, iš kurios matyti, jog kas mėnesį automobilio nuomai pareiškėja išleidžia 163,35 Eur. Šios išlaidos nėra pirmo būtinumo, pareiškėja gali naudotis viešuoju transportu ir taip gerokai sumažinti patiriamas išlaidas. Nuomojantis automobilį pareiškėja papildomai patiria ir jo išlaikymo išlaidas (pvz. kuro išlaidos). Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos išlaidos avalynei, higienos priemonėms, gydytojų konsultacijoms, sportui, vaistams nėra pagrįstos. Tai, jog pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog yra atliekami mokėjimai sporto klubui (duomenys neskelbtini) (37,07 Eur/ mėn.), nereiškia, kad šios išlaidos asmeniui, laikančiam save nemokiam, yra būtinos. Tas pats pasakytina ir dėl atliekamų gyvybės draudimo įmokų (28,96 Eur/mėn.), išlaidos pareiškėjos ir nepilnametes dukros maistui (400,00 Eur/mėn.), ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra taip pat valgo mokykloje ir tam reikia papildomų išlaidų (44,00 Eur/mėn.), yra nepagrįstai didelės. Vien tik maistui skirti sumą, kuri gerokai viršija minimalų mėnesinį atlyginimą, nėra protinga, tokia suma neturėtų būti pripažinta protinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos turi stengtis vykdyti kuo didesne apimtimi.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja byloje yra pateikusi duomenis, kad pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija FABĮ nurodytą sumą, tačiau nėra tinkamai pateiktų įrodymų kitai FABĮ reikalaujamai sąlygai ? ar pareiškėja tikrai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų.

Tai, kad pareiškėja turi dideles skolas, savaime neparodo jos nemokumo. Nemokumą gali parodyti tik išsami analizė visų aplinkybių, t. y. skolų ir pajamų santykis bei skolų atsiradimo aplinkybės. Šių aplinkybių ir sąlygų teismas neanalizavo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Pareiškėja A. Ž. pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja turi pareigą rūpintis savo nepilnamete dukra, sudarant jai sąlygas į pilnavertį vaiko gyvenimą, ugdymą, užklasinę veiklą, pramogas. Lygiai taip pat pareiškėja turi pareigą rūpintis ir savimi, kas yra tiesiogiai susiję su dukros gerove, skirdama dėmesį savo sveikatos priežiūrai. Lankymasis (duomenys neskelbtini) klube nėra pramoga, o medikų rekomendacija, draudimasis sveikatos draudimu yra ne prabanga, o atsakinga būtinybė.

Būnant santuokoje su A. U. įmokos pagal kredito sutartį buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių pajamų, po santuokos nutraukimo A. U. iš esmės nusišalino tiek nuo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, tiek nuo dukros išlaikymo. Tokiu būdu visos šeimos išlaikymo išlaidos, kurios gyvenant dviese su dukra nors ir šiek tiek sumažėjo, tačiau tenka vienai pareiškėjai.

Automobilis pareiškėjai yra būtina darbo priemonė ir neišvengiama sąlyga tam, kad ji galėtų dirbti esamose pareigose. Pareiškėjai darbdavys moka didelį darbo užmokestį, todėl pareiškėja supranta, kad automobilio nuomos kaštai yra tam tikra investicija į šio darbo užmokesčio gavimo galimybę.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos A. Ž. skola kreditoriams sudaro 159 906,12 Eur. Šie pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MGL). Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nagrinėjant suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, būtina nustatyti tai, ar pareiškėja realiai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo FABĮ prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir tai, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-379-701/2015).

Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad pareiškėja A. Ž. ir jos sutuoktinis A. U. turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Turtui taikyta hipoteka kreditoriaus naudai. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir vadovė, VĮ „Registra“ duomenimis, pareiškėja transporto priemonių neturi. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl FABĮ pagrindų, nenagrinėjo objektyvios galimybės skolas kreditoriams padengti per protingą terminą, neišsiaiškino pareiškėjos valdomo turto vertės, (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, gaunamų pajamų ir skolos santykio, vadovavosi 6 mėnesių iki pareiškimo padavimo pareiškėjos gautų pajamų duomenimis. Iš SODROS duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjos gaunamos metinės pajamos ir prieš priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir nustojus vykdyti prisiimtus bankui įsipareigojimus, buvo gana didelės. Todėl apeliantė pagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę FABĮ 5 straipsnio aspektu. Minėtos aplinkybės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjos galimybės vykdyti skolinius įsipareigojimus vertinimu. Apeliantė taip pat nurodo, kad yra potencialus areštuoto turto pirkėjas, todėl turėjo įvertinti, kokią reikšmę pareiškėjos mokumui sukeltų areštuoto turto pardavimas ir skolos sumažėjimas.

Teismas tinkamai neanalizavo aplinkybės, kad pareiškėjos kreditoriniai įsipareigojimai yra solidarūs su buvusiu sutuoktiniu A. U.. Nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-30/2011). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu.

Vertinant solidarią prievolę būtina nustatyti, kokia yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio hipoteka įkeisto turto vertė, kiek jo pardavimo atveju būtu padengta pareiškėjos skolų ir kokią įtaką tai padarytų pareiškėjos (ne)mokumui. Kadangi aptartos aplinkybės nebuvo tinkamai išanalizuotos, yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kaip pagrindinę skolų atsiradimo priežastį nurodė santuokos nutraukimą su buvusiu sutuoktiniu, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantė, nutraukus santuoką pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio įsipareigojimai liko solidarūs, todėl santuokos nutraukimas nėra priežastis, pateisinanti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Kaip ir minėta, vertinant pareiškėjos A. Ž. nemokumo klausimą, būtina analizuoti jos gautų pajamų kitimą, įvertinant aplinkybę, kad pareiškėja gauna dideles pajamas, bei pasisakyti dėl aplinkybės, kodėl „Swedbank“, AB skola (palūkanos) pagal kredito sutartį nebebuvo mokama nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. Teismas taip pat nevertino, ar sprendimas dėl pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo, priimtas (duomenys neskelbtini), buvo objektyvi priežastis nebevykdyti bankui prievolės.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismui nustatant būtiniesiems poreikiams skirtiną minimalią sumą, būtina pagrįsti šios sumos tikslingumą, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą tenkinti suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos A. Ž. bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.