Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 12 000 (dvylika tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2016-03-01 buvo konvojuojamas nešvariais automobiliais. Anot pareiškėjo, automobiliuose būdavo šiukšlių, sėdimos vietos buvo kietos. Žiemos metu būdavo itin šalta, o vasarą karšta, trūko gryno oro bei dienos šviesos. Konvojaus metu pareigūnai neišleisdavo į tualetą, demonstruodavo kovinius ginklus, nefiksuodavo nusiskundimų dėl šiukšlių automobiliuose. Be to, konvojavimo ir teismo posėdžių metu pareiškėjas nepagrįstai buvo laikomas su antrankiais. Dėl šių konvojavimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius miego sutrikimais, baime, nugaros skausmais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 ir 6.272 straipsniais, prašė priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriuose yra pagal higienos ir saugumo reikalavimus įrengtos kameros. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo. Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus ir kasmetines techninės apžiūros ataskaitas. Jų eksploatacija grindžiama šiais dokumentais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, patikrinusi transporto priemones, nenustatė, kad kamerų aplinka būtų netinkama vykdyti konvojavimui.

Vadovaujantis teisės aktais, konvojavimas vykdomas ginkluotų pareigūnų grupės. Esant būtinybei gali būti panaudojamos specialiosios priemonės. Teismo posėdžio metu dėl asmens laikymo su antrankiais sprendžia teismo posėdžio pirmininkas. Pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiuose teismuose buvo laikomas su antrankiais, todėl nėra galimybės pateikti atitinkamus duomenis. Patikrinus duomenis nėra nustatyta, kad konvojaus metu pareigūnai galimai neteisėtai naudojo antrankius. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus dėl konvojavimo sąlygų.

Konvojavimui skirtuose automobiliuose vykdoma planinė ir neplaninė dezinfekcija. Konvojuojami asmenys privalo laikytis nustatytų ręžimo reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką automobiliuose. Tarnyba užtikrina tinkamą automobilių paruošimą konvojavimui, atitiktį švaros reikalavimams.

Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), nėra numatyto reikalavimo konvojavimui skirtuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Be to, saugos diržus privaloma prisisegti, tik jeigu jie yra įrengti. Dalyje automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, saugos diržai buvo įrengti.

Konvojuojami asmenys į tualetą vedami pasikeitimo punktuose, patiems prašant. Apie tai daromas įrašas konvojaus žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus dėl konvojavimo sąlygų žodžiu ar raštu, tačiau Tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Pareiškėjui nepakanka tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, bet būtina konkrečiai apibrėžti neteisėtus veiksmus ir jų išraišką. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar kilo neigiamos pasekmės.

Teisminio nagrinėjimo metu Tarnybos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo nuomone, atsiradusią dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų konvojavimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) suformulavo taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Šiuo atveju byloje sprendžiamas ne kalinimo, o konvojavimo sąlygų, atitikimo teisės aktų reikalavimams, klausimas. Tačiau minėta taisyklė buvo suformuluota atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietose laikomų pareiškėjų ribotas galimybes rinkti įrodymus. Todėl, teismo vertinimu, ji turi būti taikoma ir bylose dėl žalos, atsiradusios nesudarius tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad konvojavimo metu turėjo sėdėti ant kieto nepatogaus pagrindo. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2350-520/2015). Teismo vertinimu, pareiškėjo įvardinti nepatogumai, konvojavimo metu sėdint ant kieto pagrindo, nelaikytini pakankamai intensyviais išgyvenimais, galinčiais būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Anot pareiškėjo, konvojavimui naudotuose automobiliuose nebuvo palaikoma švara, būdavo šiukšlių. Konvojavimo taisyklių 126.4. papunktyje įtvirtintas režimo reikalavimas konvojuojamiems asmenims – palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Byloje pateikti kelionių, kurių metu buvo konvojuojamas pareiškėjas, žiniaraščiai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad prieš vykdant konvojavimą, tarnybos pareigūnas atlikdavo specialiojo transporto patikrinimą (1 t. b. l. 24, 28, 36, 40, 48, 52, 60, 64, 68, 72, 46, 88). Pastabų dėl netvarkingų specialiųjų automobilių kamerų užfiksuota nebuvo. Todėl pareiškėjo teiginys dėl nešvaros specialiuose automobiliuose laikytinas nepagrįstu.

Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš aplinkybės, jog konvojaus metu pareigūnai demonstruodavo kovinius ginklus. Konvojavimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taip pat konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad konvojaus metu pareigūnai privalo būti ginkluoti. Pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų grasinama ar kitaip siekta sukelti baimę. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigūnai, nešiodami su savimi ginklus, siekė sukelti konvojuojamiems asmenims baimę.

Kaip vieną iš pagrindų neturtinei žalai priteisti, pareiškėjas taip pat nurodė saugos diržų nebuvimą konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikėsi ir LVAT 2015-12-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Todėl nustačius, kad Tarnyba, konvojuodama pareiškėją transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų saugos diržų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad tai negali būti pagrindu priteisti neturtinei žalai.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad konvojaus metu pareigūnai atsisakydavo stabdyti automobilius, kad konvojuojami asmenys galėtų pasinaudoti tualetu. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Iš byloje pateiktų konvojaus žiniaraščių matyti, kad konvojuojami asmenys būdavo išvedami į tualetą (1 t. b. l. 24, 28, 40. 44, 60, 68, 72, 76, 84, 88). Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl galimybės pasinaudoti tualetu konvojaus metu nesudarymo.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš nepatogumų, patirtų dėl neužtikrinamų temperatūros, dieninio apšvietimo normų bei ventiliacijos tinkamo neįrengimo, konvojavimui skirtuose automobiliuose. Nurodė, kad šaltuoju metų laiku automobiliuose būdavo itin šalta, o vasarą per karšta. Konvojavimo taisyklių 146.4. papunktyje įtvirtinta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Iš byloje pateiktų konvojavimui skirtų automobilių kėbulo kamerų schemų nustatyta, kad visuose automobiliuose, kuriais buvo vežamas pareiškėjas, įrengtos šildymo, ventiliavimo bei apšvietimo sistemos (1 t. b. l. 117, 122, 123, 128, 129, 135, 146, 150, 151, 154, 157, 160, 163, 166, 170). Byloje taip pat pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-175 (1 t. b. l. 180), kuriame nėra užfiksuota jokių pažeidimų, susijusių su ventiliacijos efektyvumu pareiškėjo konvojavimui naudotuose automobiliuose. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo užtikrinti natūralaus apšvietimo konvojavimui skituose automobiliuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad konvojavimui skirtuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos turėjo užtikrinti pakankamą oro kiekį bei temperatūrą automobilio kamerose, kad asmenys nebūtų kankinami oro trūkumu, karščiu bei šalčiu.

Pareiškėjas, be kita ko, žalą kildino iš nepagrįsto jo laikymo su antrankiais konvojavimo ir teismo posėdžių metu. Pažymėtina, kad konvojuotojas turi teisę naudoti antrankius, konvojuodamas konvojuojamąjį (Konvojavimo taisyklių 229 punktas). Byloje nenustatyta, o pareiškėjas nenurodė, kad jis raštu ar žodžiu teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų, t. y. dėl to, kad jam buvo uždedami antrankiai. Pažymėtina, kad konvojuojamųjų išreikštos pretenzijos dėl konvojavimo sąlygų, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus, šiuo atveju tokių įrašų konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tokia teisė pareiškėjui buvo ribojama. Todėl nėra pagrindo besąlygiškai konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo naudojami antrankiai konvojavimo metu.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su naudojimu teismo posėdžių metu, pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą, nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo laikymas su antrankiais teismo posėdžiu metu nepriklauso nuo Tarnybos pareigūnų valios. Minėtą sprendimą priimą teismo pirmininkas.

Šios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su neturtine žala, atsiradusia naudojant antrankius teismo posėdžių metu, negali būti vertinama administracinio proceso tvarka. Dėl minėto teismo posėdžio metu priimto sprendimo, pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-04-02 nutartis Nr. T-41/2014).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, vykdydama pareiškėjo konvojavimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Todėl, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.