- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- II-534-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01535-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1448-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1448-2021 (toliau ir – nutarimas) I. B. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 9 d. 11.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 prom. girtumas), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, tuo sukėlė išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 2).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo sumažinti 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu jam paskirtą baudą. Skunde nurodoma, kad 2021 m. gegužės 9 d. jis užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) (Maxima). Parduotuvės viduje pamatė, kad pametė apsauginę kaukę. Jis pažiūrėjo, kad žmonių buvo nedaug, taip pat aplink jį žmonių nebuvo, todėl jis paėmė alaus, norėjo sumokėti ir išeiti iš parduotuvės. Tuo metu priėjo apsaugos darbuotojas, kuris paprašė užsidėti apsauginę kaukę. Jis jos neužsidėjo, kadangi apsaugos darbuotojas atsisakė ją išduoti ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi, grėsmės kitiems nekėlė, nes ligos požymių neturėjo, laikėsi atstumo, taip pat yra pagyvenęs žmogus, turi 55 proc. nedarbingumą (b. l. 14).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. I. B. su pažeidimu nesutiko ir tik priėmus nutarimą ir jį įteikus, jis suprato, kad bauda už nusižengimą neišvengiama, sutiko su pažeidimu, pradėjo prašyti skirti mažesnę baudą. Sakė turintis neįgalumą, menkas pajamas, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, tai parodo, kad I. B. nesigaili dėl padaryto administracinio nusižengimo, todėl taikyti jam mažesnę baudą nei numato įstatymas nėra pagrindo (b. l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. B. parodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies. Pripažįsta, kad privalo būti su kauke. Buvo šiek tiek išgėręs. Girtumas buvo vidutinis. Jis nepastebėjo, kad yra be kaukės. Jis paėmė alų ir jau norėjo leistis laiptais. Parduotuvės apsaugos darbuotojas liepė jam užsidėti kaukę. Jis paprašė duoti jam kaukę arba leisti išeiti iš parduotuvės. Suprato, kad yra be kaukės, kai priėjo apsaugos darbuotojas. Neturėjo jo įleisti į parduotuvę. Parduotuvės apsaugos darbuotojas jam kaukės nedavė ir išeiti iš parduotuvės neleido. Atvyko pareigūnai ir uždėjo jam antrankius, išvežė į komisariatą. Gailisi, kad neturėjo kaukės. Nesirgo, todėl nuo jo grėsmės nebuvo, laikėsi atstumo. Neturėjo jokių ligos požymių. Žino, kad būna besimptomė ligos forma. Gauna 350 Eur atlyginimą ir 230-240 Eur pensiją, per mėnesį apie 500 Eur. Yra neįgalus, nors neįgalumo pažymos galiojimas pasibaigęs, tačiau šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl pažymos pratęsimo, tai užtrunka, be to, dėl pandemijos neįgalumo pažymos galiojimas pratęsiamas 3 mėnesiams.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad I. B. nepažįsta. Įvykio dieną I. B. atėjo į prekybos centrą, nedėvėdamas kaukės. Žmonių buvo nedaug. Buvo paprašytas užsidėti kaukę. Kalbėjo pakeltu tonu, buvo neblaivus, sakė, kad jam šventė, kad jo tėvai ir seneliai žudė, ir jis žudys. Konkrečiai jis nesakė, kodėl jis be kaukės, tik sakė, kad jam šventė. Kasoje buvo parduodamos kaukės, tačiau jis neprašė leisti įsigyti kaukę. Į prašymus užsidėti kaukę nereagavo, kodėl jis be kaukės, nesakė. Jis nesutiko, todėl buvo iškviesta policija ir jis buvo perduotas pareigūnams. Policija buvo iškviesta, kai prasidėjo neadekvatūs grasinimai. Gegužės pradžioje nebuvo tvarkos dalinti neturintiems žmonėms kaukes, tačiau buvo lipdukas ant durų, kad viduje reikia būti su kauke. Kasoje kaukes parduodavo po vieną vienetą, tačiau jis neprašė leisti įsigyti kaukės. Pradžioje jis lyg ir sakė jam, kad duotų jam kaukę, jis jam sakė, kad kaukę galima nusipirkti kasoje, tačiau jis jos nepirko, tik kalbėjo neadekvačiai. Jis, kaip apsaugos darbuotojas, negali jo neįleisti į parduotuvę. Jis tikrai nesakė, kad atnešti jam kaukę neįeina į jo pareigas. Jis pats prašė palikti parduotuvę, I. B. neprašė leisti išeiti.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. D. parodė, kad I. B. nepažįsta. Tą dieną dirbo su M. D.. Gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) asmuo atsisako dėvėti kaukę. Atvykus juos pasitiko apsaugos darbuotojas ir jiems tą asmenį pristatė. Peržiūrėję vaizdo įrašą nutarė, jog yra padarytas pažeidimas, asmenį pasisodino į tarnybinį automobilį, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Asmuo pradėjo šūkauti ir daužytis automobilyje. Nutarė su kolega, jog gali būti konfliktų, jei asmuo iškart būtų paleistas, todėl išvežė jį OVS ir ten buvo pabaigtas rašyti protokolas. Negali atsakyti, ar asmuo kažką aiškino dėl kaukės nedėvėjimo. Jie prašė jo užsidėti kaukę, tačiau jis neklausė. Jeigu būtų kažką sakęs, tai būtų pažymėta protokole arba tarnybiniame pranešime. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Akivaizdu, jog jis vyko į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų, nes buvo neblaivus ir taip kėlė grėsmę virusui išplisti, kadangi tuo metu buvo vidudienis, žmonių parduotuvėje buvo daug tiek prie kasų, tiek salėje. Parduotuvėje buvo tiek padidintos rizikos žmonių, tiek vaikų ir kitų asmenų. Jis prašymų nepateikė, buvo agresyvus ir bandė sukelti konfliktą. Kaukės neprašė, nepamena, ar sakė, kad pamiršo kaukę. Parduotuvės apsaugos darbuotojas nebuvo linkęs konfliktuoti.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. D. parodė, kad I. B. nepažįsta. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) esančioje Maximoje yra agresyvus pilietis be kaukės ir neišeina iš parduotuvės. Atvyko, apsaugos darbuotojas buvo parašęs pareiškimą ar paaiškinimą dėl asmens, kuris buvo be kaukės ir neišėjo iš parduotuvės. Asmenį pasisodino į automobilį. Jis buvo agresyvus, neblaivus, spardė automobilį, todėl buvo pristatytas į komisariatą. Neatsimena, ar jis sakė, kodėl yra be kaukės, tačiau jis nieko neminėjo, kad pametė ar pamiršo kaukę, paklaustas, kodėl yra be kaukės, tik skėstelėjo rankomis ir pasidarė piktas. Neatsimena, ar prašė jo užsidėti kaukę ir ar davė jam kaukę. Jis buvo neblaivus, būtų vietoje surašę protokolą, tačiau asmuo buvo agresyvus. Parduotuvėje žmonių buvo.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 9 d. 11.10 val. buvo gautas pranešimas, jog parduotuvėje sulaikytas agresyvus, neblaivus, kaukės nedėvintis vyras, paprašius ją užsidėti – atsisakė (b. l. 3).
Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo M. D. 2021 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo nustatytos aplinkybės iš esmės analogiškos jo duotiems parodymams teismo posėdžio metu (b. l. 4).
Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo L. D. 2021 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo nustatytos aplinkybės iš esmės analogiškos jo duotiems parodymams teismo posėdžio metu (b. l. 5).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad I. B. 2021 m. gegužės 9 d. 11.45 val. nustatytas 1,65 prom. girtumo laipsnis, o 17.50 val. nustatytas 0,83 prom. girtumo laipsnis (b. l. 10, 11).
Iš 2018 m. birželio 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorijos skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1264 nustatyta, kad I. B. darbingumo lygis – 45 proc. nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. (b. l. 48-51).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
I. B. Institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad karantino metu viešoje vietoje, parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu – paties I. B. paaiškinimais, liudytojų T. V., L. D. ir M. D. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais ir vaizdo įrodymais. Vien tai, kad Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja I. B. ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu I. B. pripažino, kad jis nedėvėjo kaukės. Tačiau skunde jis nurodė, kad parduotuvės viduje pamatė, kad pametė apsauginę kaukę. Jis pažiūrėjo, kad žmonių buvo nedaug, taip pat aplink jį žmonių nebuvo, todėl jis paėmė alaus, norėjo sumokėti ir išeiti iš parduotuvės. Apsaugos darbuotojas atsisakė jam išduoti kaukę ir iškvietė policijos pareigūnus, Grėsmės kitiems nekėlė, nes ligos požymių neturėjo. Teismo posėdžio metu I. B. nurodė, kad jis nepastebėjo, kad yra be kaukės. Jis paėmė alų ir jau norėjo leistis laiptais. Parduotuvės apsaugos darbuotojas liepė jam užsidėti kaukę. Jis paprašė duoti jam kaukę arba leisti išeiti iš parduotuvės. Suprato, kad yra be kaukės, kai priėjo apsaugos darbuotojas. Neturėjo jo įleisti į parduotuvę. Parduotuvės apsaugos darbuotojas jam kaukės nedavė ir išeiti iš parduotuvės neleido. Nesirgo, todėl nuo jo grėsmės nebuvo, laikėsi atstumo. Neturėjo jokių ligos požymių. Kaip matyti, šie I. B. paaiškinimai yra nenuoseklūs ir kaskart keičiasi – vieną kartą jis nurodo, kad kaukę pametė, kitą kartą, kad pamiršo; vieną kartą nurodo, jog suprato, kad yra be kaukės, parduotuvės viduje, tačiau pamatęs, kad žmonių nedaug, nuėjo pasiimti alaus, kitą kartą nurodė, kad suprato, jog yra be kaukės, kai priėjo apsaugos darbuotojas. Teismas tokias nenuoseklias I. B. pateikiamas versijas laiko gynybinėmis ir neatitinkančiomis byloje esančių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų. Be to, I. B. nurodė ir tai, kad jis niekam grėsmės nekėlė, laikėsi saugaus atstumo, žmonės jam pretenzijų neturėjo, tuo metu jis Covid liga nesirgo. Šie I. B. paaiškinimai yra subjektyvūs samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tačiau tai Institucijos konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei išvadų dėl I. B. kaltės nekeičia.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.) 2.1.5.2. punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys privalo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas netaikomas: asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.
Nutarimo 2.1.5.2. punkte nustatytas įpareigojimas, galiojęs ir I. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 9 d., buvo privalomas visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tame tarpe ir I. B..
Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių ir liudytojo apsaugos darbuotojo T. V. paaiškinimų, aukščiau aptarto reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę I. B., būdamas viešoje uždaroje vietoje, maisto prekių parduotuvėje, kur buvo žmonių, nors ir nedaug, tačiau kur potencialiai beveik vidudienį gali užeiti daugiau žmonių, taip pat ir pro patį I. B. visai šalia praeidavo žmonės, nevykdė. Pažymėtina ir tai, kad apsaugos darbuotojui pamačius, kad jis užėjo į parduotuvę be kaukės ir paprašius ją užsidėti, į tai nereagavo, kodėl jis be kaukės, nesakė; apsaugos darbuotojui nurodžius, kad kaukę galima įsigyti kasoje, jis neprašė to padaryti, kaukės nepirko, taip pat neprašė išeiti iš parduotuvės, buvo neblaivus, neadekvatus. Liudytojai pareigūnai L. D. ir M. D. nurodė, kad jiems atvykus prašė I. B. užsidėti kaukę, tačiau jis neklausė, prašymų nepateikė, buvo agresyviai nusiteikęs. Teismas neturi pagrindo netikėti šių trijų liudytojų parodymais, jie su I. B. nėra susieti jokiais ryšiais, šie liudytojai davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi, nėra. Be to, šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka ir byloje esančius įrodymus. I. B. taip pat nepatenka į Nutarime nurodytų išimčių sąrašą, dėl kurių jam būtų galima nedėvėti kaukės. Pažymėtina ir tai, jog I. B. visą kaltę bando perkelti apsaugos darbuotojui, kuris, pasak jo, be kaukės neturėjo įleisti jo į parduotuvę, o pamačius, kad jis be kaukės, privalėjo jam ją išduoti. Šie I. B. teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš vaizdo įrašo I. B. gana sparčiu žingsniu užėjo į parduotuvę, iš liudytojo T. V. paaiškinimų matyti, kad kai jis tik pamatė, jog I. B. užėjo į parduotuvę be kaukės, iškart nuėjo prie jo ir paprašė ją užsidėti; pažymėtina ir tai, kad apsaugos darbuotojas ne tik stebi, ar asmenys į parduotuvę įeina be kaukės, bet turi ir kitų funkcijų, dėl ko ne visada tą pačią sekundę, kai asmuo tik užeina į parduotuvę be kaukės, gali jį nedelsiant sustabdyti. Visų pirma, pareiga dėvėti kaukę uždaroje viešoje vietoje, kaip nurodyta Nutarime, yra pačiam asmeniui, be to, toks priminimas buvo ir įeinant į parduotuvę (tą patvirtina ir vaizdo įrašas), Nutarime nėra nurodyta pareiga, jog apsaugos darbuotojas asmeniui be kaukės, ją privalo išduoti. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad kaukę galima įsigyti kasoje, tačiau I. B. atsisakė tai daryti, o, kaip minėta, teismas netiki nenuosekliomis I. B. gynybinėmis versijomis, jog jis kaukę pamiršo, pametė ir pan. Pažymėtina ir tai, kad net ir apsaugos darbuotojui geranoriškai pasiūlius ją įsigyti, I. B. atsisakė tai daryti, t. y. piktybiškai nevykdė prašymo užsidėti kaukę, ir tik po to jam buvo iškviesta policija, t. y. geranoriškai priminus apie Nutarime nurodytą įpareigojimą dėvėti kaukę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog I. B. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų buvę būtinybės užeiti į parduotuvę net ir be kaukės – į parduotuvę jis ėjo jau būdams neblaivus ir, kaip matyti, iš vaizdo įrašo, nusipirkti dar alkoholio. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tai I. B. nesilaikė Nutarimu nustatyto įpareigojimo, o ne apsaugos darbuotojas, kaip teigia pats I. B..
Tai, jog niekas iš žmonių jam pretenzijų dėl kaukės nedėvėjimo nepareiškė, nešalina I. B. administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo padarymas nėra siejamas su kitų asmenų reiškiamų pretenzijų ar skundų buvimu. ANK apibrėžiamos, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai (ANK 1 straipsnio 2 dalį), o tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nebūtina fiksuoti kitų asmenų skundo ar pretenzijų. Pažymėtina, kad asmenys, pamatę pažeidimą, net ir nesant kitų asmenų skundų ar pretenzijų, privalo pranešti policijos pareigūnams, kurie gavę tokį prašymą, šiuo atveju iš apsaugos darbuotojo, įgyvendina savo ANK 589 straipsnyje numatytas pareigas, t. y. atlieka tyrimą, surašo administracinio nusižengimo protokolą ir pagal kompetenciją priima vienokį ar kitokį sprendimą asmens atžvilgiu. Tai šioje administracinio nusižengimo byloje ir padarė iškviesti pareigūnai, fiksuodami pažeidimą, o Institucija išnagrinėjo pareigūnų surinktą medžiagą ir priėmė sprendimą.
Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir I. B. teiginiai, kad jokio realaus pavojaus tokiais savo veiksmais jis nekėlė, jis Covid nesirgo, ligos simptomų neturėjo, žmonių buvo nedaug, jis laikėsi atstumo. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus Covid, ar ne. Ligos simptomų nejautimas, aplink esančių žmonių skaičius ar atstumas iki jų savaime nepašalina asmens atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kaip minėta nutarime, tai nėra nurodyta kaip viena iš išimčių, leidžiančių nedėvėti kaukę. Pažymėtina, jog I. B. buvo viešoje vietoje, uždaroje patalpoje, kur buvo žmonių, kad ir nedaug, beveik vidudienio metu, taip pat, kaip matyti iš vaido įrašų, ir pro patį I. B. visai šalia praeidavo žmonių, ir toks jo elgesys, priešingai, sukėlė pavojų išplisti Covid ligai. Covid kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, tačiau dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Taigi, toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, sukelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, įvertinus ir tai, kad visoje šalies teritorijoje yra paskelbtas karantinas ir siekiama kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas nagrinėjamu atveju reiškia, kad yra keliamas pavojus išplisti pavojingai ligai ir yra pakankamas pagrindas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suprantama, jog asmuo gali pamiršti, pamesti kaukę, tačiau I. B. atveju, net jam ir priminus apie kaukės dėvėjimą, jis kategoriškai atsisakė tai daryti, kas laikytina teisei priešingu elgesiu, užtraukiančiu administracinę atsakomybę. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nors I. B. nurodo, kad nesirgo Covid nagrinėjamo įvykio metu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena kada prieš įvykį darėsi testą, o tikrinosi gal prieš du mėnesius. Subjektyvus asmens manymas, jog jis pats neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę viešoje vietoje karantino metu. Minėti I. B. veiksmai rodo abejingumą teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabūdišku elgesiu, būdamas neblaivus, jis sukėlė pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdamas karantino reikalavimus prisiėmė riziką atsakyti už savo padarytą teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad I. B. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.) 2.1.5.2. punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų asmenys privalo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas netaikomas atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, I. B. kaukės nedėvėjo viešoje uždaroje vietoje, todėl nutarime 2.1.5.2. punkte numatyto įpareigojimo laikymasis ar nesilaikymas nėra siejamas su asmens atstumu nuo kitų žmonių; kaukės leidžiama nedėvėti tik atviroje vietoje ir tik tada, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimas tikslintinas, iš nutarimo konstatuojamosios dalies (pažeidimo esmė) pašalinant požymius ,,kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai.“
Institucijos nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą pareiškėjas I. B. buvo nubaustas minimalaus dydžio administracine nuobauda – 500 Eur bauda. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija nenustatė I. B. atsakomybę lengvinančių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui; tai Institucija padarė pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad Institucija pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tiek iš I. B. pateikto skundo, tiek iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis pripažįsta faktą, jog buvo be kaukės, tačiau tai nelaiko administraciniu nusižengimu. Jo išreikštas gailėjimasis iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems asmenims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. B. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Visa tai rodo, kad I. B. ignoruoja įstatymus, yra linkęs elgtis ne pagal visuomeninėje nusistovėjusias taisykles, nepaisyti įstatymų reikalavimų.
I. B. skundu taip pat prašo sumažinti jam paskirtą baudą.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Teismas, įvertinęs jau pirmiau minėtas ANK 34 straipsnyje nurodytas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nors I. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 29-41) ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų normų, tačiau dauguma baudų sumokėtos, už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus baustas nebuvo, taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteistas. I. B. yra 64 metų amžiaus, taip pat neįgalus (nors I. B. pateikta neįgalumo pažyma administracinio nusižengimo padarymo dieną nebegaliojo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jo paaiškinimais, kad neįgalumo pažymos pratęsimas užtrunka, nes reikia apsilankyti pas daugelį gydytojų, be to, dėl karantino neįgalumo pažymos galiojimas pratęsiamas trims mėnesiams). Taip pat iš bylos duomenų ir I. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis dirba ir gauna pensiją (b. l. 42-43). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucijos paskirta minimalaus dydžio bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti I. B. skiriant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Esant nustatytoms aplinkybėms, I. B. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1448-2021 keistinas – I. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mažintina iki 100 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Nors I. B. teismo posėdžio metu neprašė baudos išdėstyti, tačiau teismas atsižvelgia į jo gaunamas pajamas, neįgalumą, todėl, teismo manymu, tikslinga, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1448-2021 iš nutarimo konstatuojamosios dalies (pažeidimo esmė) pašalinant požymius ,,kai arčiau negu 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1448-2021 dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti I. B. 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti I. B. paskirtos vieno šimto eurų (100 Eur) dydžio baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 10 eurų įmoką.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.