- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-580-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00092-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., BUAB „Valitekas“, uždarajai akcinei bendrovei „Eurobankrotas“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-580-163/2016
2016 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą suinteresuotiems asmenims: E. V., BUAB „Valitekas“, uždarajai akcinei bendrovei „Eurobankrotas“, antstolei Santai Selezniovienei dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos skundas dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, kuriuo G. V. teismo prašo panaikinti 2015-12-17 turto arešto aktus Nr. S1-32032 ir S1-32033; nedelsiant grąžinti pinigines lėšas nuskaičiuotas nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke pagal turto arešto aktą Nr. S1-32033, grąžinant jas į G. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. G. V. pabrėžė, kad turto arešto aktai yra neteisėti, nes su skolininku E. V. santuoką sudarė tik 2015-02-20, o Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-05 sprendimu iš E. V. priteisė 935,14 Eur skolą, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 953,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši skola atsirado už automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidas transporto priemonių stovėjimo aikštelėje nuo 2010-12-04 iki 2011-05-07, taigi prievolė atlyginti nurodytą sumą kilo dar iki santuokos sudarymo momento, todėl ji negali būti traktuojama kaip bendroji (solidari).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundą atmetė. Teismas byloje nustatė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-11-11 išdavė vykdomąjį raštą dėl 953,14 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė BUAB „Valitekas“ naudai. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog per antstolės nurodytą terminą Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas būtų buvęs įvykdytas. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą antstolė gavo duomenis iš Gyventojų registro, kuriuose nurodyta, jog skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Skolininko žmona-sutuoktinė yra dirbanti, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, tačiau jai priklauso banko sąskaita AB „Swedbank“. Teismas vadovaudamasis LRCPK 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.88 straipsniu, 3.110, 3.112 straipsniais, atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėja apteikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė antstolei ne skundą dėl antstolės veiksmų pagal LRCPK 510 straipsnio nuostatas, bet prašymą pagal LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliantė nurodo, kad pateikė prašymą antstolei panaikinti 2015-12-17 turto arešto aktus S1-32032 ir S1-32033, nedelsiant grąžinti pinigines lėšas nuskaičiuotas nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo visiškai sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Antstolė S. Selezniovienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Antstolė nurodo, kad vien tai, kad pareiškėja pateikė prašymą antstolei nereiškia, kad antstolė negalėjo jo išspręsti kaip skundo dėl antstolio veiksmų, kadangi remiantis dokumento turinio viršenybės prieš dokumento formą principu, vadovaujantis LRCPK 111 str., 443 str. 2 d., matyti, kad pareiškėjos prašymas atitinka skundo dėl antstolio veiksmų turinio reikalavimus, o LRCPK 510 straipsnis numato, kad pareiškėjai gali skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti. Iš pareiškėjos pateikto dokumento matyti, kad ji prašo panaikinti antstolės taikyta turto areštą, t.y. yra antstolės atliktą procesinį veiksmą vykdymo procese, todėl antstolė turėjo pagrindą pareiškėjos prašymą spręsti kaip atskirąjį skundą. be to matyti, kad 2016-01-09 pareiškėja pateikė analogiško turinio skundą dėl antstolės veiksmų, grindžiamą tomis pačiomis aplinkybėmis ir reiškiami tapatūs reikalavimai, todėl tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė išnagrinėjo pareiškėjos prašymą kaip skundė dėl antstolės veiksmų nepagrįstai. Antstolė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad buvo neteisėtai taikyta areštas pareiškėjos turtui bei piniginėms lėšoms, kadangi visi veiksmai buvo atlikti vadovaujantis įstatymo normomis. Nesutinka antstolė ir su pareiškėjo argumentu, kad buvo nuskaitytos piniginės lėšos iš pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus – išrašą iš AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2016-02-03. Antstolė taip pat pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, vadovaujantis LRCPK 442 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų su prašymu nutraukti išieškojimą iš pareiškėjos gaunamų pajamų ir jai priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.
Pareiškėja apteikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė antstolei ne skundą dėl antstolės veiksmų pagal LRCPK 510 straipsnio nuostatas, bet prašymą pagal LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliantė nurodo, kad pateikė prašymą antstolei panaikinti 2015-12-17 turto arešto aktus S1-32032 ir S1-32033, nedelsiant grąžinti pinigines lėšas nuskaičiuotas nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl prašymo nagrinėjimo.
Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė antstolei ne skundą dėl antstolės veiksmų pagal LRCPK 510 straipsnio nuostatas, bet prašymą pagal LR Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra negaliojanti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
LR antstolių įstatymo 27 straipsnis numato, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymai ir skundai, susiję su priverstiniu išieškojimu vykdymo procese dėl antstolio procesinių veiksmų yra nagrinėjami pagal LRCPK 510 straipsnio nuostatas. Tai patvirtina ir to paties LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Taigi šiuo atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė prašymą antstolei panaikinti pareiškėjos turtui taikytą turto areštą ir grąžinti pinigines lėšas, nuskaičiuota iš pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos. Toks pareiškėjos prašymas laikytinas skundu dėl antstolės procesinių veiksmų vykdymo procese, kadangi tai tiesiogiai susiję su antstolės veiksmais priverstiniame skolos išieškojime iš skolininko. Sutiktina su antstolės pozicija, kad pateiktas pareiškėjos prašymas atitinka skundo dėl antstolio veiksmų turinio reikalavimus numatytus LRCPK 111 str., 443 str. 2 d.. Taigi antstolė patvarkymu teisėtai išnagrinėjo pareiškėjos pareikštą prašymą dėl antstolės veiksmų pagal LRCPK 510 straipsnio numatytas nuostatas ir pateikdama atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą, teisėtai perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Dėl turto arešto panaikinimo.
Apeliantė nurodo, kad pateikė prašymą antstolei panaikinti 2015-12-17 turto arešto aktus S1-32032 ir S1-32033, nedelsiant grąžinti pinigines lėšas nuskaičiuotas nuo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė iš byloje pateiktos medžiagos, Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-11-11 išdavė vykdomąjį raštą dėl 953,14 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė BUAB „Valitekas“ naudai. Ieškovės bankroto administratorius UAB „Eurobankrotas“ 2015-11-19 pateikė antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontorai prašymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti. Rašytinė medžiaga patvirtina, jog 2015-11-19 patvarkymu Nr. S1-30025 vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Tą pačią dieną buvo priimtas ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1-30026, kuriuo E. V. pasiūlyta per 10 dienų gera valia grąžinti skolą.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl antstolės taikyto arešto pareiškėjos piniginėms lėšoms, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog per antstolės nurodytą terminą Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas būtų buvęs įvykdytas. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą antstolė gavo duomenis iš Gyventojų registro, kuriuose nurodyta, jog skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Rašytinė medžiaga patvirtina, kad skolininko draudėju iki 2015-12-11 buvo UAB „Alksnena“. Iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad skolininkas jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi. Banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų nėra. Patikrinus Gyventojų registro duomenis paaiškėjo, kad skolininkas 2015-02-20 sudarė santuoką, jo sutuoktinė - G. V.. Nustatyta, kad pareiškėja dirba IĮ „Bionormanas“, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) patikrinus nurodymus banko sąskaitoms identifikuota pareiškėjai AB „Swedbank“ banke priklausanti banko sąskaita. Antstolė, įvertinusi surinktus duomenis, 2015-12-17 turto arešto aktu Nr. S1-32032 areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei G. V.. CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo metu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje matyti, kad dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo jau yra kreiptasi į Šilutės rajono apylinkės teismą (civ. bylos Nr. e2-331-351/2016, tačiau ši byla dar nėra išnagrinėta. Taigi šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad antstolė neteisėtai areštavo pareiškėjai priklausančias piniginės lėšas, esančias bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl pareiškėjos reikalavimo grąžinti lėšas nuskaičiuotas nuo jos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad antstolė būtų vykdžiusi išieškojimą iš pareiškėjai priklausančių piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitoje. Priešingai antstolė pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė duomenis – pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2015-1-17 iki 2016-02-03, patvirtinantį, kad jokie piniginių lėšų nuskaitymai nuo pareiškėjo sąskaitos iki šiol nebuvo atliekami. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo nustatyti fakto, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą savo veiksmais (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų apskundimo 510 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 6 p.). LR CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju įvertinus tai, kad byloje skundžiami antstolės veiksmai dėl patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti areštą piniginėms lėšoms, darytina išvada, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra skirtingi.
Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliantės atskirasis skundas atmestinas, yra pagrindas priteisti antstolės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Antstolė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitą už suteiktas advokato teisines paslaugas. Iš pateiktos sąskaitos ir sąskaitos išrašo matyti, kad antstolė patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, taigi antstolei yra priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti antstolei Santai Selezniovienei 30 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme.