Kauno apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Reikalavima grindžia Konstitucijos 42 straipsniu, Lietuvos kulturos politikos demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principais, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 10 straipsniu, Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 27 str. 1 d., ieškovo teises skambinti kariljonu teisinio reguliavimo tendencingu ir nepateisinamu ribojimu, jo turimo tinkamo muzikinio išsilavinimo ir profesionalumo pakankamumu, asociaciju laisvei prieštaraujancia Lietuvos asociacijos „Kariljonieriu gildijos“ sprendžiamaja galia, teises laisvai pasirinkti užsiemima pažeidimu. Nurodo, jog yra lietuviškos varpu muzikos pradininko V. K. mokinys, skambinti kariljono varpais pradejes mokytis nuo 13 metu. 1991-05-05 – 1995-08-01 ir 1996-2001 m. buvo Kauno municipaliniu kariljonieriumi, yra vienu iš Lietuvos kariljonieriu gildijos ikureju, atstovauja Kaunui Eurocarillon asociacijoje, taciau daugiau kaip 10 metu neturi galimybes skambinti šiuo instrumentu Kaune – nuo 1999 metu netenkinami bet kokie R. E. prašymai sudaryti salygas ( nustatyti koncertavimo grafika) skambinti Kauno kariljonu. 2010 m. rugpjucio 11 d. ieškovas telefonu buvo pakviestas i Kauno menininku namus ( toliau tekste – KMN) pasirašyti sutarti del numatytu koncertu, taciau, ivykus konfliktui tarp jo ir KMN direktoriaus, sutartis nebuvo pasirašyta. 2010 m. rugpjucio 16 d. su šiuo atsakovu buvo sudarytos dvi sutartys del nemokamu koncertu 2010 m. rugsejo 1, 7 dienomis, kartu nustatant repeticiju grafika. Abu koncertai ivyko ir buvo teigiamai ivertinti žiniasklaidos, profesionaliu Europos kariljonieriu ir tuometinio mieto mero. 2010 m. rugsejo 9 d. pateikta paraiška naujiems koncertams atsisakyta patenkinti 2010 m. rugsejo 20 d. raštu nr. 18-61 ( 1.5). KMN supažindino ieškova su 2010 m. rugpjucio 30 d. direktoriaus isakymu nr. 1-27 patvirtintais „Koncertu Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpu bokšto kariljonu rengimo ir kariljonieriu parinkimo nuostatais“, nustaciusiais aukštojo muzikinio išsilavinimo butinuma, o tokio išsilavinimo neturinciam kariljonieriui – galimybe koncertuoti asociacijos „Kariljonieriu gildija“ prašymu. Toks teisinis reguliavimas padarytas priemone riboti ieškovo galimybes igyvendinti kurybos ir saviraiškos laisve. Specialus akademinis skambinimo kariljono varpais išsilavinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose neteikiamas, tokio išsilavinimo neturi ir „Kariljonieriu gildijos“ nariai. Menininko veikla pasižymi ypatinga specifika, todel jo vertinimas negali buti tiesiogiai siejamas su akademinio išsilavinimo kriterijumi. Kurybine galia, ikvepimas yra savokos, neturincios jokios sasajos su asmens akademiniu išsilavinimu - dažnai akademizmas užgesina kurybines potencijas, nors ir praplecia viešosios karjeros galimybes. Asmens kuryba ir išsilavinimas paprastai tarpusavyje nesusije, todel akademinio išsilavinimo kriterijus negali buti pripažintas menininko kurybos galimybes ribojanciu teisiniu pagrindu kitu menininku, turinciu atitinkama akademini išsilavinima, atžvilgiu. Aukštojo akademinio išsilavinimo neturejo daugybe pasaulyje žinomu menininku. Minimo kriterijaus nustatymas prieštarauja Lietuvos kulturos politikos nuostatu, kuriems pritaria 2001-05-14 LR Vyriausybes nutarimu nr. 542, itvirtintiems demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principams, Konstitucijos 42 straipsniu asmeniui suteikiamai kurybos laisvei, o sistemiškai aiškinant pastaraja konstitucine norma ir Konstitucijos preambule – ir valstybei nustatytai pareigai remti gebanti kurti asmeni, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencijos 10 straipsniui ( asmens saviraiškos laisvei), Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 27 str. 1 d. nustatytai kiekvieno žmogaus teisei laisvai dalyvauti bendruomenes kulturiniame gyvenime, tarptautinio ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu teisiu pakto 15 str. 1 d. a punkte, 3 d. itvirtintai valstybiu pareigai pripažinti kiekvieno žmogaus teise dalyvauti kulturiniame gyvenime. Menininko galimybes kurti turetu buti skatinamos, taciau, suteikiant sprendžiamaja galia siauram asmenu ratui ( kariljonieriu gildijai), ieškovo kurybine laisve ir teise kurti suvaržoma, ribojama ir neigiama. Koncertu rengimo ir kariljonieriu parinkimo teisiniu reglamentavimu asociacijai „Kariljonieriu gildija“ yra suteikiama sprendžiamoji galia, t.y. išimtine teise rekomenduoti ar prašyti asmeniui leisti skambinti kariljonu. Tai gali užkirsti kelia ieškovui pasinaudoti muzikavimo teise, kilus asmeninimas konfliktams, prieštarauja Konstitucijos 35 str. itvirtintai asociaciju laisvei ir imperatyvioms Asociaciju istatymo 16 str. 2 d. 10,11 punktu nuostatoms del draudimo asociacijai vykdyti valstybes ar savivaldybiu, ju instituciju ar pareigunu bei valstybes tarnautoju viešojo administravimo funkcijas bei kitos juridines formos juridiniu asmenu funkcijas, jei pagal istatymu nuostatas šias funkcijas gali vykdyti tik tam tikros teisines formos juridiniai asmenys (2010 m. rugpjucio 30 d. KMN direktoriaus isakymu nr. 1-27 šiai asociacijai faktiškai numatyta administracine funkcija). Nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovai, atsižvelgdami i penkiu Lietuvos kariljonieriu asmeninius duomenis, personalizavo ribojimus skambinti Kauno kariljonu, apribojo galimybe juo groti tik vienam ieškovui, pašalintam iš kariljonieriu gildijos del asmeninio konflikto su G. K., neturinciam aukštojo muzikinio išsilavinimo, ir tai yra nepateisinamas žmogaus teisiu pažeidimas. Vadovaujantis CPK 3 str. 4 dalimi mano, kad teismas neturi tokiu teises aktu vadovautis, tiesiogiai taikydamas Konstitucija, arba kreipdamasis i administracini teisma nurodyto teisinio reglamentavimo teisetumo patikrinimui.

Nurodo, kad del atsakovu veiksmu patyre ilgalaike priverstine kurybines saviraiškos izoliacija, buvo pasmerktas bedarbystei, profesinei degradacijai, prarado galimybe koncertuoti Kaune ( ieškovo kurybine veikla trunka apie 22 metus), buti pilnaverciu Eurocarillon asociacijos atstovu, propaguoti Lietuvos kariljono mena užsienyje, patyre vienišumo, atstumtinumo ir nereikalingumo jausma, tapo dvasiškai gniuždomas savivaldybes valdininku ir tarnautoju abejingumo ( didele dali kurybines ir psichines energijos eikvojo, analizuodamas dabartine padeti, rašydamas raštus miesto valdininkams ir bergždžiai irodinedamas biurokratams savo teise i muzikine ir kurybine laisve, kas savivaldybes tarnautoju ir muzikines bendruomenes akyse paverte ieškova i negatyvu „rašeiva“, maniakiškai konfliktiška triukšmadari). Del šiu aplinkybiu išsivyste neadekvati ieškovo reakcija i viska, kas priežastiniu ryšiu susije su patirtais suvaržymais, jo psichologine bukle tapo kritiška – palužes pradejo rašyti nekorektiškus ir užgaulius laiškus visiems, su kuo siejo savo padeti ( pareigunams, valdžios institucijoms, kariljonieriui G. K., politikams, žurnalistams, kurybinei visuomenei), todel jo bendravimas su daugeliu kulturos veikeju tapo apsunkintas. Buvo pažeista ieškovo konstitucine teise i darba. Del dirbtinai suformuoto 11 metu besitesiancio teisiu suvaržymo jis nebegalejo dirbti municipaliniu varpininku ir gauti minimalu darbo užmokesti. Nurodoma situacija sukele depresija, padare ir tebedaro didžiule neturtine žala. Ieškovui nuolat reikia psichologo pagalbos. Žala sukelusiais neteisetais atsakovo KMN veiksmais laiko teisini kariljonieriu parinkimo reguliavima, jo tendencinguma ir kaitaliojima, neteisetais Kauno m. savivaldybes administracijos veiksmais - pataikavima ir toleravima KMN nustatytiems reikalavimams. Mano, kad ji galetu duoti nurodyma savo isteigtai viešajai istaigai pakeisti kariljono naudojimo apraša. Reikalavima del neturtines žalos atlyginimo grindžia Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.250, 6.271 straipsniais.