- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-414/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01749-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- R.
- Atsakovas
- Kauno menininkų namams, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno menininkų namų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1454-324/2011 pagal R. E. ieškinį atsakovams Kauno menininkų namams, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno menininkų namų direktoriui V. V., Vytauto Didžiojo karo muziejui, Krašto apsaugos ministerijai, G. K. dėl pažeistos teisės pripažinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. E. prašo pripažinti jam teisę skambinti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus (toliau- KVDKM) bokšte esančiu kariljonu ir priteisti solidariai iš atsakovų 100 001 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog yra lietuviškos varpų muzikos pradininko V. K. mokinys, skambinti kariljono varpais pradėjęs mokytis nuo 13 metų. 1991 m. gegužės 5 d. – 1995 m. rugpjūčio 1 d. ir 1996-2001 m. m. buvo Kauno municipaliniu kariljonieriumi, yra vienu iš Lietuvos kariljonierių gildijos įkūrėjų, atstovauja Kaunui Eurocarillon asociacijoje. Tačiau daugiau kaip 10 metų neturi galimybės skambinti šiuo instrumentu Kaune – nuo 1999 metų netenkinami bet kokie jo prašymai sudaryti sąlygas (nustatyti koncertavimo grafiką) skambinti Kauno kariljonu. 2010 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas telefonu buvo pakviestas į Kauno menininkų namus (toliau– KMN) pasirašyti sutartį dėl numatytų koncertų, tačiau sutartis, įvykus konfliktui tarp jo ir KMN direktoriaus, nebuvo pasirašyta. 2010 m. rugpjūčio 16 d. su šiuo atsakovu buvo sudarytos dvi sutartys dėl nemokamų koncertų 2010 m. rugsėjo 1, 7 dienomis, kartu nustatant repeticijų grafiką. Abu koncertai įvyko ir buvo teigiamai įvertinti žiniasklaidos, profesionalių Europos kariljonierių ir tuometinio miesto mero. 2010 m. rugsėjo 9 d. pateiktą paraišką naujiems koncertams atsisakyta patenkinti 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 18-61 ( 1.5). KMN supažindino ieškovą su 2010 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-27 patvirtintais „Koncertų Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto kariljonu rengimo ir kariljonierių parinkimo nuostatais“ (toliau- Nuostatai), nustačiusiais aukštojo muzikinio išsilavinimo būtinumą, o tokio išsilavinimo neturinčiam kariljonieriui – galimybę koncertuoti asociacijos „Kariljonierių gildija“ prašymu. Toks teisinis reguliavimas padarytas priemone riboti ieškovo galimybes įgyvendinti kūrybos ir saviraiškos laisvę. Specialus akademinis skambinimo kariljono varpais išsilavinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose neteikiamas, tokio išsilavinimo neturi ir „Kariljonierių gildijos“ nariai. Menininko veikla pasižymi ypatinga specifika, todėl jo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su akademinio išsilavinimo kriterijumi. Minimo kriterijaus nustatymas prieštarauja Lietuvos kultūros politikos nuostatų, kuriems pritarta 2001 m. gegužės 14 d. Vyriausybės nutarimu nr. 542 įtvirtintiems demokratiškumo, tapatumo ir atvirumo principams, Konstitucijos 42 straipsniu asmeniui suteikiamai kūrybos laisvei, o sistemiškai aiškinant pastarąją konstitucinę normą ir Konstitucijos preambulę – ir valstybei nustatytai pareigai remti gebantį kurti asmenį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniui (asmens saviraiškos laisvei), Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytai kiekvieno žmogaus teisei laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 15 straipsnio 1 dalies a punkte, 3 dalyje įtvirtintai valstybių pareigai pripažinti kiekvieno žmogaus teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime. Menininko galimybės kurti turėtų būti skatinamos, tuo tarpu suteikiant sprendžiamąją galią siauram asmenų ratui (kariljonierių gildijai), ieškovo kūrybinė laisvė ir teisė kurti suvaržoma, ribojama ir neigiama. Koncertų rengimo ir kariljonierių parinkimo teisiniu reglamentavimu asociacijai „Kariljonierių gildija“ yra suteikiama sprendžiamoji galia, t.y. išimtinė teisė rekomenduoti ar prašyti asmeniui leisti skambinti kariljonu. Tai gali užkirsti kelią ieškovui pasinaudoti muzikavimo teise, kilus asmeninimas konfliktams, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintai asociacijų laisvei ir imperatyvioms Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10,11 punktų nuostatoms dėl draudimo asociacijai vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas bei kitos juridinės formos juridinių asmenų funkcijas, jei pagal įstatymų nuostatas šias funkcijas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys (2010 m. rugpjūčio 30 d. KMN direktoriaus įsakymu nr. 1-27 šiai asociacijai faktiškai numatyta administracinė funkcija). Nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovai, atsižvelgdami į penkių Lietuvos kariljonierių asmeninius duomenis, personalizavo ribojimus skambinti Kauno kariljonu, apribojo galimybę juo groti tik vienam ieškovui, pašalintam iš kariljonierių gildijos dėl asmeninio konflikto su G. K., neturinčiam aukštojo muzikinio išsilavinimo, ir tai yra nepateisinamas žmogaus teisių pažeidimas. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 4 dalimi mano, kad teismas neturi tokiu teisės aktu vadovautis, tiesiogiai taikydamas Konstituciją, arba kreipdamasis į administracinį teismą nurodyto teisinio reglamentavimo teisėtumo patikrinimui.
Nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų patyrė ilgalaikę priverstinę kūrybinės saviraiškos izoliaciją, buvo pasmerktas bedarbystei, profesinei degradacijai, prarado galimybę koncertuoti Kaune (ieškovo kūrybinė veikla trunka apie 22 metus), būti pilnaverčiu Eurocarillon asociacijos atstovu, propaguoti Lietuvos kariljono meną užsienyje, patyrė vienišumo, atstumtinumo ir nereikalingumo jausmą, tapo dvasiškai gniuždomas savivaldybės valdininkų ir tarnautojų abejingumo (didelę dalį kūrybinės ir psichinės energijos eikvojo, analizuodamas dabartinę padėtį, rašydamas raštus miesto valdininkams ir bergždžiai įrodinėdamas biurokratams savo teisę į muzikinę ir kūrybinę laisvę, kas savivaldybės tarnautojų ir muzikinės bendruomenės akyse pavertė ieškovą į negatyvų „rašeivą“, maniakiškai konfliktišką triukšmadarį). Dėl šių aplinkybių išsivystė neadekvati ieškovo reakcija į viską, kas priežastiniu ryšiu susiję su patirtais suvaržymais, jo psichologinė būklė tapo kritiška – palūžęs pradėjo rašyti nekorektiškus ir užgaulius laiškus visiems, su kuo siejo savo padėtį (pareigūnams, valdžios institucijoms, kariljonieriui G. K., politikams, žurnalistams, kūrybinei visuomenei), todėl jo bendravimas su daugeliu kultūros veikėjų tapo apsunkintas. Buvo pažeista ieškovo konstitucinė teisė į darbą. Dėl dirbtinai suformuoto 11 metų besitęsiančio teisių suvaržymo jis nebegalėjo dirbti municipaliniu varpininku ir gauti minimalų darbo užmokestį. Nurodoma situacija sukėlė depresiją, padarė ir tebedaro didžiulę neturtinę žalą. Ieškovui nuolat reikia psichologo pagalbos. Žalą sukėlusiais neteisėtais atsakovo KMN veiksmais laiko teisinį kariljonierių parinkimo reguliavimą, jo tendencingumą ir kaitaliojimą, neteisėtais Kauno m. savivaldybės administracijos veiksmais - pataikavimą ir toleravimą KMN nustatytiems reikalavimams. Mano, kad savivaldybė galėtų duoti nurodymą savo įsteigtai viešajai įstaigai pakeisti kariljono naudojimo aprašą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.250, 6.271 straipsniais.