Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01039-2011-2

2013 m. balandžio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 286 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2011-09-15 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-23 iki 2011-05-24 imtinai ir nuo 2011-12-31 iki 2013-01-21.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu pagriebė savo sugyventinę V. Z. už plaukų, parvertė ją ant žemės, iš galvos išrovė kuokštą plaukų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. Z. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d., apie 22 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaklusdamas teisėtiems Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTS tyrėjų V. K. ir K. B. reikalavimams važiuoti kartu su jais į Tauragės AVPK dėl jo panaudoto smurto šeimoje, virtuvėje iš spintelės išsitraukė peilį bei sugriebęs tyrėjui V. K. už striukės užsimojo prieš jį peiliu sakydamas, kad „aš jums parodysiu, manęs niekur neišvesite“. NTS tyrėjui K. B. įspėjus V. G. mesti peilį ir paleisti pareigūną, jis ir toliau mosikavo peiliu prieš pareigūną, K. B. iššovus įspėjamąjį šūvį iš tarnybinio ginklo „CZ 75 compact“, V. G. tapo dar agresyvesnis ir stipriau rankoje suspaudęs peilį taikėsi tyrėjui V. K. įdurti į dešinę ranką, tačiau K. B. iššovus iš tarnybinio ginklo ir pataikius V. G. į dešinę ranką šis peilį numetė ant žemės. Vėliau V. G. vežamas greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, grasino tyrėjui K. B. jį ateityje susirasti ir užmušti, kėsinosi jam įspirti bei suduoti smūgius rankomis. Tokiais savo veiksmais V. G. pasipriešino valstybės tarnautojams V. K. bei K. B..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų – dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Z. ir dėl priešinimosi bei nepaklusimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, jog V. G. tikrai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pats V. G. pripažįsta, jog buitinio konflikto metu V. Z. sugriebė už plaukų ir kuokštą išrovė. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusioji V. Z. bei pareigūnas K. B., kuriam, atvykusiam į įvykio vietą, V. Z. papasakojo konflikto aplinkybes, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota rasta plaukų sruoga. Nekyla abejonių, jog sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų ir kuokštą jų išrovęs, V. G. jai sukėlė fizinį skausmą, o tokie veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Apylinkės teismo paskirta bausmė adekvati, kadangi V. G., būdamas ne kartą teistas, nusikalto būdamas neblaivus bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors apeliantas teigia, kad prisipažino ir gailėjosi, bet į tai nebuvo atsižvelgta, tačiau matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo nuoširdus, stengdamasis sušvelninti savo atsakomybę, teigė, jog nukentėjusiajai, už plaukų tik patempė, V. Z. nebuvo pargriuvusi, tačiau akivaizdu, jog jau vien tai, kad buvo išrauta V. Z. plaukų, rodo gana intensyvų smurto prieš ją pavartojimą.

Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nebuvo įrodyta, kad jis pasipriešino pareigūnams, o pareigūnui V. K. grėsė pavojus. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl šeiminio konflikto. Teisme nukentėjusioji V. Z. teigė pareigūnams paaiškinusi, kad V. G. jai išrovė plaukus, yra agresyvus. Nors teisme nukentėjusioji kategoriškai nebenurodė, kad apeliantas grasino peiliu, tačiau apklausiama iškart po įvykio ji buvo nurodžiusi, kad sugriebęs ją už plaukų, V. G. pasiėmė peilį (b. l. 50, t. 1). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pareigūnai nuosekliai aiškino, kad namo viduje V. G., nesutikdamas su tuo, kad reikia važiuoti į komisariatą, iš stalčiaus ištraukė peilį, kuriuo, paėmęs V. K. už rankos, mosikavo, K. B. įspėjo, kad šaus, tačiau V. G. neklausė, dėl to buvo šauta į šoną, tačiau tik po antro šūvio V. G. išmetė peilį. Šiuos pareigūnų parodymus patvirtina ir įvykio vietoje ant grindų rastas nukritęs peilis, taip pat nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad V. G., ištraukęs peilį, puolė ant atvykusių policijos pareigūnų, elgėsi agresyviai, vienas pareigūnų įspėjo, kad šaus, tačiau V. G. neklausė, po pirmo šūvio jis vis tiek nenusiramino, antrąkart pataikė jam į ranką (b. l. 57, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje metu ji parodė vietą, iš kur pareigūnams atvykus V. G. ištraukė peilį (b. l. 52–56, t. 1). Teismo posėdyje V. Z. teigė, jog V. G. peiliu pareigūnams negrasino, jų už rankos nelaikė, tačiau šie parodymai vertintini kaip bandymas padėti V. G. sušvelninti atsakomybę, o jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai, todėl pastaraisiais abejoti nėra pagrindo. Be kita ko, V. G. ir pats teisiamajame posėdyje pripažino, jog nesutiko su pareigūnais vykti į komisariatą, turėjo peilį, tačiau įdurti V. K. neketino ir nesitaikė, gal tik pasirodė, kad bandė, V. K. tik ėmė už rankos, norėdamas parodyti peilius (b. l. 192, t. 2). Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog V. G., naudodamas peilį, priešinosi teisėtiems į šeimos konfliktą atvykusių pareigūnų reikalavimams vykti kartu į komisariatą, todėl už tai pagrįstai nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja pareigūnų, liudytojos S. M. parodymų vertinimą. Tačiau vertinti šių asmenų parodymus kitaip, nei tai padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindo. Pareigūnai esmines įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Liudytoja S. M., dirbusi greitosios pagalbos automobilyje, nebuvo tiesioginė V. G. elgesio namuose liudytoja, į įvykio vietą atvyko jau po to, kai V. G. buvo sužeistas, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti V. G. kaltės dėl priešinimosi policijos pareigūnams. Apeliantas teigia, jog K. B. melavo dėl šūvio, kadangi teigė, jog įspėjamąjį šūvį šovė į lubas ar grindis, tačiau jo, V. G. megztinyje yra dėl 2 šūvių į jį likusios 4 skylės. Apžiūros protokolas patvirtina, jog K. B. tarnybiniame ginkle nėra dviejų šovinių. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje rasta viena, šluostėje įstrigusi kulka. Specialisto išvadoje nurodoma, jog V. G. dešiniajame dilbyje šautinė žaizda su atviru skeveldriniu stipinkaulio lūžimu, dešinio stipinkaulio nervo nuplėšimas, byloje nėra jokių medicininių duomenų, jog V. G. kūne būtų dar kokių nors šautinių sužalojimų. Paminėtos aplinkybės visiškai patvirtina pareigūnų parodymus, jog vieną kartą buvo šauta į šoną, antrą kartą į V. G. ranką, kuri, kaip matyti, ir buvo sužalota, todėl V. G. teiginiai apie du šūvius į jį nepagrįsti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog tyrėja D. R. negalėjo tirti bylos, nes ji su nukentėjusiuoju V. K. yra kolegos ir sėdi tame pačiame kabinete. Tačiau tai nėra pagrindas abejoti atlikto tyrimo, kurį, be kita ko, kontroliuoja ir kuriam vadovauja prokuroras, objektyvumu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo ištirti teisiamajame posėdyje, remiantis jais ir buvo padarytos išvados dėl apelianto kaltės.

Apeliantas nurodo, kad tyrimo metu neturėjo tinkamos gynybos, teismas įvyko už akių. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog V. G. ikiteisminio tyrimo metu gynėjo nepageidavo, teisiamajame posėdyje jį gynė advokatas V. K., taigi teisė į gynybą apeliantui apribota nebuvo. Nors skelbiant nuosprendį apelianto nebuvo teismo posėdyje, tačiau iš lydraščio apie nuosprendžio įteikimą matyti, kad nuosprendis jam buvo įteiktas nuosprendžio paskelbimo dieną, taigi jo galimybės apskųsti nuosprendį nebuvo apribotos, kaip matyti, savo apeliacijos teise nuteistasis tinkamai ir laiku pasinaudojo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde skundžiasi, jog pareigūnai viršijo įgaliojimus, dėl to jis tapo neįgalus, trypdami sulaužė jam ranką. Su tuo sutikti negalima. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog V. G., būdamas neblaivus, naudodamas peilį, priešinosi pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Pareigūnai, turėdami realų pagrindą manyti, kad ką tik smurtą prieš savo sugyventinę vartojęs neadekvačiai besielgiantis asmuo gali sužaloti ir juos, juolab, jog V. K. V. G. griebė už rankos, įspėjo apeliantą, kad bus panaudotas šaunamasis ginklas, tačiau ir tai nenuramino V. G.. Šauta buvo į tą ranką, kurioje, kaip nurodoma, buvo peilis, sužalotas žastas. Specialisto išvadoje konstatuojama, jog V. G. žaizda šautinė, todėl neįtikėtini apelianto argumentai apie tai, kad pareigūnai jam trypdami sulaužė ranką, vadinasi, nuteistasis rankos sužalojimus patyrė dėl savo paties nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.