Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje; 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 35 paros arešto;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 55 paros arešto;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir skirta galutinė 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu į arešto bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. vasario 2 d. 18:38 val. iki 2020 m. vasario 4 d. 13.16 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis, saugomi (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistos automobilio FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 2 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios R. B. atstovavimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintas ir priteista iš R. B. 230,94 Eur.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. sausio 18 d. apie 18 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), supykęs ant nepilnametės dukros R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), kad ji jo prašoma negalėjo padaryti bankinio pavedimo iš savo mobiliojo ryšio telefono ir norėdamas paimti iš R. B. mobiliojo ryšio telefoną ir šiai nedavus rankose laikomo mobiliojo ryšio telefono, trenkė kumščiu nukentėjusiajai R. B. į nugarą, taip sukeldamas R. B. fizinį skausmą.

2. Be to, jis, 2021 m. vasario 2 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki tol, kol 2021 m. vasario 2 d. 18 val. 38 min. (duomenys neskelbtini) sukėlė techninį eismo įvykį, po eismo įvykio policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ 18.38 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 18.59 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, motyvuojant tuo, kad jis buvo nubaustas pakankamai griežtai ir turto konfiskavimas šiuo atveju yra perteklinė priemonė. Tačiau su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

7. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to, nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kelią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Dėl to, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, ir nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis, R. B. vairavo automobilį „Ford Focus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes R. B., žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė ir sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Šis automobilis neabejotinai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

9. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis yra šeimos turtas ir bylos duomenys tai patvirtina, t. y. pagal VĮ Regitros duomenis, automobilis registruotas R. B. sutuoktinės - E. B. vardu, tačiau net ir tokiu atveju, jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ ir neapriboja galimybės taikyti tokio turto konfiskavimo. Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo, aplinkybės, ar kaltininko sutuoktinė suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, neturi reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.). Taigi, vien tai, kad šiuo atveju konfiskuotina transporto priemonė yra šeimos turtas (įgyta santuokos metu ir yra registruota nuteistojo sutuoktinės vardu), konfiskavimo galimybės neeliminuoja.

10. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir aptariamos transporto priemonės konfiskavimo tikslingumas bei proporcingumas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. B.padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (toliau – KET) -vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas beveik 2 promilių girtumas (18.38 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, o 18.59 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas), transporto priemonę vairavo gana didelį atstumą, mieste, darbo dienos vakarą, kuomet eismas paprastai būna itin intensyvus, sukėlė techninį įvykį, buvo apgadinti abu automobiliai, anksčiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai šios teisės jis nėra įgijęs, taip pat, buvo baustas ir už kitus KET bei viešosios tvarkos pažeidimus (2 t., b. l. 99-113), teistas 5 kartus, net 3 kartus - už nusikaltimus žmogaus sveikatai, esant neblaiviam. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nehilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju R. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Toks neatsakingas R. B. požiūris į nustatytas teisės normas ir galimai dėl jo neteisėtų veiksmų kilsiančias neigiamas pasekmes, sudaro pagrindą spręsti, jog R. B.ir toliau naudojantis transporto priemone, kuria buvo padarytas nusikaltimas, nebus užkirstas kelias ir toliau elgtis teisei priešingu būdu, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neproporcingai suvaržytų jo teises. Juolab, kad apylinkės teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, R. B. parinko BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą alternatyvią, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą ir nustatė jo dydį, kuris yra mažesnis arba artimas vidurkiui, o jas subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – netgi mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytą bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta.

11. Nors apeliantas teigia, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas yra perteklinė, tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį, jog įstatymas nenumato maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, yra proporcingos padarytam nusikaltimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

12. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus, kuriais atkreipiamas dėmesys į sunkią šeimos finansinę padėtį, jo turimas sveikatos problemas, nedarbingumą, pažymėtina, kad teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą. Todėl vien tai, kad nuteistasis žinodamas, jog automobilis yra reikalingas tenkinti šeimos narių poreikiams, o transporto priemonės netekimas sukeltų didelę finansinę naštą, vairavo būdamas neblaivus, rodo nuteistojo didelį neatsakingumą. Apeliantas pats pasirinko savo elgesį ir prisiėmė galimas pasekmes. Išimtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

13. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu R. B., pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo paskirtos teisingos ir proporcingos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir teisinga bausmė, kuri nekaip negali būti vertinama kaip per griežta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį, todėl R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

14. 2021 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,94 Eur ir jos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi išlaikytinių, šeima gyvena nuomojamame būste, duomenų apie turimą nekilnojamą turtą nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo netenkinti.