- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 1-640-891/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. G., 2014-09-20 apie 13.18 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš ties Sodų g. pastatu Nr. 22 esančios automobilių stovėjimo aikštelės pažeidė Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) (toliau – KET) 107 punkto reikalavimą, numatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, vairuojamu automobiliu iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavęs į Geležinkelio g. sankryžą su pravažiavimu jungiančiu gatvę su Šv. Stepono g. ir važiuodamas Geležinkelio g. kryptimi neduodamas kelio atsitrenkė į iš Geležinkelio g. į sankryžą įvažiavusį ir Šv. Stepono g. kryptimi važiavusį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. S., dėl ko automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui E. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas V. U. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog įvykio diena jis stovėjo stovėjimo aikštelėje esančioje šalia parduotuvės „IKI“, Sodų g. Jis važiavo į šalutinį kelią, t. y. į tą kitą aikštelę. Pristabdė, apsidairė, paspaudė pedalą ir važiavo link pagrindinio kelio. Staiga iš kažkur išlindo automobilis, kurio jis nepastebėjo. Jis norėjo važiuoti link pagrindinio kelio. Kaltinamasis sutiko su eismo įvykio vietos schemoje nurodytomis aplinkybėmis ir patvirtino, jog jis atsitrenkė į automobilį, kuriame buvo nukentėjusysis. Eismo įvykio metu jo automobilis buvo sugadintas, o jam šiek tiek alkūnė nukentėjo. Tiek jis, tiek ir nukentėjusysis važiavo šalutiniais keliais. Jis kito automobilio nepastebėjo. Važiavo aikštele, apsižvalgė iš kairės pusės ar nėra automobilių ir staiga smūgis. Susidūrimas įvyko aikštelėje, o ne sankryžoje. Anot kaltinamojo, ten sankryžos nebuvo, o yra aikštelės ribos. Išvažiuojant iš aikštelės, jis važiavo 20-30 km/val. greičiu. Sustojo visiškai prieš išvažiuodamas iš aikštelės.
Motyvuojamoji dalis
Nepaisant to, jog kaltinamasis J. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: specialisto išvada, kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo E. S. parodymais, liudytojos R. S. parodymais, apžiūros protokolais, kitais įrodymais.
Nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad jis su žmona važiavo pagrindine gatve ir iš pagrindinės gatvės – Geležinkelio g., suko į aikštelę – į Šv. Stepono g. Vairavo žmona. Automobilyje buvo dviese. Pieš pradedant sukti į tą pravažiavimą, jo žmona visiškai sustojo. Į pravažiavimą įvažiavo būdama arčiau kairiojo krašto. Tuo pravažiavimu jie važinėja dažnai. Sukant iš Geležinkelio g. į pravažiavimą, priešinga kryptimi automobiliai negali važiuoti, nes ten nustatytas vienpusis eismas. Įsuko į Šv. Stepono g. ir prieš pat leidimąsi gatve pamatė, kad tiesiai į juos važiuoja automobilis, po to tik smūgis ir viskas. Anot nukentėjusiojo, kaltinamasis turėjo juos praleisti, nes jie iš pagrindinės gatvės darė posūkį. Kaltinamojo mašiną jie pamatė netoli posūkio į Šv. Stepono gatvę. Jie tuo metu jau buvo įvažiavę į tą pravažiavimą. Jis nejautė net, kad jam lūžo koja. Jis išlipo per vairuotojo pusės dureles, nes per jo nebuvo įmanoma. Vėliau buvau išvežtas į ligoninę ir po kelių valandų operuotas. Gavo smūgį į dešinę automobilio pusę. Automobilis buvo nurašytas kaip netinkamas eksploatuoti. Jam lūžo blauzdikaulis ir trūko raiščiai. Lūžis nebuvo atviras. Jį operavo, dėjo metalinę plokštelę per visą koją. Po pusantrų metų važiuos pas savo chirurgą, kuris jį operavo, ten vėl darys tyrimus ir tą plokštelę reiks išimti. Tuo metu kai įvyko įvykis, jis buvo registruotas Darbo biržoje. Už operaciją mokėti nereikėjo, jis turėjo sveikatos draudimą. Ir šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje. Jo patirtą žalą sudaro negautos minimalios pajamos, kurias jis galėjo gauti dirbdamas, tačiau tuo laikotarpiu buvo „išjungtas“ iš pilnaverčio gyvenimo. Ligoninėje gulėjo kelias dienas. Nevaikščiojo 4 mėn., nes negalėjo priminti kojos. Po 6 mėn. pradėjo išeiti iš namų. Buvo reabilitacinis laikotarpis. Ir dabar skauda, jei tik daugiau pavaikšto, koja ištinsta. Šiuo metu jis yra 90 proc. darbingas. Darbingumo lygis nustatytas neterminuotam laikotarpiui.
Liudytoja R. S. paaiškino, kad įvykio dieną ji vairavo automobilį „Audi“. Važiavo Geležinkelio g., rodė posūkį į kairę, norėjo įvažiuoti į aikštelę, esančią Sodų g., po to leistis į apačią prie degalinės „Lukoil“. Stovėjo įjungus posūkį, praleido pagrindiniu keliu važiuojančias mašinas ir tuomet judėjo. Jokios kliūties nematė. Net nesuvokė, kada įvyko autoįvykis. Kitą mašiną matė vyras, o ji nematė, tik pajuto smūgį. Vyras sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ji iš Geležinkelio g. įvažiavo į aikštelę. Į aikštelę ji įvažiavo arčiau kairiojo krašto. Ji žino, kad eismas Lietuvoje vyksta dešine puse ir žino reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešinio kelkraščio. Ji norėjo pravažiuoti tą aikštelę ir nuvažiuoti į Šv. Stepono gatvę. Tame pravažiavime dar stovėjo kiti automobiliai. Nukentėjęs asmuo yra jos vyras. Ligoninėje vyras gulėjo neilgai, bet po to reikėjo vykti į perrišimus. Vyras Gariūnuose dirbti negalėjo.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, jog automobilis BMW 540, kurį vairavo J. G., išvažiavo iš stovėjimo zonos (stovėjimo aikštelės) ir artėjo link Geležinkelio g. važiuojamosios dalies (judėjo iš dešinės į kairę). Tuo metu iš Geležinkelio gatvės link nuvažiavimo į Šv. Stepono gatvę važiavo automobilis „Audi A4“. Automobiliui BMW 540 judant apie 39 km/h greičiu ir neprivažiavus Geležinkelio g. važiuojamosios dalies jis priekine plokštuma per visą jos plotį atsitrenkė į posūkio kreive apie 12 km/h greičiu važiavusio automobilio „Audi A4“ dešinį šoną. Po šio smūgio automobilis „Audi A4“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir buvo nublokštas į plane užfiksuotą padėtį. Po šio kontakto automobilis „BMW 540“ persislinko į priekį ir sustojo užfiksuotoje padėtyje. Automobilio BMW 540 vairuotojo J. G. veiksmai, - išvažiuodamas iš stovėjimo zonos (aikštelės), nedavė kelio kairiojo posūkio kreive sankryža važiuojančiam automobiliui „Audi A4“, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 75-80).
Ekspertas Martin Možeiko teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog išvada buvo pateikta remiantis tuo ką jie turėjo: medžiaga, automobilių apgadinimais ir iš to sumodeliavo, kokiu greičiu prieš pat susidūrimą važiavo automobilis BMW, t. y. 39 km/val. BMW automobilis nuo susidūrimo vietos dar buvo iki 49 m atstumu, kai automobilis „Audi“ pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Iš 5 paveiksliuko matyti, kad nuo parkavimo vietos iki automobilio BMW buvo 21 m atstumas, todėl darytina išvada, kad automobilis BMW važiuodamas tokiu greičiu dar buvo parkavimo vietoje, kai automobilis Audi pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Jie neturėjo automobilio BMW stabdymo pėdsakų, todėl negali pasakyti tikslesnio šio automobilio važiavimo greičio. Greitį nustatė remdamiesi automobilių galutinėmis padėtimis, sugadinimais, atliko modeliavimą. Iš pateikto plano matyti, kad tai yra Y formos sankryža. Automobilis judėjo ne sankryža, o prieš tai važiavo iš stovėjimo vietos. Kai automobilis pradeda važiuoti iš stovėjimo vietos ar teritorijos, jis privalo duoti kelią. Kiekvienas turi taip važiuoti, kad neįvažiuoti į priešingą eismo juosta. Nukentėjusio automobilis važiavo sankryža, o automobilis BMW iš parkavimo vietos. Automobilis sukdamas į kairę neturi įvažiuoti į priešingą eismo juostą. Automobilis BMW turi važiuoti taip, kad nekirsti 45 laipsnių kampo. Tikėtina, kad nukentėjusiojo automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Kaltinamojo mašina pajudėjo iš parkavimo vietos. O važiuojant iš parkavimo zonos, automobiliui yra kliūtis, nes jis pajuda į sankryžą. Dešinės rankos taisyklė galioja, kai yra nenustatyta važiavimo tvarka arba pajudėjai lygiareikšmėje sankryžoje, o čia yra sankryža, tačiau automobilis išvažiuoja iš parkavimo vietos. Be to, automobilis BMW irgi turėjo važiuoti arčiau dešiniojo krašto.
Teismo medicinos specialisto apžiūros protokole konstatavo, kad E. S. eismo įvykio metu patyrė kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinį lūžį ir kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimą. Sužalojimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu smūginiai paveikiant kairio kelio sąnario išorinį paviršių. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 43, 44).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2014-09-20 eismo įvykis kilo Vilniuje, ties Geležinkelio g. pastatu Nr. 8 esančioje Geležinkelio g. sankryžoje su pravažiavimu, jungiančiu gatvę su nuvažiavimu, vedančiu link Šv. Stepono gatvės. Pagal įvykio vietoje buvusį kelio ženklą eismas nuvažiavimu galimas tik viena kryptimi (vienos krypties eismas) – link Šv. Stepono g. pusės. Iš nuvažiavimo nuo Šv. Stepono g. pusės įvažiuoti į pravažiavimą draudžiama. Pravažiavimo važiuojamoji dalis, kurios plotis apie 34,5 m, ribojasi su Geležinkelio g. eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Stoties g. pusės, dešiniuoju kraštu. Pravažiavimas taip pat ribojasi su įvažiavimu į (išvažiavimu iš) ties Sodų g. pastatu Nr. 22 esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Iš Geležinkelio g. įvažiavus į pravažiavimą, minėtas įvažiavimas/išvažiavimas į/iš aikštelę (-ės) kertasi su dešiniu pravažiavimo kraštu, tuo tarpu nuvažiavimas link Šv. Stepono g. pravažiavimo pabaigoje kertasi su jo kairiu kraštu. Iš aikštelės įvažiavus į pravažiavimą eismas galimas tiek link kairėje esančios Geležinkelio gatvės, tiek tiesiai (ar dešiniau) – nuvažiavimo link Šv. Stepono g. kryptimi.
Eismo įvykio metu J. G. vairuotas automobilis BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. S. vairuotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo pravažiavime, arčiau pravažiavimo ir Geležinkelio g. važiuojamųjų dalių sankirtos ribos ir arčiau pravažiavimo kairiojo krašto (žiūrint nuo Geležinkelio g. pusės). Automobilis BMW 540 stovėjo beveik skersai išilginės pravažiavimo ašies atžvilgiu (tuo pačiu – beveik lygiagrečiai Geležinkelio g. važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu), jo galinė dalis buvo nukreipta link išvažiavimo iš aikštelės, priekinė – link priešingoje aikštelei pusėje esančio pravažiavimo krašto ir Geležinkelio g. važiuojamosios dalies. Nuo pravažiavimo ir Geležinkelio g. važiuojamųjų dalių sankirtos vietos automobilio kairės pusės priekinis ratas buvo nutolęs apie 0,5 m atstumu, kairės pusės galinis ratas – apie 1,9 m atstumu. Nuo automobilio priekinės dalies iki priešingoje aikštelei pusėje esančio pravažiavimo krašto buvo apie 10 m atstumas. Pravažiavime, žiūrint nuo Geležinkelio g. pusės – už automobilio BMW 540, stovėjo automobilis „Audi A4“. Kaip ir automobilis BMW 540, automobilis „Audi A4“ taip pat stovėjo beveik skersai išilginės pravažiavimo ašies atžvilgiu, tik jo priekinė dalis buvo nukreipta link automobilių stovėjimo aikštelės, o galinė – link priešingoje aikštelei pusėje esančio pravažiavimo krašto ir Geležinkelio g. važiuojamosios dalies. Kaip minėta, automobilis stovėjo toliau nuo pravažiavimo ir Geležinkelio g. važiuojamųjų dalių sankirtos nei automobilis BMW 540, tarp sankirtos ir jo dešinės pusės priekinio rato buvo apie 4,4 m atstumas, dešinės pusės galinio rato – apie 2,9 m atstumas. Nuo automobilio galinės dalies iki priešingoje aikštelei pusėje esančio pravažiavimo krašto buvo apie 8,1 m atstumas. Ant pravažiavimo važiuojamosios dalies, pagrindinai tarpe tarp greta stovinčių apgadintų automobilių buvo pribarstyta jų dalių stiklinių ir plastmasinių šukių, taip pat buvo išsilieja transporto priemonių skysčiai (b. l. 11-19; 64-68)
Iš byloje esančių transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, jog J. G. įvykio metu vairuoto automobilio BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniai apgadinimai (deformacijos) lokalizavosi transporto priemonės priekinėje dalyje (b. l. 29-37), o R. S. įvykio metu vairuoto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniai apgadinimai (deformacijos) lokalizavosi transporto priemonės dešinėje pusėje abiejų durų srityje (b. l. 20-28).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2014-09-20 apie 13.18 val., Vilniuje, Geležinkelio gatvės sankryžoje su pravažiavimu jungiančiu minėtą gatvę su Šv. Stepono gatve, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. G., ir automobilis „Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. S.. Eismo įvykio metu „Audi A4“ keleiviui E. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis BMW 540 priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Audi A4“ dešinį šoną. Nuo pravažiavimo ir Geležinkelio g. važiuojamųjų dalių sankirtos vietos automobilio kairės pusės priekinis ratas buvo nutolęs apie 0,5 atstumu, kairės pusės galinis ratas – apie 1,9 m atstumu. Nuo automobilio priekinės dalies iki priešingoje aikštelei pusėje esančio pravažiavimo krašto buvo apie 10 m atstumas. Automobilis „Audi A4“ stovėjo toliau nuo pravažiavimo ir Geležinkelio g. važiuojamųjų dalių sankirtos nei automobilis BMW 540, tarp sankirtos ir jo dešinės pusės priekinio rato buvo apie 4,4 m atstumas, dešinės pusės galinio rato – apie 2,9 m atstumas. Nuo automobilio galinės dalies iki priešingoje aikštelei pusėje esančio pravažiavimo krašto buvo apie 8,1 m atstumas. Visas pravažiavimo plotis yra 34,50 m. Kaltinamasis, patvirtino, jog jis automobiliu BMW 540 į pravažiavimą įvažiavo iš stovėjimo aikštelės prie „Iki“ parduotuvės, prieš išvažiuodamas buvo sustojęs. Liudytoja R. S. patvirtino, jog į pravažiavimą ji įvažiavo arčiau kairiojo krašto. Dėl šių nustatytų aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu ginčo nekilo.
Kaltinamojo gynėjas teisingai atkreipė dėmesį, jog kaltinime nurodytas žodis „pravažiavimas“ KET nėra apibrėžtas ir jo teisinis statusas neaiškus. Tačiau tai nereiškia, jog kaltinamasis nepažeidė KET reikalavimų. KET 3 punkte nurodyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. O KET 107 punkte nurodyta, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog J. G. vairuojamas automobilis iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavo į Geležinkelio g. sankryžą su pravažiavimu jungiančiu gatvę su Šv. Stepono gatve. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (b. l. 17), ties išvažiavimu iš stovėjimo aikštelės yra kelio ženklas Stovėjimo zonos pabaiga, kas leidžia daryti nevienareikšmišką išvadą, jog teritorijos, kurioje įvyko eismo įvykis negalima vadinti automobilių stovėjimo aikštele. Ši teritorija yra skirta eismui, per ją yra patenkama iš Geležinkelio g. į nuvažiavimą link Šv. Stepono g. Atsižvelgiant į tai, šią teritoriją – pravažiavimą, teismas laiko keliu, kaip tai numatyta KET 3 straipsnyje, todėl bet kokia transporto priemonė, judanti šiuo keliu, automobilio vairuotojo, įvažiuojančio į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės, turi būti praleidžiama, nepaisant to, kurioje kelio dalyje ji juda. Be kita ko, ši teritorija yra laikytina ir sankryža, kadangi pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktą sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.
Esant įrodytoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, jog kaltinamasis J. G. įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų – iš automobilių stovėjimo aikštelės, pažeidė KET 107 punkto reikalavimą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis link Geležinkelio gatvės judėjo įstrižai pravažiavimo. Specialisto išvadoje nurodyta, jog susidūrimo metu automobilis BMW 540 judėjo apie 39 km/h greičiu, kas neviršija leidžiamo greičio tame kelio ruože, bet rodo, kad BMW 540 vairuotojas atliko pakankamai staigų manevrą, juo labiau, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad prieš išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės jis buvo sustojęs.
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (LAT nutartis Nr. 2K-38/2008). Akivaizdu, jog kaltinamajam laikantis KET 107 punkto reikalavimų, t. y., jei jis važiuodamas į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės būtų davęs kelią juo važiuojančiai transporto priemonei, jo vairuojamas automobilis nebūtų atsitrenkęs į R. S. vairuojamą automobilį ir nukentėjusiajam E. S. nebūtų nesunkiai sutrikdyta sveikata. Priešingai, kaip nustatyta byloje, J. G. buvo neatsargus, į kelią iš šalia jo esančios teritorijos įvažiavo pakankamai greitai, nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei, įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata, todėl kaltinamojo J. G. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Be to, konstatuotina ir tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais jis pažeidė nurodytą KET reikalavimą, buvo autoavarijos priežastis, nes jei analogiškoje situacijoje būtų laikomasi KET reikalavimų, J. G. praleistų keliu važiuojančią transporto priemonę, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. J. G. sprendimas – įvažiuoti į kelią iš šalia jo esančios teritorijos pakankamai dideliu greičiu – buvo aiškiai nesaugus, nes jis tai padarė neįsitikinęs, jog ten nėra kliūties, kad į sankryža nevažiuoja kitos transporto priemonės. Šie kaltinamojo J. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Tačiau kaltinamasis ir jo gynėjas nesutiko su prokuroro kaltinamajame akte nurodytu vertinimu, kad jis pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, nes pravažiavimas, į kurį jis įvažiavo, buvo labai ilgas, eismo įvykis įvyko jau pravažiavus pusę pravažiavimo, t. y. automobiliui BMW 540 jau būnant kairėje pravažiavimo pusėje, todėl rizikos zoną jis jau buvo pravažiavęs ir eismo įvykis įvyko dėl to, jog liudytoja nesilaikė KET 105 punkto (numatančio, kad eismas vyksta dešine kelio puse), 125 punkto (numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 120 punkto (numatančio, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės) ir 159 punkto (numatančio, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms) reikalavimų ir tai buvo įvykio kilimo priežastimi.
KET 105 punkte yra numatyta, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. KET 125 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Todėl automobilio „Audi A4“ vairuotojos veiksmai turi būti vertinami KET 105 ir 125 punktų požiūriu. Liudytoja R. S. teismini nagrinėjimo metu patvirtino, jog į aikštelę ji įvažiavo arčiau kairiojo krašto, nors žino, kad eismas Lietuvoje vyksta dešine puse ir žino reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešinio kelkraščio. Ji tiesiog norėjo pravažiuoti tą aikštelę ir nuvažiuoti į Šv. Stepono gatvę. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, jog važiuojamoji dalis eismo įvykio vietoje yra 34,50 m, o eismo įvykis įvyko apie 9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, todėl akivaizdu, jog automobilio „Audi A4“ vairuotoja nesilaikė KET 105 ir 125 punkto reikalavimų. Vadovaujantis teismų praktika, jei KET reikalavimus pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepaisant to, kurioje vietoje automobilis „Audi A4“ būtų įvažiavęs į kelią (sankryžą ar pravažiavimą), ar arčiau kairiojo, ar arčiau dešiniojo krašto (t. y., jei vairuotoja R. S. nepažeistų KET 105 ir 125 punktų reikalavimų), eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, jei J. G. būtų nesilaikęs KET reikalavimo praleisti transporto priemones įvažiuojant į kelią iš šalia esančių teritorijų. Ir priešingai, jei J. G. būtų laikęsis KET 107 punkte numatyto reikalavimo, eismo įvykis, nepaisant R. S. veiksmų, būtų neįvykęs. Taip pat atkreiptinas dėmesy ir į tai, jog J. G. taip pat nevykdė KET 105 ir 125 punktų reikalavimų, nes įvažiavo į sankryža ir joje judėjo įstrižai važiuojamosios dalis, nesistengė važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tik J. G. padaryta veika – KET 107 punkte numatytos pareigos pažeidimas, buvo būtina padarinių kilimo sąlyga.
Kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog „Audi A4“ vairuotoja, nesilaikė KET 120 punkto (numatančio, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės) ir 159 punkto (numatančio, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms) reikalavimų iš esmės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kadangi eismo įvykio vieta nelaikytina lygiareikšmių kelių sankryža, o važiavimo tvarka tokioje kelio atkarpoje yra aptarta (žr. KET 107 punktą).
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam J. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog J. G. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo J. G. neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikta. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog J. G. ankščiau neteistas, J. G. skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog po šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, J. G. buvo baustas administracine nuobauda už KET pažeidimus (b. l. 133), 2000 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vagystę susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 112), 2001-02-24 ir 2004-06-01 J. G. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, jo šlapime rastas morfinas (b. l. 136), nukentėjusiojo neatsiprašė, kas neigiamai charakterizuoja J. G.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę nežymiai viršijančią įstatyme numatytos galimos skirti baudos minimumą.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
J. G. nevykdė KET reikalavimų, nebuvo atidus važiuodamas iš aikštelės, nepraleido keliu judančios transporto priemonės, dėl ko kilo eismo įvykis, buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. G. nuo 2003 m. yra baustas apie 40 kartų už KET pažeidimus (b. l. 114-133), kas leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, jog J. G. sistemiškai, nuolat, pažeidinėja KET, savo kaltės nepripažino, kritiškai savo elgesio neįvertino, kas leistų teismui švelninti jo baudžiamąją atsakomybę, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, aštuonių mėnesių terminui.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. S. teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje E. S. nurodo, jog iki eismo įvykio jis stovėjo Darbo biržoje, po įvykio, nuo 2014-09-20 iki 2015-05-06, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, per šį laikotarpį jis negalėjo susirasti darbo, jam atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 90 procentų darbingumo lygis, jo koja sutvirtinta metaliniu įtvaru, jo laukia dar viena operacija svetimkūnio pašalinimui. Po operacijos bus dar pusės metų gydymas ir reabilitacija. Jam nieks negali garantuoti, kaip jo koja funkcionuos toliau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jis prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 € neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis papildomai nurodė, jog jo patirtą žalą sudaro negautos minimalios pajamos, kurias jis galėjo gauti dirbdamas, tačiau tuo laikotarpiu buvo „išjungtas“ iš pilnaverčio gyvenimo. Ligoninėje gulėjo kelias dienas. Nevaikščiojo 4 mėn., nes negalėjo priminti kojos. Po 6 mėn. pradėjo išeiti iš namų. Buvo reabilitacinis laikotarpis. Ir dabar skauda, jei tik daugiau pavaikšto, koja ištinsta.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010). Be to, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 2250 Lt, ir 6000 Lt, ir 8000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.).
J. G. kaltais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas E. S. – kairio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis ir kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimas (b. l. 43, 44). Daugiau duomenų apie savo sveikatos būklę ir gydymo procesą nukentėjusysis nepateikė. Civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog atsakovas sutinka sumokėti 2500 € neturtinės žalos atlyginimui, kadangi supranta, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo patirti skausmą, diskomfortą, išgyvenimus. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo darbingumą ir patirtų sužalojimų pobūdį papildomai išmokėti 7500 € nesutinka.
Teismui nėra jokių abejonių, jog dėl autoįvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Taip pat nukentėjusysis prarado 10 % darbingumo, jam atlikta chirurginės operacija, tačiau jis yra darbingas. Kokių nors duomenų apie jam reikalingą papildomą operaciją nepateikia. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų buvo apribota jo judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau konkretesnių duomenų apie savo sveikatos būklę šiuo metu, nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Kaip nurodė pats nukentėjusysis šiuo metu jo situacija dėl sveikatos būklės yra neapibrėžta, jis nežino kaip atsistatys jo koja, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam nustatyta sunkių liekamųjų reiškinių. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek iki eismo įvykio, tiek ir po jo, nukentėjusysis nedirbo, pajamų neturėjo, todėl pagrindo vertinti jo pajamų netekimo nėra.
Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, baimę, dėl gydymo prarastą galimybę dirbti ar užsiimti individualia veikla), taip pat į tai, kad nukentėjusysis šiuo metu yra darbingas, įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, E. S. padarytą neturtinę žalą vertinA 2600 €, ją priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju taip pat pripažintas V. U., kuriam nuosavybės teise priklausė automobilis „Audi A4“. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog jam padaryta 868,86 € turtinė ir 2131,14 € neturtinė žala, tačiau civilinio ieškinio nukentėjusysis baudžiamojoje byloje nepareiškė, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b. l. 172).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 10 MGL dydžio, tai yra 376,6 € (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir šešiasdešimt centų) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 8 (aštuonis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir E. S. priteisti iš AB „Lietuvos Draudimas“ 2600 € (du tūkstančiai šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.