Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-29 · Byla Nr. ATP-244-531/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-29
Bylos Nr.
ATP-244-531/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-244-531/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00396-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardum. balandžio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Ž. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimo, kuriuo Pažeidėjui už Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 1000 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimu Pažeidėjui už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 1000 Eur bauda.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėjas, būdamas UAB „A“ (įmonės kodas) vadovu, laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30, žinodamas apie UAB „A“ finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo – nors UAB „A“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tačiau jis, neatsiskaitęs pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus teises.

Šalies argumentai

Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimą, kuris priimtas skubotai, nepilnai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes ir yra nepagristas. Nurodo nuo jo nepriklausančias administraciniame kaltinime aprašyto elgesio priežastis. Pažymi, kad Pažeidėjo vadovaujama įmonė visais įmanomais ištekliais laiku mokėjo mokesčius ir iki 2015 m. liepos mėn. nebuvo skolinga LR valstybei nė vieno euro, o susidarius finansiniams sunkumams 2015-09-01 raštu Nr. 15/139 kreipėsi į VMI su prašymu atidėti PVM mokesčio mokėjimą, be to, konsultavosi su VMI nepriemokų skyriaus vedėja J. V. bei derino mokesčių sumokėjimo klausimus. Teigia, kad dar nesant sprendimo dėl nepriemokos išdėstymo, tikslu išvengti UAB „A“ veiklos sustabdymo buvo atlikti įmonės veiklai būtini mokėjimai bei atsiskaitymai su medžiagų tiekimo ir subrangovų įmonėmis, nes neįvykdžius jų, bendrovei būtų grėsę ženkliai didesni, nepakeliami ir galimai prie bankroto privedę nuostoliai (netesybos, baudos, delspinigiai). Pažeidėjas nurodo, kad 2015-09-28 gavęs raštą, J. V. patarimu pateikė pakartotinį prašymą dėl PVM mokesčio nepriemokos išdėstymo. Pažeidėjo teigimu, jis stengėsi stabilizuoti bendrovės veiklą, tačiau dėl lėšų trūkumo jam to padaryti nepavyko. Pažymi, kad jis dar 2015 m. lapkričio mėn. kreipėsi į teismą dėl turtinių reikalavimų iš įmonių ir LR valstybinių įstaigų už 247487,32 Eur sumai, todėl CK 6.930 str. 1 d. 3 p. jam pritaikytas neteisėtai, nes UAB „A“ kaip skolininkas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir pirkėjų įsiskolinimo (70 proc. skolų sudaro LR valstybės valdomos ar biudžetinės organizacijos), kad visi pareikšti reikalavimai būtų patenkinti. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į esamą ir dar galimą PVM mokesčio nepriemokos sumos sumažėjimą bei galimą VMI pareiškimo neteisėtumą. Pažeidėjas prašo atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jo pastangas mokėti mokesčius, įmonės esamą padėtį, jo paties kreditorinius įsipareigojimus, nuoširdų gailestį ir kt., panaikinti jam skirtą nuobaudą.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – Institucija) atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 buvo skolinga ir privalėjo laikytis CK 6.930¹ str., atsiskaitymus vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, ypač, kai 2015 m. rugsėjo mėnesį UAB „A“ turėjo galimybę visą mokestinę nepriemoką sumokėti iš karto. Pažymi, kad Pažeidėjo teiginių apie jo veikimą VMI darbuotojos J. V. patarimu nepatvirtina jokie įrodymai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundu nesutinkama su Pažeidėjo nubaudimu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. bei CK 6.930¹ str. taikymu jo atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Pažeidėjas pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. skundžiamu teismo nutarimu nubaustas pagrįstai, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai ir CK 6.930¹ str. taikytas tinkamai.

ATPK 50⁶ str. 1 d. numato atsakomybę už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas nubaustas už atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą. Pagal atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuojančio CK 6.930¹ str. 1 d. skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Kaip matyti iš bylos, apylinkės teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu pateiktus Pažeidėjo bei Inspekcijos atstovės paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Pažeidėjas pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas. Pažeidėjo paaiškinimai, taip pat apeliacinio skundo turinys rodo, kad jis neneigė to, jog žinodamas apie įsiskolinimą valstybės biudžetui atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tik, jo teigimu, tokie veiksmai buvo sąlygoti objektyvių priežasčių ir jis veikė įmonės interesais. Tačiau nei tokie Pažeidėjo teiginiai, nei skunde nurodomos, jo manymu, administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus pateisinančios aplinkybės, taip pat skunde pateikiamos PVM mokesčio mokėjimo, jo dydžių pasikeitimo galimos variacijos nepaneigia atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo fakto ir Pažeidėjui taikytinos atsakomybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pažeidėjo vadovaujamos UAB „A“ veikla 2014 metais, taip pat 2015 metais iki rugsėjo mėnesio veikė pelningai, tačiau bendrovė nesumokėjo valstybei gyventojų pajamų bei pelno mokesčio už 2015 m. ir pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. liepos - lapkričio mėnesius. Šiuos mokesčius pagal CK 6.930¹ str. 1 d. nuostatas privalu tenkinti trečiąja eile. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai rodo, jog bendrovei laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-30 gavus ir turėjus pajamų, Pažeidėjas vykdė atsiskaitymus su kitais, vėlesnių eilių kreditoriais, užuot vykdęs įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Pažeidėjo neteisėti veiksmai buvo tik įstaigos ūkinės veiklos pasekmė, įstaigai neturint pakankamai lėšų, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į teismų praktiką, kurioje yra pažymėta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, tiek bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-56-696/2015). Taip pat analogiškose bylose teismai yra pasisakę, kad CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. ATP-472-185/2014).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pažeidėjui, kaip juridinio asmens vadovui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai bendrovės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas bendrovei (CK 2.87 str. 1-6 d.), bet ir užtikrinti bona fide (gero pasitikėjimo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su bendrovės kreditoriais (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-19/2012). Tai lemia, kad Pažeidėjas, žinodamas apie įstaigos finansinę padėtį, t.y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, o tai, kad dėl nežinojimo ar kitų priežasčių (subjektyvių lūkesčių dėl nepriemokos atidėjimo ar kt.) šios tvarkos nesilaikė, nėra pagrindas, šalinantis atsakomybę už ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Pažeidėjo elgesys, atsiskaitymo prioritetą teikiant kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas spręsti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Šios išvados nekeičia Pažeidėjo teiginiai apie kitų įstaigų, institucijų įsiskolinimus jo vadovaujamai bendrovei, subjektyvius lūkesčius dėl nepriemokos atidėjimo ar pan.

Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu, ir konstatuoja, kad Pažeidėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.

Pažeidėjas be kita ko prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu Pažeidėjui paskirta teisinga nuobauda ir keisti, naikinti ją nėra jokio pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui nuobaudą atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, motyvus, jo asmenybę (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į Pažeidėjo paaiškinimus dėl pastangų sumokėti mokesčius ir išsaugoti bendrovę, apylinkės teismas Pažeidėjo atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str., ir paskyrė mažesnį nei sankcijoje numatytas baudos dydį. Tokia nuobauda nelaikytina per griežta ir neteisinga. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės 1-os instancijos teismui buvo žinomos ir įvertintos, antrą kartą jas vertinti ir dėl jų švelninti nuobaudą nėra pagrindo. Pagrindo Pažeidėjui paskirtos nuobaudos naikinimui nesudaro ir jo nurodomos aplinkybės dėl jo asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, nuoširdaus gailesčio ir pan. Taigi, labiau švelninti teismo paskirtą nuobaudą teisinių priežasčių nėra.

Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimą palikti nepakeistą ir R. Ž. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas