Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 30 d., pabaiga – 2022 m. rugsėjo 28 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo pakartotinam nusikalstamumui. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis anksčiau teistas, jam taikytos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimas socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymėjo, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Akivaizdu jog, nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis A. D. skundžia Komisijos nutarimą, prašo jį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas yra formalus, deklaruojamojo pobūdžio ir iš esmės nepagrįstas, motyvuotas tuo, jog Komisija priimdama nutarimą pateiktą medžiagą išnagrinėjo paviršutiniškai, nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Nuteistasis nurodo, kad Komisija savo nutarime nurodė, kad veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvojo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Su tokiu vertinimu nesutinka, nes pati Komisija prieš tai savo nutarime nurodė, kad pirma nusikalstama veika buvo atlikta impulsyviai, nesuvaldžius emocijų ir panaudojus fizinį smurtą žmonos atžvilgiu. Komisija nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nuteistasis praeityje buvo kartą teistas, kadangi ankstesnę bausmę pilnai atlikęs. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlikęs jau beveik pusę laisvės atėmimo bausmės, kad nuolat ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo ir kituose pataisos namuose vykstančiuose renginiuose, motyvuotas dirbti. Tik atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmės aktyviai pradėjo ieškoti darbo. Šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai teigiamai, darbininku. Nors pajamos yra minimalios, tačiau iš gaunamų minimalių pajamų stengiasi padengti įsiskolinimus antstoliams. Akivaizdu, kad taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistojo pajamos žymiai padidės ir dėl to finansinių įsipareigojimų vykdymas paspartės, nes nuteistasis pasirengęs aktyviai ieškoti darbo. Be to Komisija priimdama skundžiamą nutarimą visiškai neatsižvelgė į tai, kad probacijai reikšmingos įtakos turės stiprūs socialiniai ryšiai. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko reguliarius santykius su šeima, bendrauja su kitais būrio nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo žmona Ž. D. laukiasi. Išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno iki bausmės atlikimo. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro. Bausmės atlikimo metu siekia įrodyti, kad ši karti gyvenimiška patirtis padarė didelį poveikį asmeniniam gyvenimui ir leido įsitikinti kaip lengvabūdiškumas įtakoja asmeninį gyvenimą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Nors Komisija, atsisakydama tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė ankstesniems teistumams ir likusiai neatliktai bausmės daliai, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad nuteistasis pateikęs kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-307/2021 ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-919/2020, kuriuo nuteistasis buvo išteisintas, dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. atsiliepimas dėl nuteistojo skundo, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei susipažinus su nuteistojo pateikta medžiaga: siūlymu paskatinti nuteistąjį, informacija apie vykdomus išskaitymus, gydytojų konsultacinės komisijos pažyma, pranešimu apie kasacinės bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimų nepažeidęs, tačiau nebuvo ir skatintas, neturi patvirtintos gyvenamosios vietos, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau pažymėtina tai, kad neturi įgijęs specialybės. Šiuo metu nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, susijusių su įsiskolinimais antstoliams, kuriuos šiuo metu sprendžia pagal galimybes. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nepripažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, teigia, kad nėra įrodymų. Analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog buvo fiksuotas ne vienas nusikalstamo elgesio epizodas, kuris buvo tęstinis. Galima manyti, kad tokiu būdu nuteistasis siekė pasipelnyti finansiškai ir nesiekė to padaryti visuotinai priimtinu būdu, geba atpažinti neigiamą alkoholio vartojimo įtaką organizmui, visuomenei bei asmeniniams santykiams. Nuteistasis pripažįsta, kad pataisos įstaigose jis jaučiasi svetimas, jam nėra priimtinas savęs realizavimas kriminaliniame pasaulyje, tačiau šiuo metu, neturėdamas kitos išeities, jis prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų bei nėra socialiai atsiskyręs. Analizuojant nuteistojo požiūrio į save aspektus, pastebima, kad A. D. yra gana pasitikintis savimi, teigiamai save vertinantis, tačiau šiuo metu pakankamai jautriai išgyvena savo pasikeitusias gyvenimo sąlygas, atskyrimą nuo šeimos narių bei pasikeitusį socialinį statusą. Prieš pateikdamas atsakymus į klausimus linkęs susikaupti, susimąstyti, tačiau vengia detaliai pasakoti tiek apie nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir apie asmeninius išgyvenimus. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką kaltės nepripažįsta, atsakomybės neprisiima teigdamas, kad „nėra įrodymų jog jis bandė atlikti nusikalstamą veiką“. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad nusikalstama veika nebuvo impulsyvi - nuteistasis su bendrininkais ją planavo kurį laiką, tačiau prieš tai buvusi nusikalstama veika (smurtas šeimoje) buvo atlikta impulsyviai. Be to, šiuo metu nuteistasis neanalizuoja nusikalstamo elgesio pasekmių nei sau nei savo artimiesiems, tiek ir kitiems asmenims. Įvertinimo metu stebima, kad asmuo stengiasi save pateikti palankiau, t. y. nurodo, jog stengėsi dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau tuo pačiu ir vėl įvykdė nusikalstamą veiką. Nuteistasis geba įvardinti konkrečius ateities tikslus tiek trumpalaikių tiek ilgalaikių, tačiau stebima, kad jis ir praeityje turėjo planų, kurių negebėjo kryptingai ir nuosekliai siekti. Nusikaltimas buvo planuotas ir tai suponuoja išvadą jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, tačiau stokodamas savo elgesio kritiško vertinimo, priežasčių supratimo, atsakomybę už jį atiduodamas kitiems. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, iš aštuonių priemonių įvykdė penkias. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. D. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis neįvykdė visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, numatytas įvykdymo terminas buvo 2022 m. kovo 20 d. Tai rodo, kad kiekvienas nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau ir nei karto nebuvo skatintas ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinus tai, kad nuteistajam šiuo metu yra vykdoma adaptacijos programa ir tai, kad jis Pataisos įstaigoje yra sąlyginai trumpą laiko tarpą pokyčio apibūdinančio jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti neįmanoma. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos nepažeisti nustatytos tvarkos, tačiau nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nenustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių, tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2 teistumai); būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, jam buvo taikomos ir švelnesnės ir griežtesnės drausminės priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir vykdė nusikaltimus toliau, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje vengė spręsti turimas finansines problemas teisėtais būdais, tačiau ir nusprendęs imtis veiksmų pasirinkdavo netinkamas sprendimo strategijas, nes buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes (pvz. pinigus), o ne į neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka bausmę atliko apgalvotai, planuotai, tačiau tiek teismo metu tiek ir vertinimo metu savo kaltę neigia, ją menkina ir teigia, kad „apkaltintas neteisingai“. Vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog A. D. nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės, nors vertinimo metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti. Esant veikų pasekmėms geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Nusikaltimas buvo planuotas ir tai suponuoja išvadą jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, tačiau stokodamas savo elgesio kritiško vertinimo, priežasčių supratimo, atsakomybę už jį atiduodamas kitiems. Teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių.

Pažymėtina ir tai, kad pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 3 176,14 Eur, o išmokėta – 0,00 Eur. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis būdamas laisvėje finansiškai valstybės nebuvo remiamas. Nuteistasis teigia pragyvendavęs iš gaunamo atlyginimo kuris sudarydavo 1 000 Eur. Nors kaip teigia vertinimo metu, jis visada turėjo pajamų, tačiau pats pripažįsta, kad ne visada jos buvo paskirstomos tinkamai. Nusikaltimas kurį atliko nuteistasis yra finansinio pobūdžio siekiant pasipelnyti iš nelegalų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną. Taigi, nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, nuteistasis gali vėl nusikalsti, siekdamas greitai ir lengvai pasipelnyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, kad nuteistasis neįvykdė visų paskirtų priemonių. Neįvykdytos priemonės – nerodo motyvacijos kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologą dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu, sprendimo, nerodo motyvacijos dalyvauti įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo priemonėse bei dalyvauti individualioje terapijoje elgesio kitimui. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad nuteistasis nepilnai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.