Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino nurodė, jog vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nutarimus nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus, t. y. tikrino skolininko turtinę padėtį bei surašydavo procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Nurodė, jog vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Atkreipė dėmesį, jog skolininkas neatliko jokių veiksmų skirtoms nuobaudoms apmokėti bei nesistengė įvykdyti VMI prie FM nutarimų, todėl manytina, jog skolininkas vengė įvykdyti nutarimus bei apmokėti baudas. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2019 m. liepos 17 d. patvarkymą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad yra suėję vykdymo senaties terminai.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis J. P. vykdo 2016 m. gegužės 24 d. VMI prie FM nutarimą dėl 336 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 3 d. nutarimą dėl 90 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 16 d. nutarimą dėl 173 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą dėl 26 Eur skolos (v. b. l. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą dėl 52 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą dėl 26 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą dėl 26 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą dėl 26 Eur skolos (v. b. l. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą dėl 52 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimą dėl 26 Eur skolos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis tikrino skolininko turtinę padėtį (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 13, 14-20, 23, 37, 51-53, 60, 72, 78-85; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 19-29; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 39-42 ir kt.). 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. nurodymais priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis patvarkė nurašyti pinigines lėšas iš skolininko vardu atidarytos sąskaitos banke (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 27; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 29). Antstolis nustatė, jog skolininkas atlieką bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 87). 2019 m. liepos 17 d. antstolis (jo padėjėja) priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, kuriuo areštuota skolininko turtinė teisė į lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 96-97). 2019 m. liepos 17 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis (jo padėjėja) patvarkė nurašyti pinigines lėšas iš skolininko vardu atidarytos sąskaitos banke (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 98-100). 2019 m. liepos 17 d. antstolis (jo padėjėja) priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S19-19297, kuriuo patvarkė areštuoti 784 Eur skolos, 588,32 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 372,32 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; nurodė, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), nurodė, jog apribojimas vienkartinis nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą; nustačius visą skolininko turto masę, antstolis (jo padėjėja) patvarkė atlikti išskaitas iš skolininko pajamų CPK nustatyta tvarka (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 101-102).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašo panaikinti 2019 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S19-19297, skundą grindžia aplinkybe, jog yra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtos pagal 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. gruodžio 12 d., 2016 m. gruodžio 30 d. VMI prie FM nutarimus (sprendimus) dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo iš pareiškėjo. Vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, jog vykdomieji dokumentai priimti vykdyti 2016 m. gegužės 25 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 6 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. birželio 17 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 8 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 23 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugsėjo 1 d. (v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugsėjo 2 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugsėjo 26 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 28 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. sausio 2 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) antstolio patvarkymais.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nutarimų skirti administracinę nuobaudą priėmimo laikotarpiu (2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymas (nuo 2015 m. liepos 1 d. – remiantis 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1510 (TAR, 2014, Nr. 2014-21276)) (Žin., 2013, Nr. 124-6280)) (toliau – ATPK) numatė, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 314 straipsnyje numatytus atvejus. Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Pagal ATPK 314 straipsnio 1 dalį, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Šis nutarimas negali būti priverstinai vykdomas, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius nuo šio kodekso 313 straipsnyje nustatyto termino pabaigos. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį, turėjo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, ATPK neteko galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216)). Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju, vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog skolininkas (pareiškėjas) nutarimų per įstatymo nustatytą terminą geruoju neįvykdė. VMI prie LR FM priėmė sprendimus nuobaudas išieškoti priverstine tvarka ir jų vykdymą perdavė antstoliui nepažeisdama tuo metu galiojusio ATPK 314 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto šešių mėnesių termino nuo termino įvykdyti nutarimą geruoju pabaigos (CPK 185 straipsnis). Įvertinus vykdomosiose bylose esančius duomenis apie skolininko atžvilgiu priimtų nutarimų skirti administracinę nuobaudą – baudą įvykdymo geruoju terminų pabaigą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b .l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2; v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1), matyti, jog nuo šių terminų pabaigos nėra praėję penkeri metai (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Be to, iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog išieškojimą vykdantis antstolis reguliariai tikrino skolininko turtinę padėtį, atliko veiksmus skolininko turtui nustatyti, išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ilgiau nei dvejus metus antstolis neatliko vykdymo veiksmų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog skolininkui apie pradėtą vykdymo procesą buvo žinoma, skolininkas turėjo galimybę vykdyti jam paskirtas nuobaudas, dirbo, tačiau darbo sutartį nutraukė (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 38-42), po to ilgą laiką nedirbo, o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. gautų pajamų iš darbo teisinių santykių (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 51) įsiskolinimams mažinti nenaudojo (vykdomosiose bylose nėra duomenų apie išieškotas ir/ar paskirstytas lėšas). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas nuo 2018 m. balandžio mėn. verčiasi individualia veikla (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 62, 80), tačiau byloje nėra duomenų, jog skolininkas ėmėsi veiksmų skoliniams įsipareigojimams mažinti (CPK 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su antstolio pozicija, jog skolininkas (pareiškėjas) vengė mokėti baudą (baudas) (CPK 185 straipsnis).

CPK 629 straipsnis įtvirtina vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, vienas iš jų – jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog yra pasibaigę nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminai (178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl pareiškėjo argumentai dėl vykdymo veiksmų neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti.

Plėtodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigose atidarytose sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, įskaitant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

CPK 739 straipsnio 9 punktas numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

Nagrinėjamu atveju, antstolis 2019 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S19-19297 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias lėšas, esančias tokios įstaigos sąskaitoje. Tačiau iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, jog antstolis nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), taip pat nurodė, jog apribojimas taikytinas kaip vienkartinis nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą; nustačius visą skolininko turto masę, antstolis (jo padėjėja) patvarkė atlikti išskaitas iš skolininko pajamų CPK nustatyta tvarka (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 101-102). Įvertinus skundžiamo patvarkymo turinį, pripažinti, jog antstolio patvarkymas yra neteisėtas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog 2019 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S19-19297 išieškojimas būtų nukreiptas į pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas draudžiamas CPK 688 ar 739 straipsniuose nustatyta tvarka, tokių duomenų neteikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog pagal skundžiamą patvarkymą būtų išieškomos visos skolininko pajamos, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnis). Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus ir/ar yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nutraukti vykdymo veiksmus, panaikinti 2019 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S19-19297, nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. J. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (10 bylų) grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.