- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-07
- Bylos Nr.
- e2YT-182-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02585-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos, VĮ „Turto bankas“
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. atstovaujamo advokato padėjėjos R. L. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims E. L., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. L. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jis 2022 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo sutartimi iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir valdo 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini).
1.1. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo jaunesnysis brolis E. L. yra M. L. sūnūs. Pareiškėjo tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. R., kuri buvo įregistruota Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu kai mama susituokė su P. R. pareiškėjui buvo 11 metų, o broliui 9 metai. Iškart po santuokos sudarymo mama su P. R. kartu apsigyveno, pareiškėją su broliu bendrai auklėjo, rūpinosi ir užaugino. Pažymėtina, jog P. R. savų vaikų neturėjo, todėl juos su broliu priėmė, mylėjo ir rūpinosi kaip savo vaikais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama. Ji (duomenys neskelbtini) M. R., testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantį visą turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir sutuoktiniui P. R.. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 3-ojo notaro biure jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis įgijo nuosavybes teise ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
1.2. Pažymėtina, jog iki mamos mirties 0.12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 4/12 nuosavybės teise priklausė pareiškėjo mamai ir 8/12 dalis tebepriklauso L. N., naudojimosi tvarka notariškai nebuvo nustatyta ir daugelį metų bendrosios nuosavybės teisės objektu faktiškai buvo naudojamasi bendraturčių sutarimu, kiekvienam iš jų žinant savo sklypo ribas, kurios pažymėtos atitvėrus tvorą. Mama jai priklausantį 0,4 ha žemės sklypo plotą naudojo įvairių daržovių ir vaismedžių pasisodinimui bei, jai leidus, dalimi žemės sklypu naudojosi ir pareiškėjas su savo sutuoktine R. L. (taip pat daržovių auginimui).
1.3. Po mamos mirties pareiškėjui ir patėviui lygiomis dalimis paveldėjus žemės sklypą (po 1/6 dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patėviui nesirūpinant savo sklypo dalimi, pareiškėjas liko vienintelis, kuris faktiškai naudojosi ir tebesinaudoja visu 0,4 ha žemės sklypu. Sezono metu sklype pjaunu žolę, genėju medelius, auginu įvairias daržoves ir pan. (duomenys neskelbtini) mirė patėvis P. R.. Po patėvio mirties liko jo paveldimas turtas: 1) ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
1.4. Pareiškėjas nurodo, kad patėvis dar gerokai prieš mirtį žodžiu buvo išreiškęs savo valią dėl aukščiau minėto turto padalijimo. 2022 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas, jo brolis ir patėvis, kaip ir kasmet per mamos gimimo dieną, važiavo lankyti mamos kapo. Sugrįžus iš po kapinių į patėvio namus, patėvis jiems su broliu pasakė, kad planuoja notariškai sudaryti testamentą, kuriuo po savo mirties jam priklausantį ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliks pareiškėjo broliui E. L., o 1/6 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanoja pareiškėjui. Tokį savo sprendimą P. R. grindė tuo, jog 1/6 žemės sklypo dalis pareiškėjui jau priklausė po mamos mirties ir pareiškėjas yra vienintelis, kuris faktiškai naudojasi ir prižiūri visą šį turtą (tame tarpe ir 1/6 patėvio dalį), o ½ buto dalį testamentu paliekama broliui, kadangi po mamos mirties ½ šio buto dalis man jau buvo atitekusi pagal mamos testamentą.
1.5. Išreikšdamas savo valią, 2022 m. spalio 19 d. P. R. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 9519, kuriuo ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliko mano broliui E. L.. Į testamentą 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), P. R. neįtraukė, kadangi, kaip ir minėta, šis turtas žodine dovanojimo sutartimi buvo perleistas pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 17 d., tačiau sandoris notarine tvarka, kurio pagrindu P. R. padovanotą 1/6 žemės sklypo dalį būtų galima viešajame registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teise, taip ir nebuvo sudarytas. Paaiškina, jog patėvis visą laiką sirgo įvairiomis ligomis, reikėjo dažnai jį vežioti pas įvairius gydytojus, ne kartą sveikatos būklei pablogėjus teko patėviui gulėti ligoninėje. Dėl šių priežasčių, esant sunkiai patėvio sveikatos būklei, nespėjo iki jo mirties notarine tvarka pasirašyti dovanojimo sutarties. Dabartiniu metu Tauragės rajono 3-iajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 132 pagal E. L. pareiškimą dėl P. R. palikimo priėmimo pagal testamentą. Paveldėjimo liudijimas E. L. kol kas nėra išduotas.
1.6. Pažymėtina, kad po mamos mirties P. R. pareiškėjas su broliu laikomi artimiausi žmonės, kurie juo visą laiką rūpinosi (vežiodavo pas gydytojus, apipirkdavo maisto produktais, reikalingais vaistais ir pan.). P. R. mirus jo laidotuvėmis taip pat pasirūpino pareiškėjas su broliu. Kitų įstatyminių įpėdinių, pareiškėjo žiniomis, P. R. neturi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad į Tauragės rajono 3-iajį notaro biurą per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą dėl P. R. palikimo priėmimo (atsisakymo) niekas, apart mano brolio E. L., nesikreipė. E. L. pareiškimu notarei patvirtino, kad kitų įpėdinių - nėra. E. L. 2024 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimas apie palikimo priėmimą buvo patvirtintas notarės Vitos Jurkauskienės. Manytina, kad ši aplinkybė t.y. kad niekas per įstatymo nustatytą terminą pareiškimu nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo (atsisakymo) bei tai patvirtinantis dokumentas, patvirtinta faktinę aplinkybę, kad P. R. įstatyminių įpėdinių neturi ir jokių kitų asmenų interesai, patenkinus šį pareiškimą, nebus suvaržyti ar pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
1.7. Atsižvelgiant į tai, kad P. R. vardu registruota 1/6 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-08-17 žodine dovanojimo sutartimi buvo padovanota pareiškėjui, turtą faktiškai perduodant man valdyti ir naudoti, nesant kitų procesinių galimybių įteisinti turimą nuosavybės teisės faktą į minėtą nekilnojamąjį turtą (pareiškėjui nesant įstatyminiu P. R. įpėdiniu ir negalint palikimą priimti vadovaujantis CK 5.51 straipsnio nuostatomis pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti), neturiu kitos galimybės kaip tik kreiptis į teismą pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, tikslu, kad būtų galima VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nuosavybes teisę į 1/6 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dabartiniu metu yra registruotas mirusio P. R. vardu. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti norint pareiškėjai laisvai disponuoti savo turtu.
2. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjo patėvis žeme nesirūpino. Kai mama mirė, jam patėvis sakė, kad buto dalį, paveldėtą iš pareiškėjo mamos būtą, perrašys pareiškėjo broliui, o jam perrašys žemės dalį, tačiau dėl įvairių problemų pamiršo to nepadarė. Mano, kad jei pareiškėjas būtų žinojęs, kad P. R. su suinteresuotu asmeniu vyksta pas notarą sudaryti testamento būtų priminęs ir dėl dovanojimo sandorio sudarymo.
3. Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu ir jame nurodytais motyvais sutinka.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. L. sutiko su pareiškėjo pareiškimu ir papildomai nurodė, kad viskas vyko taip kaip paaiškina pareiškėjas. Jis nurodė, kad dėl jam atitekusio buto, jie su P. R. nuvyko į notaro biurą ir ten buvo sudarytas testamentas. Nežino, kodėl patėvis būdamas pas notarą, neužrašė žemės dalies broliui.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog palieka pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo susipažinęs su pareiškėjo pareiškimu ir pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos. VĮ Turto bankas neturi duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodyto žemės sklypo valdymą ar jo perleidimą R. L.. Pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas žemės sklypas pareiškėjui buvo padovanos minėtos sutarties pagrindu. Taigi R. L. turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus prašomo fakto nustatymui pagrįsti. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog palieka pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad Valstybė perima tik bešeimininkį turtą, o šiuo atveju turtas yra prižiūrimas, juo yra rūpinamasi. Žemės mokesčius nustato savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes palaiko atsiliepimą ir prašo dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
8. Liudytoja V. Jurkauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. R. atvyko testamentą sudaryti į notaro biurą. Vykstant testamento sudarymo procedūrai yra išimamas Registrų centro išrašas apie asmens turimą turtą ir tada apie kiekvieną daiktą klausiama kam jį testatorius paliks. Sudarant testamentą liudytoja negalėjo patikslinti visų aplinkybių, kodėl testatorius neįtraukė žemės sklypo į testamentą, tik pamena, kad P. R. buvo sakęs, jog pareiškėjas nėra jo sūnus. P. R. jai sakė, kad pareiškėjo mama palieka žemę savo sūnui. Notarė jam paaiškino, kad yra jo dalis, tačiau jis dėl jos nieko daugiau nepasisakė.
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas atmestinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
10. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2022 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo sutartimi iš P. R. nuosavybės teise įgijo ir valdo 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. L. paaiškinimų nustatyta, kad P. R. gyveno santuokoje su pareiškėjo mama. Kartu jie augino pareiškėją ir suinteresuotą asmenį E. L.. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo mamai, pareiškėjas ir jo patėvis pagal (duomenys neskelbtini) M. R., testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jai priklausiusį turtą lygiomis dalimis. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono 3-ojo notaro biure pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis įgijo nuosavybes teise ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atitinkamas dalis paveldėjo ir pareiškėjo patėvis.
12. Pareiškėjas teigia, kad patėvis dar 2022 m. rugpjūčio 17 d. jam žodiniu susitarimu padovanojo 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ½ dalį buto nusprendė palikti pareiškėjo broliui E. L., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtą dieną tiek iš pareiškėjo paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu tiek iš suinteresuoto asmens E. L. paaiškinimų, nustatyta, kad jiems kartu grįžus iš kapinių, P. R. išreiškė ketinimą perleisti jam priklausantį turtą pareiškėjui ir E. L., tačiau šis pažadas nesudaro pagrindo teigti, jog šią dieną P. R. padovanojo pareiškėjui žemės sklypo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad pažadas padovanoti turtą, nelaikomas dovanojimo sutartimi. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad P. R. minėtą dieną kalbėjo apie turto perrašymą, tai yra ketinimą sudaryti sandorį, tačiau kaip matyti iš faktinių aplinkybių, P. R. savo valią išreiškė tik dėl jam nuosavybės teise priklaususios buto dalies. Iš 2022 m. spalio 19 d. P. R. testamento patvirtino Tauragės 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės , notariato registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, P. R. ¾ dalis jam nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) jis paliko suinteresuotam asmeniui E. L.. Be kita ko, minėtame testamente jis nurodė ir antrinį įpėdinį tai yra D. L..
13. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos. Šiuo atveju, kaip jau minėta tokios formos nebuvo laikytasi. Liudytoja apklausta notarė Vita Jurkauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad velioniui buvo išaiškintos visos teisės apie turto palikimą. Buvo klausiama, kam paliks kiekvieną turimo turto vienetą atskirai, tačiau P. R. neišreiškė valios jam priklausantį žemės sklypą testamentu palikti pareiškėjui. Kaip ir neišreiškė valios sudaryti dovanojimo sandorį. Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl sveikatos būklės P. R. negalėjo nuvykti pas notarą, šią aplinkybę paneigia tai, kad, jau praėjus beveik dviem mėnesiams po pareiškėjo, E. L. ir P. R. pokalbio apie turto dalybas, P. R., visgi buvo nuvykęs pas notarę ir sudarė testamentą. Suinteresuotas asmuo E. L. nurodė, kad jis kartu vyko su P. R. pas notarę, tačiau aplinkybių, kodėl P. R. nesudarė žemės sklypo perleidimo sutarties pareiškėjui, teigė nežinantis. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad P. R. turėjo galimybę nuvykti pas notarą ir sveikatos problemos netrukdė sudaryti sandorius. Iš 2024 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktos informacijos matyti, kad P. R. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sirgo prostatos vėžiu, turėjo kitų ligų ir lankydavosi gydymo įstaigose, tačiau šios aplinkybės niekaip nepagrindžia, kad P. R. dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai išreikšti savo valią ir įforminti dovanojimo sandorį, juolab, kad dėl testamento sudarymo jis jau buvo atvykęs pas notarą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
14. Pažymėtina ir tai, kad ir pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis veiksmų siekiant tinkamai įforminti dovanojimo sandorį. Pareiškėjas nepateikė byloje jokių duomenų, kad jis su P. R. būtų taręsis dėl dovanojimo sandorio įforminimo aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad jis visą laiką nuo mamos mirties naudojosi visu žemės sklypu nepatvirtina, kad minėta žemės dalis jam buvo padovanota. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėją atstovaujanti atstovė yra jo dukra, turinti teisinį išsilavinimą, todėl abejotina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, o net jei ir nebuvo žinoma, kad dovanojimo sandorį reikia įforminti notarine tvarka, jis neturėjo galimybės pasikonsultuoti su dukra dėl tokio sandorio įforminimo, todėl šiuo atveju kyla abejonių dėl P. R. tikrosios valios padovanoti pareiškėjui žemės sklypo dalį.
15. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad pareiškėjas byloje nepateikė pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galimą padaryti išvadą, kad P. R. iš tiesų 2022 m. rugpjūčio 17 d. padovanojo pareiškėjui žemės sklypo dalį, tačiau dėl kitų priežasčių (sveikatos problemų) nespėjo ir/ar neturėjo galimybių dovanojimo sandorio įforminti notarine tvarka. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki P. R. mirties praėjo beveik du metai, todėl P. R. turėjo pakankamai laiko siekiant tinkamai įforminti dovanojimo sandorį. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad P. R. sudarydamas testamentą žinojo, kad siekiant perleisti turtą, būtina kreiptis į notarą ir tą padarė išreikšdamas savo valią testamentu, palikdamas jam priklausančio turto dalį pareiškėjo broliui, tačiau dėl likusio turto – 1/6 dalies žemės sklypo dovanojimo aplinkybių, byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Taigi, byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad P. R. 2022 m. rugpjūčio 17 d. dovanojo pareiškėjui minėtą žemės sklypą. Ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad nustatyti pareiškėjo prašomo juridinio fakto remiantis tik liudytojų parodymais pagrįsto teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties pareiškimas atmestinas. (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu - 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.