Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. B., atstovaujamo A. G., pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įmonė „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 1993 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas A. J. B. su Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos atstovu, seniūno pavaduotoju R. M. M., sudarė Valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų patalpų kvartale. Namų valdos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis 1993 m. gruodžio 15 d. buvo patirtinta Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sklypo privatizavimo metu galiojusias 1994 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino. Pareiškėjas, sudarydamas valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, išreiškė valią įsigyti žemės sklypą, sumokėjo sutartyje nurodytą sklypo kainą ir atliko visus su privatizavimu susijusius veiksmus, išskyrus sutarties įregistravimą Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškime pažymima, kad sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nepaaiškinta, kuri sandoryje dalyvaujanti šalis turėtų registruoti sutartį ir per kokį terminą, taigi pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių, sutarties neįregistravo.

4. Teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 27 d. 14:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. balandžio 21 d. pateikti visus su civiline byla susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

5. 2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjas A. J. B., atstovaujamas A. G. ir suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. J. B. 1993 m. gruodžio 15 d. su Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos atstovu, seniūno pavaduotoju R. M. M., sudarė Valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų patalpų kvartale. Sutarties pagrindu pareiškėjas nuosavybės teise įgijo 0,1000 ha žemės sklypo, esančio Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų namų kvartale, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis 1993 m. gruodžio 15 d. buvo patvirtinta Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Pareiškime teigiama, kad A. J. B. reguliariai dalyvaudavo Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų „Meno, mokslo, kultūros ir švietimo darbuotojo individualių gyvenamųjų namų statybos“ bendrijos Nr. 68 veikloje bei mokėjo reikiamus įnašus, kad būtų sprendžiami gatvės apšvietimo, asfaltavimo, drenažo bei kiti aktualūs gyvenamųjų namų kvartalo klausimai. Prie pareiškimo taip pat yra pridėti išsaugoti apmokėjimo išrašai, kurie rodo, kad A. J. B. apmokėjo reikiamus įnašus bendrijai, įsiskolinimų bendrijai neturi.

8. Sutarties sudarymo metu ir iki sueinant jos registravimo terminui galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 straipsnio 1 dalį, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Taigi, kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

12. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1657-803/2020).

13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad 1993 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis yra patvirtina notariškai (notaras netvirtintų sandorio jeigu daikto kaina nebūtų sumokėta), spręstina, kad labiau tikėtina, jog 1993 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 178, 185 straipsniai). Pareiškėjas valdo ir naudojasi 0,1000 ha žemės sklypu (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų namų kvartale. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėto sklypo nuosavybės teisės egzistuotų ginčas, t. y. kad kiti asmenys pretenduotų įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl jo galimybės tinkamai įvertinti iš 1993 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties atsiradusias teises ir pareigas, tikėtina buvo ribotos. Būtent dėl nurodytų aplinkybių ir buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos daikto teisinės registracijos tvarkos.

14. Remiantis tuo kas išdėstyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisę į 1993-12-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytą 0,1000 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų namų kvartale praleido dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

15. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu pažymėti, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams. Sandorio įregistravimo termino, kuris buvo nustatytas 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo galimybė, nustačius svarbias to termino praleidimo priežastis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad nėra teisinių pagrindų neatnaujinti pareiškėjui 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisę į 1993 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytą 0,1000 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų namų kvartale (CK 1.5 str.), todėl pareiškėjo A. J. B. pareiškimas tenkintinas.

17. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,

nutaria:

atnaujinti pareiškėjo A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą Valstybės įmonėje „Registrų centras“ nuosavybės teise (savo vardu) įregistruoti 1993 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytą 0,1000 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus N. Verkių rajono Žaliųjų ežerų gatvės gyvenamųjų namų kvartale (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.