- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2-955-776/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05899-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, trečiasis asmuo A. C., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės 338,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tiekia elektros energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė buvo išnuomojusi nuomininkui A. C., kuris faktiškai vartojo tiekiamą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. Ieškovė nurodė, kad su nuomininku rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovė, kaip patalpų savininkė, yra atsakinga už susidariusią skolą, nes netinkamai vykdė pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, prašomos priteisti skolos dydis yra prieštaringas ir neaiškus, nes ieškovė nurodė, kad 2012 m. sausio 18 d. elektros energijos tiekimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas ir fiksuoti skaitiklio rodmenys 4373 kWh, tačiau taip pat nurodė, kad apskaitos patikrinimo metu 2013 m. balandžio 25 d. buvo fiksuoti skaitiklio rodmenys 5845 kWh. Atsakovė nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl ieškinys teikiamas ne buto nuomininkui, nes ieškovės pateiktame išraše iš kompiuterinės programos nurodyta, kad elektros energijos vartotojas buvo A. C., o sutartis su juo buvo sudaryta 2008 m. kovo 28 d. Atsakovė nurodė, kad butas, už į kurį ieškovės teikiamą elektros energiją susidarė įsiskolinimas, buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, o sudarytoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti už komunalines paslaugas ir sudaryti su tiekėju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, kai elektros energija tiekiama vartotojui, kuris yra būsto nuomininkas, ir tiekėjui jis yra žinomas (jį galima nustatyti), būtent vartotojas yra tiesioginis atsakomybės subjektas, sprendžiant skolų už pateiktą elektros energiją sumokėjimo klausimą. Ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė Ž. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad atsakovė yra buto, už į kurį tiektą elektros energiją susidarė įsiskolinimas, savininkė, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą panašiose bylose, atsakovės buto nuomininkas negali būti laikomas atsakingu už įsiskolinimą, nes jis nebuvo pasirašęs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Atstovės teigimu, faktinis elektros energijos vartojimas neturi jokios teisinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Atstovės teigimu, atsakovė nevykdo savo pareigos pagal socialinio būsto nuomos sutartis prižiūrėti, kaip nuomininkai vykdo nuomos sutartis dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Atstovės nuomone, ta aplinkybė, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis buvo įregistruotos viešajame registre, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo reikšti reikalavimą tretiesiems asmenims. Atstovės nuomone, atsakovės ir trečiojo asmens ginčo buto nuomos sutartis sukuria teisnius santykius tik tarp jos šalių, todėl atsakovė turėtų teisę reikšti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui dėl skolos už elektros energiją.Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atstovė paaiškino, kad ginčo butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartį, kuri buvo įregistruota viešajame registre, ir todėl tokia sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ieškovę. Atstovės nuomone, ieškovė ieškinį turi reikšti trečiajam asmeniui, kuris yra tiesiogiai atsakingas už skolos susidarymą. Atstovės teigimu, ieškovė, pareikšdama ieškinį jai, o ne buto nuomininkui, bei iš karto po skolos susidarymo nesuteikusi informacijos apie susidariusią skolą, nesilaikė ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Už ieškovės tiektą elektros energiją į butą nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. susidarė 338,16 Eur skola. Butas pagal atsakovės ir A. C. 2008 m. liepos 8 d. sudarytą socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-1144 nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. buvo išnuomotas A. C., nes Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5421-841/2014 nuomos sutartis buvo nutraukta. Todėl laikytina, kad elektros energija, ieškovės tiekta į butą, už kurią ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, naudojosi buto nuomininkas trečiasis asmuo A. C.. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už patiektą elektros energiją ne trečiajam asmeniui, faktiškai suvartojusiam elektros energiją, o buto savininkei atsakovei. Todėl byloje kilęs ginčas dėl to, kas turi atsakyti dėl susidariusios skolos už elektros energiją, ar buto savininkė, ar buto nuomininkas, kuris nebuvo sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė taip pat nesutinka su sudariusios skolos dydžiu.Elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai.Sprendžiant klausimą, kam tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją (buto savininkui ar nuomininkui) taikytinos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 100 punktą (redakcija, galiojusi įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu), tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.Ieškovė savo reikalavimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009). Ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014 ir 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-44/2014 buvo keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių socialinio būsto savininko prievolę atsiskaityti su tiekėju už nuomininko suvartotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nesudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, aiškinimo ir taikymo klausimai, t. y. nurodytose civilinėse bylose ir nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės yra tapačios. Todėl šiose nutartyse pateikti išaiškinimai aktualūs ir jais galima remtis nagrinėjant šią civilinę bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014 ir 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-44/2014 yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (kuria, kaip minėta, galima remtis nagrinėjamu atveju), kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Byloje nustačius, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su savivaldybe, ši aplinkybė pagal Taisyklių 83 punktą (šiuo metu galiojančių Taisyklių 100 punktą) yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Esant tokiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, atmestini atsakovės argumentai, kad teismas turėtų remtis Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje e2-9787-841/2017.Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad tiesioginiu vartotoju, privalančiu atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją laikytinas trečiasis asmuo – buto nuomininkas, nes ieškovės nurodomu laikotarpiu tiekiama elektros energija naudojosi buto nuomininkas. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-44/2014, tais atvejais, kai rašytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytinas buto savininkas, taigi, jam tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, o nuomininko, kuris nepripažintas elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių šalimi, pareiga atsiskaityti kyla iš nuomos sutarties ir jo bei būsto savininko tarpusavio atsiskaitymai gali būti kito ginčo dalykas. Toks aiškinimas koreliuoja su CK 6.584 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomotojo pareiga mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, atskirai nuo buto nuompinigių. Pažymėtina, kad toks aiškinimas nereiškia, jog rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nesudaręs nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją – ši jo pareiga išlieka ir gali kilti iš nuomos sutarties bei nuomos santykių, bet ne elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovės pateiktame išraše iš jos kompiuterinės programos nurodyta, kad ginčo buto elektros energijos vartotojas buvo A. C. nepatvirtina, kad su juo buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.Taip pat nesutiktina su atsakove, kad ieškovė, neišieškodama įsiskolinimo tiesiogiai iš nuomininko, nesilaiko ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Ginčo buto nuomos sutartyje trečiasis asmuo įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, o šio įsipareigojimo vykdymo kontrolė teko atsakovei, kaip ginčo buto nuomos sutarties šaliai, tačiau ginčo butų nuomos sutartis neįpareigojo ieškovės imtis kokių nors veiksmų dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su trečiuoju asmeniu. Kaip minėta, kai rašytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytinas buto savininkas, taigi, jam tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ir tinkamu atsakovu laikytinas buto savininkas. Todėl ieškovė ieškinį pareiškė tinkamai atsakovei ir tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų nesilaikymas.Atsakovė nesutikimą su apskaičiuotu įsiskolinimu už elektros energiją grindžia tuo, kad pagal ieškovės pateiktą išrašą iš kompiuterinės programos 2012 m. sausio 18 d. elektros energijos tiekimas į ginčo butą buvo nutrauktas ir fiksuoti skaitiklio rodmenys 4373 kWh, tačiau patikrinimo metu 2013 m. balandžio 25 d. buvo fiksuoti skaitiklio rodmenys 5845 kWh. Atsakovės nuomone, skolos dydį patvirtinantys įrodymai yra prieštaringi ir neaiškūs, todėl laikytini nepagrindžiantys skolos dydžio. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad 2013 m. balandžio 25 d. fiksuojant skaitiklio rodmenis būtų nustatytas elektros energijos vartojimo pažeidimas, t. y. neteisėtas elektros energijos vartojimas po to, kai jos tiekimas buvo atjungtas. Todėl laikytina, kad ieškovės pateiktas išrašas iš kompiuterinės programos tiksliai patvirtina ginčo bute suvartotos elektros energijos kiekį, apmokėjimus už elektros energiją ir susidariusį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakomybė už atsakovei nuosavybės teise priklausančio ginčo buto nuomininko suvartotą elektros energiją, ieškovės patiektą į ginčo butą, kyla atsakovei. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistina 338,16 Eur skola.Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2017 m. liepos 17 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 338,16 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).Kadangi trečiojo asmens gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas trečiajam asmeniui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, kodas 111109429 , ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, kodas 304151376, 338,16 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 16 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 338,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Specialiame interneto tinklapyje paskelbti šio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. sausio 18 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-955-776/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05899-2017-3) pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, kodas 304151376, ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, kodas 111109429, trečiajam asmeniui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo. Trečiojo asmens gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam teismo sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.